Bylą Aukščiausiajame Teisme nagrinėjusios teisėjų kolegijos pranešėjas Olegas Fedosiukas sakė, kad toks sprendimas priimtas, nes byloje nebuvo neabejotinai įrodytas korupcijos faktas, o esant abejonėms, jos privalo būti vertinamos kaltinamųjų naudai.
„Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, vadovaudamasis esminiais įrodinėjimo principais. Pavyzdžiui, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamųjų naudai, taip pat apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti prielaidomis“, – sakė jis.
Teisėjas taip pat pažymėjo, kad R.Paksas ir G.Vainauskas buvo kaltinami prekyba poveikiu, o esminis šio nusikaltimo elementas yra korupcinis ryšys – vienas asmuo paperka kitą, pasiūlo, žada ar duoda kyšį už tai, kad pastarasis veiktų jo interesais.
„Ir šis esminis korupcinio nusikaltimo elementas yra grindžiamas vieno pokalbio vienu fragmentu, tiksliau – keliom frazėm. Jos gali būti interpretuojamos“, – bylos aplinkybes aiškino jis.
„Mūsų kolegijos nuomone, toks rimtas sunkus nusikaltimas negali būti grindžiamas pokalbio nuogirdomis, nuskambėjusia viena fraze, kuri paskui neturėjo jokios realizacijos“, – pabrėžė LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.
Anot jo, 2015 metų rugpjūtį vykusio pokalbio metu nuskambėjo vienintelė frazė apie 15 tūkst. eurų paramą, į kurią buvo atsakyta žodžiais „lašas po lašo“.
„Paskui visą pusmetį pareigūnai kontroliavo visų galimų sandėrio dalyvių pokalbius ir nieko nenustatė – nei tų pinigų šaltinio, nei laiko, nei būdo, jokių detalizuojančių pokalbių, jokios realizacijos“, – teigė O. Fedosiukas.
Jis pažymėjo, kad tokiu atveju vien tik žodžių negalima vertinti kaip korupcijos, nuosprendžiui yra būtini ir veiksmai.
Anot teisėjo, negalima formuoti tokios teismų praktikos, kad tokie rimti nusikaltimai būtų įrodinėjami tokiu būdu.
Galbūt tas teisingumo gurkšnis – nekalbu tik apie save, kalbu apie daugelį žmonių, kuriuos šis straipsnis palietė ar dar palies, šis precedentas pastatys daug ką į savas vėžes
Išteisinamojo nuosprendžio sulaukęs R. Paksas šį LAT sprendimą vadina „teisingumo gurkšniu“.
BNS komentuodamas sprendimą jis sakė, jog džiaugiasi, kad „yra teisėjų, gerbiančių savo profesiją ir profesionalumą, kurie nepasiduoda politikų vėjams, įtakoms ar kitokiems veiksmams“.
„Aš džiaugiuosi šiuo sprendimu, ne tik kaip žmogus, su kuriuo susijusi šeima, draugai, artimieji, galų gale, buvę partiečiai, ir kad tas šydas, rūkas nuėjo į šoną, bet aš džiaugiuosi tuo, kad tai yra aiškus precedentas, parodantis, kad negalima šitaip daužyti politiniais užmojais žmonių, negalima naudoti straipsnio „Prekyba poveikiu“, kad susidorotum su neįtikusiais“, – teigė R. Paksas.
„Galbūt tas teisingumo gurkšnis – nekalbu tik apie save, kalbu apie daugelį žmonių, kuriuos šis straipsnis palietė ar dar palies, šis precedentas pastatys daug ką į savas vėžes“, – sakė jis.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai spalį R.Paksą ir G.Vainauską pripažino kaltais dėl prekybos poveikiu ir buvusiam politikui skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o verslininkui – 26,3 tūkst. eurų baudą.
Taip pat byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis buvo išteisintas. Dėl su šiuo verslininku susijusio epizodo išteisintas ir G.Vainauskas.
Prokuratūros teigimu, R.Paksas ir G.Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G.Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R.Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.
„Buvo padaryta prekyba poveikiu, pažadėtas kyšis ir susitarta dėl jo priėmimo už tam tikrų veiksmų atlikimą, t. y. kad būtų paspartintas procesas užbaigiant prekybos centro „Norfa“ pridavimą Prienuose“, – teigė bylą nagrinėjęs tuometinis Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.
Epizode dėl A.J.Zabulio teisėsauga įtarė, kad G.Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.
Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad toks susitarimas tarp kaltinamųjų būtų įvykęs.
Vilniaus apygardos teismas pernai balandį visus tris kaltinamuosius buvo išteisinęs, tačiau šį sprendimą apskundė prokurorai, jų skundą Apeliacinis teismas iš dalies ir patenkino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
