Šeštadienį Laisvės partija renkasi į suvažiavimą, kuriame numatyti ir pirmininko rinkimai.
2019 metų birželio 1 dieną Laisvės partija susikūrė buriama dalies Liberalų sąjūdį, įsisiūbavus „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalui, palikusių politikų.
Pirmiausia – Aušrinės Armonaitės ir Remigijaus Šimašiaus.
Dar prieš įsteigiant partiją R.Šimašiaus vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas sėkmingai pasirodė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose.
Pats politikas išrinktas sostinės meru.
Tiesa, R.Šimašius neseniai pareiškė, kad trečiosios Vilniaus vadovo kadencijos nesieks.
Nors jis sako norintis pailsėti nuo politikos, kai kas svarsto, kad tokio sprendimo priežastis gali būti susijusi su planais 2024-aisiais kandidatuoti į prezidentus.
Rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija iškovojo 11 parlamentarų mandatų.
Sukirtus rankomis dėl centro dešinės koalicijos, Ingridos Šimonytės Vyriausybėje dirba trys partijos deleguoti ministrai: ekonomikos ir inovacijų A.Armonaitė, susiekimo Marius Skuodis bei teisingumo Evelina Dobrovolska.
Nepaisant to, kad yra valdantieji, didžiosios politikos naujokams ne kartą teko patirti skaudžią nesėkmę.
Tarp greitų, per 100 dienų planuotų įgyvendinti sprendimų, Laisvės partija žadėjo psichoaktyvių medžiagų turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą ir tos pačios lyties asmenų partnerystės, suteikiančios šeimos narių teises bei pareigas, įteisinimą.
Pirmasis projektas tebesvarstomas Seime, o Partnerystės įstatymas pateikimo stadijoje buvo atmestas ir grąžintas rengėjams tobulinti.
Tai buvo akivaizdus smūgis Seimo Laisvės frakcijos atstovams.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius iš parlamento plenarinių posėdžių salės išėjo veik ne ašarodamas.
Tiesa, ir jis, ir A.Armonaitė kalbėjo, kad ši nesėkmė – dar ne pabaiga.
Nemenką ažiotažą sukėlė kovo mėnesį E.Dobrovolskos ir jos Seimo Laisvės frakcijos kolegų registruotos pataisos dėl baudų už neapykantos kurstymą ir patyčias.
Antakius dėl šio siūlymo kilnojo ir koalicijos partneriai.
Galiausiai pataisos buvo atsiimtos. Kaip aiškino teisingumo ministrė, dėl visuomenėje kilusių nuogąstavimų, kad bus ribojama žodžio laisvė.
-
Seimas pradės naują sesiją: be reformų, bet su užmojais keisti Konstituciją, kaip nors įteisinti partnerystę
-
Aušrinė Armonaitė: Judame už pokyčius
-
T.V.Raskevičius: stebėdamas kai kurių politikų reakcijas į vykstančias diskusijas, nuoširdžiai kraupstu
-
Laisvės partijos dovana Vilniui užkliuvo benamiui – įvairiaspalvį suoliuką išterliojo žaliai
-
Į Laisvės partijos pirmininkus liko kandidatuoti vienintelė A.Armonaitė
Šokinėja kaip jaunas gaidžiukas
Politologės Jūratės Novagrockienės nuomone, Laisvės partijos startas buvo puikus, jai sėkmingai pavyko rasti savo nišą, gerai pasirodyta Seimo rinkimuose.
Kartu ji minėjo, kad buvo klaidų.
Esą jauna politinė jėga, patekusi į parlamentą, dirbanti Vyriausybėje, norėjo visko ir iš karto.
„Kitaip tariant, savo visus programinius pažadus ar nuostatas įgyvendinti. Jeigu ji suprato, kokia tai yra niša, kokios tai yra vertybės, tai kažkaip nelabai suprato turbūt arba nepasirengė tam, ar nebuvo pasiruošusi tam, kad sulauks tokio didžiulio gyventojų ir politikų pasipriešinimo.
Kitaip tariant, visų tų tradicinių vertybių, netgi sakyčiau, agresyvios gynybos, kuri iš tikrųjų trukdė greitai ir lengvai pasiekti visų tų rezultatų, kuriuos ir žadėjo savo rinkėjams ir, kita vertus, tikėjosi Laisvės partija“, – komentavo politologė.
Pasak J.Novagrockienės, tai – tam tikras nebrandumo rodiklis, nes svarbiems sprendimams reikia parengti tiek visuomenę, tiek politikus, su jais tartis, kalbėtis netgi su didžiausiais priešininkais, ieškoti sąlyčio taškų.
