Socialiniame tinkle „Facebook“ pastaruoju metu pasirodė žinučių, kuriose prisimenamas 2019 metais pasirodęs, tikrais įvykiais paremtas filmas „Tamsūs vandenys“ (angl. Dark waters).
Trileris pasakoja, kaip didžiųjų korporacijų interesams atstovavęs teisininkas pereina į priešingą barikadų pusę, sužinojęs apie vienos didžiausių pasaulio korporacijos neatitaisomą žalą bendruomenei, apnuodytai jų gaminamais toksiškais chemikalais.
Filmas paremtas tikra istorija, o realaus veikėjo vardas Robas Bilottas. Jis padavė į teismą „DuPont“ korporaciją ir tapo didžiausiu jos košmaru.
Kaip ir kino juostoje, realybėje į advokatą kreipėsi valstietis, tikruoju vardu Wilburas Tennantas, kuris turėjo užfiksavęs nemažai medžiagos dėl įmonės apylinkėse keistomis aplinkybėmis masiškai krintančių gyvulių.
1999 m. vasarą Bilottas pateikė federalinį ieškinį „DuPont“ Vakarų Virdžinijos pietinėje apygardoje.
Atsakydamas į tai, „DuPont“ teisininkas Bernardas Reilly informavo jį, kad „DuPont“ ir JAV Aplinkos apsaugos agentūra (angl. U.S. Environmental Protection Agency) užsakys tyrimą, kurį atliks trys kompanijos pasirinkti veterinarijos gydytojai ir trys agentūros pasirinkti veterinarijos gydytojai.
Tačiau tyrimo išvados nenudžiugino, jose buvo teigiama, kad dėl gyvūnų mirčių kalta „prasta mityba, netinkama veterinarinė priežiūra ir nepakankama musių kontrolė“.
Tačiau kentė ne tik gyvūnai. Pradėjus aiškintis įmonės veiklos aplinkybės paaiškėjo, kad W.Tennanto brolis Jimas, vienas iš „DuPont“ darbuotojų ilgą laiką kentė įvairius sveikatos sutrikimus, kurių priežasties daktarai niekaip negalėjo tinkamai diagnozuoti.
Chemijos bendrovė aštuntajame dešimtmetyje išpirko jo žemes ir jas pavertė pavojingų atliekų sąvartynu.
Advokatui pavyko išsiaiškinti, kad įmonės veikloje buvo naudojama perfluoroktano rūgštis (PFOA) (angl. perfluoroctanoic acid).
Koks tai chemikalas?
Perfluoroktano rūgštis randama „neprikimbančiuose“ induose (dažnai vadinama teflonu) siejama su nutukimu, vėžiniais susirgimais, skydliaukės problemomis.
Kai danų mokslininkai išmatavo nėščių moterų PFOA lygį ir po 20 metų juos palygino su jų vaikų svoriu, jie nustatė, kad mamoms, kurių PFOA lygis aukščiausias, didesnė tikimybė susilaukti nutukusių dukrų nei toms mamoms, kurių PFOA lygis žemiausias (gimusių berniukų svorio augimas vyko kitaip).
Apskritai puslapyje cancer.org PFOA įvardijamas kaip galimai kancerogeniškas.
Taip pat šie chemikalai siejami su skydliaukės ir kt. vėžiu, nevaisingumu, gimimo defektais, susilpnėjusia imunine sistema, todėl jums reikėtų vengti kai kurių dalykų, kurių sudėtyje yra jau minėtų medžiagų, rašoma, prevention.com.
2012 metais publikuotame pirmajame didelės apimties tyrime skelbiama, kad didesni PFAS ir PFOA kiekiai iš tiesų gali būti siejami su skydliaukės hormonų koncentracija serume ir hipoterioze (klinikiniu sindromas, atsirandančiu dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos).
Kuo čia dėtos keptuvės?
