Daugiau priešakinių pajėgų
„Tai yra didžiausias mūsų kolektyvinės gynybos pertvarkymas nuo Šaltojo karo pabaigos“, – Madride susirinkus aljanso lyderiams paskelbė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Ispanijos sostinėje susirinkę valstybių vadovai patvirtino NATO įsipareigojimą didinti šiuo metu maždaug bataliono dydžio priešakines kovines grupes, kurios veikia aštuoniose aljanso valstybėse.
Šiuo metu Lietuvoje esančiam maždaug 1,5 tūkst. karių vienetui vadovauja Vokietija, kuri jau yra sutikusi skirti daugiau karių. Savo pajėgumus pastaraisiais mėnesiais kovinėje grupėje didino ir kitos jos dalyvės – Norvegija, Olandija – tikimasi, kad jos tai padarys ir vėliau.
Rudenį Lietuvoje jau turėtų pradėti veikti vokiečių brigados vadavietė, tikimasi, kad kitų metų sausį Vokietijoje bus suformuota ir pati brigada.
Priešakinių kovinių grupių dislokavimas yra itin glaudžiai susijęs su priimančios šalies infrastruktūra ir bus siejamas su abipusėmis sąjungininkų galimybėmis stiprinti pajėgumus ir priimti juos.
Lietuva jau yra įsipareigojusi plėsti sąjungininkams skirtą infrastruktūrą ir tobulinti viską nuo bazių iki viadukų, tad tolimesnė pajėgumų plėtra turės vystytis lygiagrečiai tarp Vilniaus, Berlyno ir kitų sąjungininkų sostinių.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, per artimiausius kelerius metus tam prireiks maždaug pusės milijardo eurų. Pirmuosius Vokietijos brigados batalionus Lietuva žada būti pasiruošusi priimti 2024-aisiais.
Tikimasi, kad 2027-aisiais Lietuva jau galės priimti ir visą brigadą, būtent to politikai ir žada siekti.
Bendras NATO vadovų politinis sprendimas yra ta žalia šviesa, kurios reikėjo didžiajai daliai sąjungininkų, kad jie galėtų pradėti pajėgumų perskirstymą savo valstybėse ir paruoštų papildomus dislokavimui reikalingus dalinius, jų techniką ir vadovavimo vienetus.
Estijoje esančiai NATO priešakinių pajėgų grupei vadovaujanti Didžioji Britanija, kuri šiauriausioje iš trijų Baltijos valstybių jau yra dislokavusi 1,7 tūkst. karių, pranešė priskirsianti dar maždaug 1 tūkst. karių. Dalis jų ir toliau būtų dislokuoti Jungtinėje Karalystėje, tačiau jų technika lauktų Vokietijoje.
JK gynybos ministras Benas Wallace'as taip pat pranešė, kad rytinio aljanso flango gynybai britai priskirs ir vieną iš turimų dviejų lėktuvnešio kovinių grupių – lėktuvnešį ir visus jam priskirtus laivus.
Šis didelės kovinės galios laivyno pajėgumas galėtų būti priskirtas NATO rotaciniu principu, sakė ministras.
Nauji gynybos planai
Esminis pokytis įvyks ir aljanso gynybos planuose, kur kiekvienai valstybei bus priskirtos konkrečios sąjungininkų pajėgos.
Šios pajėgos bus dislokuotos gimtosiose šalyse, tačiau joms priskirtose teritorijose turės dislokuotus amunicijos, technikos, degalų ir kitos įrangos sandėlius, tad bus pasiruošusios reaguoti į situaciją itin greitai ir galės persikelti į savo veikimo rajonus per kelias dienas.
Anot NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, priskirtos pajėgos treniruosis tose valstybėse, kurias turėtų ginti, pažinos vietines karines pajėgas, teritoriją bei iššūkius, su kuriais tektų susidurti.
„Šių dviejų faktorių kombinacija – iš anksto dislokuota technika, daugiau priešakinių pajėgų ir greitojo reagavimo pajėgų (...) – bent jau sausumos pajėgoms yra pats svarbiausias elementas, kaip mes stiprinsime atgrasymą ir gynybą naujojoje saugumo aplinkoje“, – sakė jis.
Madride NATO valstybių vadovai priėmė šiuos pokyčius leidžiantį sprendimą, o per artimiausius vienerius metus turėtų būti išspręstas jo įgyvendinimo klausimas.