Ji minėjo, kad net opozicijoje dirbantys „valstiečiai“ kalba apie tai, jog partnerystė reikalinga.
„Tai tada reikia ieškoti, kokio dalyko reikia. Kaip aš ir sakiau vieną kartą, kad namų darbų iki galo neatliko. Bet čia, matyt, ir yra tos (...) jaunos partijos klaidos. Todėl, manau, kad dar tikrai reikia daug ko mokytis politikoje.
Juo labiau kad yra galimybė – iš tikrųjų pakankamai aukštos pozicijos užimtos, pakankamai geras atstovavimas, pakankamai didelis tos specifinės grupės palaikymas ir tam tikras pasitikėjimas, nežiūrint visų nesėkmių. Tad, aš manyčiau, kad iš tikrųjų partija turi galimybę toliau laikytis vienaip ar kitaip“, – sakė politologė.
Kaip Laisvės partija atrodo valdančiojoje koalicijoje?
Čia, J.Novagrockienės teigimu, irgi matyti patirties stoka.
„Kaip jaunas gaidžiukas visą laiką šokinėja, kažkokių savo iniciatyvų nori pasakyti. Čia kai turime galvoje tam tikrus, tarkim, išankstinius nusistatymus ar pasisakymus į vienokius ar kitokius sprendimus.
Tarkim, A.Armonaitė labai mėgsta kokias nors iniciatyvas siūlyti, kurios ne visada visiškai sutampa su ministrės pirmininkės iniciatyvomis“, – pastebėjo ekspertė.
A.Armonaitė labai mėgsta kokias nors iniciatyvas siūlyti, kurios ne visada visiškai sutampa su ministrės pirmininkės iniciatyvomis.
Ir dešinėje, ir kairėje
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius mano, kad ekonominėje srityje Laisvės partija yra dešinioji, tiesiai šviesiai remianti verslą, teikianti pirmenybę darbdaviams.
Pasak politologo, verslininkai turbūt yra įsitikinę, kad ši partija yra ta, kuri labiausiai rūpinasi jų reikalais.
„Bet, antra vertus, jie turi kultūros politiką, kuri yra kairioji – kur už partnerystę, už žolytės legalizavimą ir taip toliau. Ir čia irgi randa savo rinkėjus, tuos, kurie palaiko LGBT bendruomenę, tuos, kurie mano, kad reikia mažiau visokių draudimų, kad reikia daugiau laisvės, reikia pakeisti kai kurias senas vertybes.
Tai, aš manau, kad ji jau yra įsitvirtinusi tame Lietuvos politiniame gyvenime, ir aš tikrai nematau jokių bėdų jai faktiškai jau vėl būti perrinktai į Seimą“, – kalbėjo K.Girnius.
Kartu jis sakė, kad partijai svarbu pernelyg nenukrypti į vieną pusę, o išlaikyti pusiausvyrą tarp savęs, kaip verslo rėmėjų ir didesnių laisvių šalininkų.
„O ne kad tik pritrauktų, sakykim, labiau kairuoliškoms kultūriškoms pozicijoms atstovaujančius žmones“, – minėjo VU TSPMI dėstytojas.
Partijos žvaigždė
J.Novagrockienė pastebėjo, kad liberalios politinės jėgos visada būdavo vadinamos kadrinėmis partijomis, turinčiomis labai nemažai stiprių lyderių.
Politologės nuomone, Laisvės partijoje šiuo požiūriu situacija nebloga.
Yra A.Armonaitė, R.Šimašius.
Be to, esą nereikia pamiršti ir T.V.Raskevičiaus, kuris, jos akimis, puikiai pozicionuojasi bei pasirodė su savo iniciatyvomis.
„Iš tikrųjų ir nereikia tų lyderių kol kas, kol jie neišryškėjo. Jie turi išaugti, partija turi užsiauginti ir galimai gali atsirasti vėliau, jeigu ši partija iš tikrųjų išsilaikys, jeigu ji sugebės neišeiti iš Vyriausybės sudėties, netrenkti durimis koalicijos partneriams, todėl kad vienas ar kitas dalykas nepavyko.
Tai, aš manau, kad ji užsiaugins lyderių. Bet kol kas yra A.Armonaitė – tai yra iš tikrųjų labai ryški politikė, labai tinkanti šitai politinei partijai“, – mano J.Novagrockienė.
K.Girnius irgi pritarė, kad A.Armonaitė – didžioji Laisvės partijos žvaigždė.
Nors šią politinę jėgą kūrė su R.Šimašiumi, rinkimų kampanijoje ir kitur ji, politologo manymu, tapo partijos veidu.