Teflonas, arba polifluorvinilinis plastikas (PTFE), yra skaidrus plastikas, kuriuo padengiami metaliniai puodai ir keptuvės – tada jų paviršius tampa švelnus, lengvai plaunamas.
Ekspertai teigia – ne pats teflonas yra problema. Šis sluoksnis laikomas netoksišku, jei suvalgysite jo dalelių, nieko nenutiks, jos pasišalins iš organizmo.
„Problemų kyla, kai teflonas per daug įkaista – tada PTFE sluoksnis pradeda irti“, – mokslo naujienų portalui livescience.com teigė Aplinkosaugos ir sveikatos mokslų instituto Šiaurės Karolinoje, JAV reprodukcinės endokrinologijos specialistė Susan Fenton.
Teflonui irstant išskiria nuodingos toksinės dujos.
Retais atvejais nuo šių chemikalų kyla polimero garų karštinė, dar vadinama „tefloniniu gripu“, kurios simptomai – aukšta temperatūra, dusulys silpnumas.
Šios dujos mirtinos paukščiams – žinoma atvejų, kai nuo teflonu padengtų elektros lempučių paukštidėse išgaišo vištos.
Naudojant ir plaunant teflonu padengtus nelimpančius puodus ir keptuves, jų danga palaipsniui nyksta, o tai gali kelti problemų ruošiant maistą.
Smarkiai kaitinant teflonines keptuves, arba pažeidus jų viršutinį sluoksnį, maisto gaminimo metu išsiskiria jau PFOA medžiaga, o ši jau gali kelti pavojų sveikatai.
Reikėtų pabrėžti, kad patikimų ir pripažintų mokslinių tyrimų duomenų, kad nepažeistos, tinkamai naudojamos tefloninės keptuvės kelia pavojų sveikatai, kol kas nėra, todėl oficialiai teigiama, kad tokie gaminiai yra saugūs ir kol kas nėra draudimo jais prekiauti Europos Sąjungoje.
-
Sveikos keptuvės paieškos: kad indas netaptų nuodu
-
Ką reikia žinoti, jeigu nusprendėte įsigyti naują keptuvę? Specialistės komentaras
-
Vaikų gastroenterologas V.Urbonas apie galimą plastiko žalą: „Plastikinius indus lyginu su genetiškai modifikuotu maistu“
-
Ekspertų patarimai, kaip išsirinkti geriausią keptuvę
-
Naujas tyrimas šokiruoja: tai perskaitę išmesite savo tefloninę keptuvę šiukšliadėžėn
-
„Amžinieji chemikalai“ kelia rimtą pavojų sveikatai – kokiuose kasdieniuose produktuose jie randami?
„Amžinieji chemikalai“
Perfluoralkilinės ir polifluorintos alkilinės medžiagos (PFAS), dar vadinamos „amžinaisiais chemikalais“.
Teflonas (arba politetrafluoretilenas) priklauso vadinamųjų amžinų cheminių medžiagų grupei.
Kaip skelbia Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), visų PFAS sudėtyje yra anglies ir fluoro junginių, kurie yra vieni stipriausių junginių organinėje chemijoje.
Tai reiškia, kad naudojami jie nesiskaido, taip pat nesiskaido ir aplinkoje – štai iš kur atsirado „amžinųjų chemikalų“ vardas.
Į PFAS terminą įeina daugiau kaip 1400 žmogaus sukurtų cheminių medžiagų, o dauguma jų yra lengvai pernešamos aplinkoje ir gali atsidurti toli nuo jų išskyrimo šaltinio.
„Manoma, kad daugiau nei 80 proc aplinkoje esančių PFAS yra susikaupę organizmuose ir maiste“, – 15min pasakojo VU chemikas Albinas Žilinskas.
Šios medžiagos dažnai yra toksiškos sveikatai. Daugelis amžinųjų chemikalų yra kancerogenai – tai yra medžiagos, kurios gali sukelti vėžį.
