Šeštadienio naktis. Netrukus pradės švisti. Staiga į Bendrąjį pagalbos centrą pasipila tūkstančiai skambučių. Pranešama apie sprogimus uoste, geležinkelių mazguose, naftos saugyklose, kareivinėse. Dešimtys žuvusiųjų ir šimtai sužeistųjų. Netrukus Rusija praneša, kad gindama savo interesus pradeda specialiąją operaciją prieš Lietuvą.
Pirmąją bangą atlaikę medikai supranta, kad per pirmąją parą išnaudojo kone visus turėtus turniketus, o netrukus jų ir kitų kraujavimą stabdančių priemonių reiks labai daug. Aktyvuojamas valstybės rezervas. Tačiau netrukus paaiškėja, kad jame visiškai nėra medikų prašomų priemonių, būtinų karo atveju – turniketų, spaudžiamųjų, kraujavimą stabdančių ir krūtinės tvarsčių. Pirmosios pagalbos brigados priverstos naudoti neefektyvias priemones. O dėl to dar net nepasiekę ligoninių miršta daugybė sužeistųjų.
Ši hipotetinė masinės nelaimės situacija nėra tokia neįmanoma, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Panaši situacija vos prieš kelis mėnesius prasidėjo Ukrainoje. Ir nors kariškiai teigia, jog Lietuvai karas kol kas negresia, tačiau prognozuoti, kada situacija gali pasikeisti, niekas nesiryžta.
Tai – antroji 15min straipsnių ciklo apie sveikatos apsaugos sistemą pasirengimo dalis. Pirmąją dalį galite skaityti čia: Lietuvos ligoninės karo metu – gelbėtųsi kiekvienas kaip išmano.
Suprasti akimirksniu
- Ekstremalių sveikatai situacijų centras teigia, kad egzistuoja savivaldybių rezervas, tačiau nė vienas kalbintas sveikatos įstaigų atstovas apie tokį nieko nežino.
- Sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai nežino, kokios priemonės ir atsargos yra Valstybės medicinos rezerve ir kokios pagalbos galėtų tikėtis prasidėjus ekstremaliam įvykiui.
- Surinkti duomenys rodo, jog yra labai didelė tikimybė, kad Valstybės medicinos rezervas neturi turniketų, kraujavimą stabdančių tvarsčių ir kitų karo atveju būtinų pirmosios pagalbos priemonių.
- Ekstremalių sveikatai situacijų centras planuoja atsisakyti dalies atsargų pirkimo, o su privačiomis įmonėmis sudaryti jų „rezervavimo“ sutartis.
Savivaldybių rezervas, apie kurį niekas nieko nežino
Lietuvoje kaupiamas valstybės rezervas, o jo medicininę dalį kuruoja Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). Pasak jo vadovės Audronės Sviklaitės, turi vykti veiksmingas ir efektyvus jo kaupimas ir administravimas. O rezerve turi būti sukaupta tai, ko gali prireikti esant skirtingoms ekstremaliosioms situacijoms.
A.Sviklaitė raštu pateiktuose atsakymuose 15min taip pat teigia, kad Lietuvoje veikia trijų pakopų rezervas – Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu jį kaupia pačios sveikatos priežiūros įstaigos, II-ąją pakopą kaupia savivaldybės, o III-iąją sudaro valstybės rezervas. Jis panaudojamas tik išskirtiniais atvejais.
15min kalbinti sveikatos įstaigų atstovai, atsakingi už pasiruošimą ekstremalioms situacijoms, teigė, kad, gavę SAM nurodymą ir jo laikydamiesi, jie patys kaupia atsargas 1 arba 3 mėn
