Dorodamasi su krizėmis ši Vyriausybė bando pradėti ir ilgai lauktas reformas. Žadėta mokesčių reforma kol kas tik aptarinėjama ir atidėta geresniems laikams. Nuolat kritikos taikinyje esanti Sveikatos apsaugos ministerija bando pradėti sveikatos priežiūros įstaigų reformą, tačiau kol kas klimpsta ginčuose. Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo dar vieną švietimo reformą, o Aplinkos ministerija ėmėsi daug diskusijų keliančio žaliojo kurso įgyvendinimo. Energetikos ministerija tikina, kad šie metai buvo lūžio metai įgyvendinant strateginius energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektus.
15min paprašė I.Šimonytės Vyriausybės veiklą įvertinti skirtingų sričių ekspertus: politologę Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkę Ingą Ruginienę, ekonomistą Aleksandrą Izgorodiną, menotyrininkę Agnę Narušytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą.
Politologės požiūris: „Vyriausybės kaita būtų pats blogiausias dalykas“
Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad šią Vyriausybė galėtų vertinti septynetu.
„Jei atmestume šių dienų įvykius, didelių problemų Vyriausybės darbe nematyčiau. Bet tai nereiškia, kad viskas labai gerai“, – teigė ji.
Politologė akcentavo, kad nepaisant dviejų krizių –pandemijos ir neteisėtų migrantų – Lietuvos ekonomika nestojo. „Situacija yra valdoma. Ji yra normali“, – pabrėžė ji.
G.Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, kad labiausiai reaguojama į užsienio politiką, tačiau pabrėžė, kad užsienio politika Lietuvoje –nuosekli ir nėra vieno ministro įgeidžiai.
„Viena didžiausių šios Vyriausybės problemų – komunikacija. Nuo rudens mes matome pagerėjimą, ypatingai atskirų, tų jautriųjų ministerijų atsakingi pareigūnai atsižvelgė į ekspertų teikiamas pastabas. Matome, kad įvykdyti pokyčiai. Tačiau juos sugriovė šių dienų įvykiai: namų darbų neatlikimas, komunikacijos neparengimas gruodžio 8-ajai dienai (kai įsigaliojo JAV paskelbtos sankcijos Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“, kurio kroviniai per Lietuvą keliauja ir po sankcijų paskelbimo, – red. past.)“, – kalbėjo politologė.