J.Stoltenbergo teigimu, atskiroms teritorijoms priskirtos pajėgos, kurių visame aljanse bus apie 300 tūkst., turėtų būti pasiruošusius 2023 metais. Kitų metų vasarą aljansas turėtų patvirtinti naujuosius gynybos planus, kuriuose bus numatyta konkretūs kiekvieno NATO regiono gynybos sprendimai, jiems priskirtų pajėgų reagavimo laikai.
Siekiant to NATO pristatė naująjį pajėgų modelį, pagal kurį narės deklaruos vyriausiajam pajėgų vadui, kokius pajėgumus gali skirti, o karinė vadovybė, žinodama visus turimus pajėgumus, jų pasiruošimo ir aprūpinimo lygį, galės tinkamai suplanuoti pajėgų panaudojimą.
J.Stoltenbergo teigimu, 300 tūkst. karių, kuriuos sąjungininkai priskirs aljansui, yra pirmojo ir antrojo lygio pajėgos – dalis jų turės būti pasiruošusios reaguoti per 10 dienų, dalis – per 30.
Pabrėžiama, kad nors sąjungininkai jau nurodė, kokias pajėgas gali suteikti, tačiau dar liko pažadus įgyvendinti – suformuoti dalinius, užtikrinti jų parengtį – ir skirti tam reikalingus resursus.
„Remiantis tuo, ką mes esame padarę anksčiau, aš esu užtikrintas, kad visa tai įvyks ir šįkart“, – po istorinio sprendimo sakė generalinis sekretorius.
Strateginėje koncepcijoje aljansas įsipareigojo užtikrinti, kad užtektų pajėgumų sustiprinti bet kurį iš sąjungininkų, net ir situacijoje, kai apie agresiją gaunamas trumpas arba jokio įspėjimo.
Būtent šio pajėgumo reikalavo NATO rytinio flango atstovai, kurie teigė, kad Baltijos šalių užpuolimui Rusijai nereikėtų sukaupti tokių didelių pajėgumų, kaip Ukrainos atveju, todėl būtina pasiruošti reaguoti iškart.
Du papildomi sąjungininkai regione
Dar vienas viso Baltijos jūros regiono saugumui itin svarbus sprendimas yra Suomijos ir Švedijos narystė aljanse.
Iki pat viršūnių susitikimo išvakarių skersai kelio 31-osios ir 32-osios NATO narės prisijungimui stovėjo Turkija, tačiau antradienį Ispanijos sostinėje įvykęs susitikimas uždegė žalią šviesą.
Trečiadienį NATO valstybių vadovai priėmė sprendimą oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją prisijungti prie aljanso, šalia kurio jos stovėjo ilgus dešimtmečius, tačiau tapti narėmis nusprendė tik Rusijai užpuolus Ukrainą.
Pasirašius stojimo sutartį sprendimas pereis NATO valstybių parlamentams, kurie turės ją ratifikuoti, tačiau beveik neabejojama, kad ir šis procesas bus spartus.
Abi Skandinavijos valstybės vaidins svarbų vaidmenį NATO gynybos planuose, skirtuose Baltijos jūros regionui. Jų itin modernios kariuomenės aljansui suteiks daugelį pajėgumų, kuriuos iki šiol regionas turėjo tik, jei jie būdavo dislokuoti iš kitų valstybių.
Arčiausiai NATO, nebūnant jos nariu – taip ilgą laiką buvo kalbama apie Suomiją ir Švediją, kurios buvo deklaravusios stipriai ginkluoto neutraliteto politiką ir oficialiai nebuvo pasirinkusios Vakarų krypties.
Vis dėlto abejonių dėl Skandinavijos valstybių turėjo retas – daug dešimtmečių jos buvo NATO partnerės ir Europos Sąjungos narės, dalyvaudavo bendrose pratybose ir misijose, vystė suderinamus pajėgumus.
Tik prieš porą savaičių Baltijos jūroje pasibaigė bendros NATO pratybos BALTOPS 2022, kuriose Suomija ir Švedija vaidino svarbius vaidmenis. Narystė aljanse leis sustiprinti ryšius, ištobulinti sąveiką ir aiškiai įvardinti naujų narių vietas aljanso gynybos planuose.
