Prieš Lietuvą tęsiama hibridinė ataka. Daugelis valstybinių institucijų ir verslo įmonių uždarė savo sistemas ir apribojo paslaugų teikimą. Tačiau pagrindinis programišių taikinys – elektros tiekimo sistema. Ji dirba, tačiau su didžiuliais trikdžiais ir pertrūkiais, kuriuos pajunta visas Vilniaus regionas.
Pirmoji tyrimo dalis: „Atsainumo kaina“ (I): Lietuvos ligoninės karo metu – gelbėtųsi kiekvienas kaip išmano
Antroji tyrimo dalis: „Atsainumo kaina“ (II): ar turime atsargų žmonėms gelbėti karo metu?
Dėl laikinai sutrikusio elektros energijos tiekimo medicinos įstaigose pradėjo strigti mobilusis ryšys, vandens tiekimas ir šildymas. Pradėtas operacijas medikai pabaigė įsijungus elektros generatoriams, tačiau jų gaminamos elektros užteko vos pusei dienos – generatoriuose baigėsi degalai, o jų atsargų ligoninės neturėjo. Teko atšaukti planines operacijas ir stabdyti įstaigos veiklą. Centrinis vandentiekis nebeveikė, ligoniai ir personalas nebegalėjo nusiplauti rankų ir numalšinti troškulio. Netrukus visose ligoninės aukštuose pradėjo dvokti išmatomis – dėl vandens sistemos sutrikimo tapo neįmanoma nuleisti vandens. Vos per pusę paros nuo kibernetinės atakos pradžios ligoninė tapo neveiksni, o jos pacientai pradėjo mirti, nes nutrūkus elektros energijai nebeveikė gyvybės palaikymo aparatai, trūko maisto ir vandens, o dalis personalo tiesiog pasišalino iš savo darbo gelbėti namie likusių vaikų.
Ši hipotetinė masinės nelaimės situacija nėra tokia neįmanoma, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmadienį prieš Lietuvą prasidėjusios kibernetinės atakos sutrikdė kai kurių Lietuvos institucijų veiklą. Tuo metu 2016 metais Ukrainoje, kaip įtariama, dėl Rusijos koordinuotos kibernetinės atakos, kone milijonas žmonių buvo netekę elektros energijos. 15min Tyrimų skyrius domėjosi, kaip tokias ir įvairias kitas ekstremalias situacijas atlaikytų Lietuvos medicinos sistema.
Suprasti akimirksniu
- Ligoninės turi elektros generatorius, bet jie elektros energiją minimaliai užtikrinti galėtų tik keletą–keliolika valandų. Degalų atsargų jiems nėra.
- Nutrūkus centriniam vandens tiekimui nebeveiktų ir kanalizacija, o geriamojo vandens minimalias atsargas darbuotojams ir pacientams užtikrintų tik dalis gydymo įstaigų.
- Sutrikus centriniam šildymui daugumos medicinos įstaigų veikla sustotų
- Sutrikus GSM ryšiui daugumos medicinos įstaigų veikla sustotų arba būtų palaikoma labai minimaliai. GMP toliau komunikuotų radijo ryšiu.
- Dalis ligoninių savo iniciatyva minimaliai šluoja ir tvarko rūsius, tam atvejui, jeigu prasidėtų karinis konfliktas. Tačiau kai kurios net ir turėdamos dideles sovietines slėptuves nieko nedaro, kad jos bent minimaliai būtų pritaikytos darbui karo sąlygomis.
- Nė viena apklausta įstaiga neturi nei šalmų, nei šarvinių liemenių. Kai kurios galvoja įsigyti arba turi mažą kiekį dujokaukių.
- SAM teigia, kad yra sudarytas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kuris pagal kompetenciją vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir kitas su jo veikla susijusias funkcijas.
Generatorius turi, o degalų atsargų jiems – ne
Vienas iš svarbiausių uždavinių besiruošiant dirbti ekstremalių situacijų metu – užtikrinti sveikatos apsaugos įstaigos galimybes kuo ilgesnį laiką dirbti autonomiškai, t.y. be iš išorės tiekiamų paslaugų ir priemonių. Įstaigos turėtų pasiruošti taip, kad nutrūkus vandens ar šilumos tiekimui, jų darbas nesustotų ir tęstųsi toliau iki bus išspręstos tiekimo problemos.
Visose sveikatos priežiūros įstaigose, su kuriomis oficialiai ir neoficialiai kalbėjo 15min, yra įrengtas elektros tiekimo dubliavimas. Tai yra du skirtingi įvadai, kad įvykus gedimui viename, elektra būtų tiekiama iš kitos linijos.
