Tai atskleidė šių metų spalio mėnesį Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai. Šia apklausa buvo siekta išsiaiškinti eismo dalyvių požiūrį ir elgseną Lietuvos keliuose.
Net 88 procentai vairuojančių 18-74 metų Lietuvos gyventojų rečiau ar dažniau viršija greitį.
Apklausa parodė, kad net 88 procentai vairuojančių 18-74 metų Lietuvos gyventojų rečiau ar dažniau viršija greitį. 11 procentų teigia tai darantys dažnai, 34 procentai – kartais, 43 procentai – labai retai. Niekada neviršijantys greičio teigia tik 11 procentų vairuojančių gyventojų.
Dominuojanti tragiškų eismo nelaimių priežastis – per didelis greitis
Analizuojant eismo įvykių, kuriuose nukentėjo eismo dalyviai, duomenis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių Lietuvos keliuose žuvo net 128 žmonės, o tai net 26 procentais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Beveik 3000 žmonių šiuose eismo įvykiuose patyrė įvairių kūno sužalojimų.
Kalbant apie ilgesnį laikotarpį, per pastaruosius ketverius metus vidutiniškai kasmet užfiksuojami 2925 eismo įvykiai, kuriuose yra nukentėjusių asmenų. Šiuose įvykiuose vidutiniškai dalyvauja 6888 eismo dalyviai.
Pastebima tendencija, kad nors žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius kasmet mažėja, daugėja tokių, kurie eismo įvykio metu buvo sunkiai sužaloti – dalis tokių žmonių jaus pasekmes visą likusį gyvenimą. O dominuojančia tragiškų įvykių keliuose priežastimi, deja, ir toliau išlieka nepasirinktas saugus ar viršytas maksimalus leistinas važiavimo greitis.
8 iš 10 vairuotojų sutinka, kad eismo nelaimes lemia jų pačių elgesys
Kaip tvirtina LAKD Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas, tiek direkcija, tiek kitos už kelių eismo saugumą atsakingos institucijos jau ne vienerius metus kryptingai dirba ties išsikeltu ambicingu tikslu – 0 žūčių keliuose.
„Stengiamės, kad susisiekimas šalyje būtų ne tik patogus, bet ir saugus, tad keliuose taikome įvairius inžinerinius saugos sprendimus: įrengiame greičio mažinimo kalnelių, salelių, miesto vartų, greičio matuoklių.
Nepaisant šių veiksmų, lemiama priežastimi, kalbant apie eismo nelaimes, dažniausiai visgi tampa paties vairuotojo sąmoningumas: ne visi pasirenka saugų važiavimo greitį, dalis greitį apskritai yra linkę viršyti, daugelis vairuoja pernelyg neatidžiai ir pan.
Įdomu tai, kad su tuo sutinka ir patys vairuotojai. Remiantis minėta atlikta apklausa, net 81 procentas apklaustųjų mano, kad eismo įvykius keliuose lemia neatsakingas jų pačių elgesys – kai nesilaikoma eismo taisyklių.
69 procentai mano, kad eismo įvykius keliuose lemia alkoholis bei vairavimas ar keliavimas apsvaigus, o štai 53 procentai svarbia avarijų priežastimi laiko nepakankamą apsaugą tamsiuoju paros metu, pavyzdžiui, atšvaitų nesegėjimą, žibintų neturėjimą“, - tvirtina M.Gedaminskas.
Greičio matuokliai prisideda prie eismo saugumo
Remiantis atliktu reprezentatyviu gyventojų tyrimu, beveik 2 iš 3 apklausoje dalyvavusių vairuojančių Lietuvos gyventojų (63 procentai) mano, kad greičio matuokliai pastebimai prisideda prie eismo saugumo gerinimo.
Mano, kad greičio matuokliai pastebimai prisideda prie eismo saugumo gerinimo.
Moterys dažniau nei vyrai teigiamai vertina greičio matuoklių naudą eismo saugumui (atitinkamai 74 ir 55 procentai), teigiamą matuoklių poveikį dažniau nurodė mažesnių miestelių (ne didmiesčių) respondentai (71 procentas).
Taip pat pastebima tendencija kad greičio matuoklių naudos suvokimas auga didėjant respondentų amžiui – tarp jauniausių 18-24 metų amžiaus vairuotojų greičio matuoklių naudą mato 60 procentų apklaustųjų, tuo tarpu tarp vyriausiųjų 60-74 metų amžiaus vairuotojų – 70 procentų apklaustųjų.
Nesegintys atšvaito net kelis kartus labiau rizikuoja pakliūti į eismo įvykį
Kalbant apie atšvaitų segėjimą tamsiu paros metu, per pastarąjį dešimtmetį įprotį segėti atšvaitą išsiugdė nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Nepaisant to, keliuose pėsčiųjų be atšvaitų ar šviesą atspindinčių priemonių, anot LAKD atstovo, vis dar pasitaiko.
„Labiausiai, stebina gyventojų įsitikinimas, kad atšvaitą reikalinga segėti tik tuomet, kai einama tamsoje. Anaiptol! Prastą matomumą kelyje sąlygoja ne tik ankstyva šaltojo metų sezono prieblanda. Taip pat ir lietus, dulksna, sniegas ar rūkas. Vairuotojas sunkiai įžiūrėti pėsčiąjį gali netgi ir vidurvasarį, jei diena itin apniukusi, lietinga“, - tvirtina M.Gedaminskas.
Vairuotojas sunkiai įžiūrėti pėsčiąjį gali netgi ir vidurvasarį, jei diena itin apniukusi, lietinga.
Pasak pašnekovo, įvairūs tyrimai rodo, kad net 90 procentų visos informacijos apie nuolat besikeičiančias eismo sąlygas vairuotojai priima akimis.
Tad neapšviestu keliu, be atšvaito einantis tamsiai apsirengęs pėsčiasis net kelis kartus labiau rizikuoja pakliūti į eismo įvykį, kuriame gali būti rimtai sužeistas ar net žūti, nei pėsčiasis su savimi turintis šviesą atspindinčių priemonių. Skaudi nelaimė, nesegint atšvaito, gali nutikti automobiliui važiuojant net ir pasirinktu saugiu ar visai nedideliu greičiu.
Atliktos apklausos rezultatai rodo, kad atšvaitą tamsiuoju paros metu užmiestyje segi 60 procentų 18-74 metų Lietuvos gyventojų. Dažniau seginčios atšvaitus atsakė moterys nei vyrai (atitinkamai 64 ir 55 proc.), mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojai.