Modernios ir galingos kariuomenės
Nors Suomija turi tik pusšešto milijono gyventojų, tačiau karo metu jos kariuomenė gali tapti antra galingiausia karine jėga Europoje. Taikos metu ją sudaro apie 19 tūkst. karių, tačiau prasidėjus karui šis skaičius galėtų išaugti iki 280 tūkst., su dar keliais šimtais tūkstančių paruoštų rezervistų, kurie galėtų pildyti spragas.
Suomija niekada taip ir nepanaikino privalomo šaukimo į kariuomenę ir kasmet joje tarnauja apie 20 tūkst. suomių, kurie vėliau tampa rezervistais.
Europoje ilgesnę sieną su Rusija turi tik Ukraina, tad šimtą tūkstančių gyventojų karuose su Sovietų Sąjunga praradusi Suomija visuomet aiškiai suvokė grėsmę iš už sienos.
„Svarbiausia gynybos linija yra tarp dviejų kario ausų, kaip šiuo metu įrodo karas Ukrainoje“, – neseniai sakė Suomijos kariuomenės vadas generolas Timo Kivinenas, kalbėdamas apie savo šalies pasiryžimą gintis.
Net 84 proc. suomių sako esantys pasiruošę ginti savo valstybę, 75 proc. tai darytų, net jei tokios gynybos baigtis ir nebūtų užtikrinta – tai vieni didžiausių skaičių Europoje.
Iki šiol Suomija sėkmingai modernizavo savo kariuomenę, įsigydama aukštos kokybės techniką – naikintuvus F-18, tankus „Leopard 2A6“, savaeiges haubicas K9, salvinės ugnies sistemas MLRS, modernias oras-žemė bei žemė-oras raketas bei kitas sistemas. Pernai Suomija pasirašė ir sutartį dėl 64 naujausių amerikietiškų naikintuvų F-35 įsigijimo.
Nors ir turi gana nedidelį laivyną, tačiau jis taip pat modernizuojamas ir atnaujinamas, o strateginė Suomijos geografinė padėtis turi ypač didelę svarbą Baltijos jūros saugumui. Čia puikiai pasitarnautų modernios izraelietiškos priešlaivinės raketos „Gabriel“ ir amerikietiškos laivų medžiotojos RIM-162 „Sea Sparrow“.
Suomijos įlanka, kurios gilumoje stovi Sankt Peterburgas, yra itin svarbus Rusijos kelias į Baltijos jūrą. Šiaurinius įlankos krantus kontroliuojanti Suomija gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį, jei aljansui reikėtų riboti judėjimą šiuo vandens keliu.
Tuo metu Švedija į aljansą atneša apie 24 tūkst. aktyvios tarnybos karių ir dar apie 31 tūkst. rezervistų. Svarbiausią Stokholmo sausumos pajėgų kumštį sudaro 120 vokiškų „Leopard 2A“ tankų ir Švedijoje gaminamos, visuotinai puikiai vertinamos pėstininkų kovos mašinos CV90.
Pernai Švedija tapo pirmąja ne NATO nare, kuri iš JAV įsigijo priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“, danguje švedai skraido vietoje gaminamais lėktuvais „JAS 39 Gripen“.
Dar vienu puikiu vietinės gynybos industrijos pavyzdžiu laikomi dyzeliniai-elektriniai povandeniniai laivai „Gotland“, trejetas kurių vertinami kaip vieni pažangiausių tokios klasės atstovų pasaulyje ir galėtų kelti nepatogumų Rusijos laivynui Karaliaučiuje.
NATO Pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Pieteris Nielsenas interviu 15min sakė, kad Švedijai tapus aljanso nare Baltijos jūroje esanti Gotlando sala taptų nenuskandinamu sąjungininkų lėktuvnešiu.
Švedijos geografinė padėtis yra itin svarbi Lietuvai. Suvalkų koridoriaus atkirtimo grėsmė jau ilgą laiką yra didelis galvos skausmas gynybos planuotojams, tačiau Švedijos įsitraukimas į aljansą suteiktų gerokai daugiau galimybių sąjungininkų oro transportui pasiekti Lietuvą ir nuimtų šiek tiek spaudimo nuo maždaug šimto kilometrų ilgio žemės ruožo, įsispraudusio tarp Baltarusijos ir Karaliaučiaus.