Mokslininkų nuomonė
Dalis mokslininkų akcentuoja, kad tiriant teflonu dengtus įrankius ar keptuves sukuriamos ekstremalios sąlygos, kurios vargu ar galėtų kasdien pasikartoti buityje.
Nepaisant to, įspėjama, kad keptuvės ir skardos greitai gali įkaisti iki temperatūros, kai teflonas visgi ima skaidytis.
2017 metais mokslo žurnale „Environmental Science and Pollution Research“ paskelbto tyrimo duomenimis, teflonas, arba PTFE medžiaga yra stabili ir netoksiška žemesnėse temperatūrose, tačiau jis pradeda irti esant maždaug 260 C temperatūrai, o pirolizė (skaidymasis) įvyksta esant aukštesnei nei 400 C temperatūrai.
Šiame straipsnyje akcentuojama, kad teflonu padengta keptuvė, 8 minutes palikta ant viryklės, įjungtos dideliu kaitrumu, gali įkaisti iki 399 laipsnių C.
Pagrindiniai skilimo produktai yra fluorangliavandeniliai (PFCs) ir sublimatas, įskaitant tetrafluoretileno (TFE) ir difluorangliavandenilių radikalus.
Apie tai kalbėta ir anksčiau – 2009 metais žurnale „Polymer Degradation and Stability“ pasirodė publikacija, kurioje nurodoma, kad net ir esant žemesnei, nei ekstremali temperatūrai, ilgainiui teflono sluoksnis ima skaidytis.
Tą parodė ir 2022 metais mokslininkų atliktos laboratorinės simuliacijos.
Jei pastoviai įkaitinate keptuvę iki 127 laipsnių C, keptuvė turėtų tarnauti 2–3 metus, 2001 m. tyrimo, išpublikuoto „Nature“ duomenimis, kurį cituoja mokslo naujienų portalas livescience.com.
„Jei keptuvės paviršius pažeistas (pavyzdžiui, subraižytas), padidėja tikimybė, jog tolesnio naudojimo metu cheminės medžiagos pateks į mūsų organizmą ne tik garuodamos, bet ir su tefloninės plėvelės atplaišomis.
Taigi, kuo senesnė keptuvė, tuo ji gali būti pavojingesnė. Atlikti tyrimai su gyvūnais parodė, kad fluoro turintys junginiai, kurių yra ir teflone, kaupiasi gyvūnų organizme ir gali lemti auglių atsiradimą kepenyse, kasoje, sėklidėse, – paaiškina Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Skirmantė Ambrazienė.
Sieks uždrausti ES
Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, šių metų vasarį Europos Sąjunga (ES) pradėjo svarstyti siūlymą uždrausti plačiai naudojamas potencialiai kenksmingas medžiagas, vadinamas PFAS arba „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“.
Penkios šalys – Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija ir ES nepriklausanti Norvegija – kurios bendradarbiavo rengiant šį pasiūlymą, bendrame pareiškime teigė, kad, jei jis bus priimtas, tai bus „vienas didžiausių kada nors Europoje taikytų cheminių medžiagų draudimų“.
„Uždraudus PFAS, ilgainiui PFAS kiekis aplinkoje sumažėtų. Be to, produktai ir procesai taptų saugesni žmonėms“, – akcentuojama pareiškime.
Įsigaliojus draudimui, įmonėms bus suteikta nuo 18 mėnesių iki 12 metų įdiegti alternatyvas, atsižvelgiant į jų prieinamumą, teigiama pasiūlymo projekte.
Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA) du moksliniai komitetai – Rizikos vertinimo ir Socialinės ir ekonominės analizės – dabar nagrinės, ar pasiūlymas atitinka platesnį ES cheminių medžiagų reglamentą, vadinamą REACH, po to bus atliktas mokslinis vertinimas ir konsultuojamasi su pramonės atstovais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