„Tas, manau, greitai nepasikeis. Ir reikia ją sveikinti, nes kai ši partija buvo sukurta, aš manau, kad niekas neįsivaizdavo, jog ji taip lengvai įveiks 5 proc. barjerą ir kad A.Armonaitė pateks į vadovaujančių Lietuvos politikų 5-uką–10-uką“, – komentavo VU TSPMI docentas.
Laisvės partijos problema, K.Girniaus akimis, ta, kad ji neturi daug skyrių.
Todėl jis neįsivaizduoja, kad savivaldybių tarybų rinkimuose, išskyrus Vilniaus mieste, šiai partijai itin sektųsi.
Taip pat, politologo nuomone, Laisvės partija neturi daug asmenybių, galinčių laimėti vienmandatėse apygardose per Seimo rinkimus.
„Jie turi kokius 5–6 žmonės ir daugiau neturi tokių ryškių veidų. Per kurį laiką gal tų veidai atsiras, bet jų kol kas nematyti“, – teigė jis.
Liks koalicijoje
Kokios Laisvės partijos perspektyvos?
Nepaisant to, kad tam tikros Laisvės partijos iniciatyvos subliūško – taip pat dėl to, jog nesulaukė ir dalies valdančiųjų palaikymo, K.Girnius įsitikinęs: net jeigu taip ir toliau, partija nesitrauks iš koalicijos.
Esą tą dieną, kai ji paliktų valdančiųjų gretas, taptų maža opozicine partija, o po kelių mėnesių televizijos ekranuose nematytume net A.Armonaitės.
„Jiems yra būtina likti valdančiojoje koalicijoje, nes tai jiems suteikia forumą, kur gali skleisti savo idėjas. Aš manau, kad jie gal šiek tiek yra nusivylę, bet jie turi suprasti, jog jėgos pusiausvyra vis dėlto yra nelygi: konservatoriai turi penkis kartus daugiau deputatų. Tai jie negali per daug reikalauti.
Ir jiems yra svarbiau savo rinkėjams pabrėžti: gerai, nepraėjo Partnerystės įstatymas, bet bent pagaliau jau buvo svarstomas, čia yra mūsų nuopelnas, gerai, nelaukime stebuklų, bet žingsnis po žingsnio priartėsime prie savo siekių ir įveiksime tuos užkietėjusius konservatorius konservatorių partijoje“, – svarstė K.Girnius.
Jie gal šiek tiek yra nusivylę, bet jie turi suprasti, jog jėgos pusiausvyra vis dėlto yra nelygi: konservatoriai turi penkis kartus daugiau deputatų. Tai jie negali per daug reikalauti.
Kalbant apie pagrindines veiklos kryptis, J.Novagrockienės nuomone, Laisvės partijos ginamos vertybės (pavyzdžiui, lyčiai neutrali partnerystė, Stambulo konvencijoje numatyti dalykai) per vieną dieną nebus sureguliuotos, įteisintos, reglamentuotos. Tad niša veikti yra.
Tačiau čia, kaip nurodė politologė, yra du konkurentai: Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
J.Novagrockienė nemano, kad liberalai vienytųsi.
Nors Liberalų sąjūdis – vienas ištikimiausių Laisvės partijos sąjungininkų, kaip pastebi ekspertė, šioms politinėms jėgoms vadovauja dvi stiprios, ambicingos, charizmatiškos asmenybės, kurioms geriau sėdėti atskirai, nei bandyti sutilpti po vienu skėčiu.
K.Girnius irgi nemano, kad dvi liberalios jėgos vienytųsi.
Jis minėjo, kad tokiu atveju reikėtų grįžti prie išeities taško, nes Laisvės partija, galima sakyti, atsiskyrė nuo Liberalų sąjūdžio.
„Aš manau, kad Laisvės partija, turbūt turi vilčių, kad jai pasiseks pritraukti dar daugiau žmonių iš Liberalų sąjūdžio ir kad ilgainiui ji taps pagrindine liberaliąja jėga. Tai nėra jokios prasmės išvis galvoti dabar apie kokį nors susijungimą.
Aš manau, kad yra klausimas Liberalų sąjūdžiui, ką jie gali daryti, kad sustabdytų savo buvusių rėmėjų perėjimą į Laisvės partiją“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.
Kai kurie LSDP bičiuliai ir rėmėjai nusivylė Seimo socialdemokratų balsavimu dėl Partnerystės įstatymo, aiškindami, jog buvo išduotos deklaruojamos vertybės.
Jeigu socdemai grįžtų prie kosmopolitinių žmogaus teisių, pasak J.Novagrockienės, nuosaikesni rėmėjai gali nusigręžti nuo Laisvės partijos ir kituose rinkimuose galbūt balsuoti už LSDP.
Pirmasis didesnis iššūkis Laisvės partijai – esą 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimai.
