Kiek daugiau nei prieš metus I.Iljašo žmona, televizijos „Belsat“ žurnalistė Kaciaryna Bachvalava išgirdo teismo nuosprendį – dveji metai kalėjimo už mitingo transliaciją.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Tuomet jis priėmė sprendimą neišvykti iš šalies ir tęsti veiklą. Tą daro be baimės, nors už kai kuriuos vertinimus ir publikacijas pats galėtų daugeliui metų atsidurti Baltarusijos kalėjime.
Visuomenė prieš karą
– Kokia padėtis Baltarusijoje po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą?
– Didelių pokyčių nėra – mes ir toliau gyvename visiškos beprotybės sąlygomis, kurios prasidėjo prieš pusantrų metų. Represijos nesibaigia.
Tik dėmesio centre dabar yra tai, kas vyksta Ukrainoje.
Į Ukrainos įvykius sutelktas ne tik visuomenės, bet ir valdžios dėmesys.
Ore tvyro klausimas – koks bus Baltarusijos vaidmuo šiame konflikte?
Šiandien Baltarusija išnaudojama kaip teritorija, iš kurios vykdomi raketinės aviacijos antskrydžiai į Ukrainos teritoriją, savotiškas karo placdarmas Rusijos kariuomenei, tačiau tiesiogiai Baltarusijos kariai konflikte nedalyvauja.
Visuomenėje tvyro baimė, kad Baltarusija gali įsitraukti į šį konfliktą tiesiogiai arba kad Ukraina gali suduoti raketų smūgius, siekdama neutralizuoti vietos karines bazes, iš kurių dabar yra puolama.
Baltarusija dabar, kaip vieta, kurią išnaudoja Rusijos kariuomenė, iš esmės tampa legitimiu taikiniu Ukrainos pajėgoms.
Ypač to baiminamasi Gomelyje, kuris yra netoli pasienio su Ukraina.
– Rusijoje matome daug protestų prieš karą Ukrainoje, kaip yra Baltarusijoje?
– Per šalį nusirito protestų prieš karą banga. Taip, jie nepalyginamai mažesni nei tie, vykę 2020 metais, tačiau tai buvo didžiausi mitingai po to, kai rinkimų protestai buvo numalšinti brutalia jėga ir represijomis.
Tai labai drąsus žmonių žingsnis – ryžtis išeiti protestuoti esant tokioms visuotinio teroro sąlygoms.
Valdžios reakcija į protestus nesikeičia – žmonės sulaikomi net už komentarus ar pareiškimus internete, sodinami į kalėjimus, daužomi lazdomis.
Kai kurie ryžtingesni baltarusiai ėmė vykdyti geležinkelių diversijas – jie stengiasi suardyti ar kitaip sugadinti bėgius, kad jais negalėtų judėti Rusijos karinė technika.
Baltarusijos valdžia į tai žiūri itin neigiamai – tokius veiksmus laiko teroro išpuoliais.
Vidaus reikalų ministerija net pareiškė, kad pastebėjus tokią veiklą „teroristai“ bus šaudomi vietoje.
Kai kurie ryžtingesni baltarusiai ėmė vykdyti geležinkelių diversijas – jie stengiasi suardyti ar kitaip sugadinti bėgius, kad jais negalėtų judėti Rusijos karinė technika.
– Kokia žmonių nuomonė dėl mobilizacijos? Pastaruoju metu pasirodo informacija, kad jaunuoliai bėga iš šalies, bijodami, kad juos išsiųs kariauti prieš Ukrainą.
– Niekas iš čia esančių nenori kariauti prieš ukrainiečius, jie laikomi broliška tauta.
Bręsta nauja emigracijos banga – ją lemia ir nenoras dalyvauti karo veiksmuose, ir besitęsiančios valdžios represijos, ir tai, kad žmonės nebemato tolesnių perspektyvų likti šalyje.
Visuomenėje labai daug nerimo dėl šio konflikto ir valdžia tą supranta.
Manau, kad A.Lukašenka supranta tautos nenorą, kad Baltarusija veltųsi į šį karą.
Jis įtaria, ir pagrįstai įtaria, kad tai gali turėti rimtų pasekmių jam ir sukelti socialinį sprogimą.
Be to, A.Lukašenka nėra tikras, kad Baltarusijos armija išlaikys lojalumą valdžiai.
– Manote, kad Baltarusijos dalyvavimas kare galėtų tapti tuo lūžio tašku, kurio A.Lukašenkos režimas neatlaikytų?
– Net neabejoju tuo. Manau, kad tą puikiai supranta ir pats A.Lukašenka, jis supranta riziką.
Pabrėžčiau, kad Baltarusijos visuomenė visiškai kitaip žvelgia į šį karą nei rusai.
Sociologai Rusijoje skaičiuoja, kad nuo 50 iki 70 proc. rusų palaiko Ukrainos užpuolimą. Baltarusijoje šis skaičius svyruoja tik apie 10–11 proc. Tai milžiniškas skirtumas.
A.Lukašenka nėra tikras, kad Baltarusijos armija išlaikys lojalumą valdžiai.
Net A.Lukašenkos šalininkai, jo elektoratas, nepalaiko dalyvavimo kare.
Jam jau ir taip priešinasi opozicija, visi protestavę prieš rinkimų rezultatus.
Įsivėlus į šį karą, nuo jo gali nusigręžti ir ta saujelė ištikimų rinkėjų, o tai reikštų skilimą valdžios vertikalėje ir gali baigtis perversmu.
– Rusijos propagandos mašina nuo pat Ukrainos užpuolimo kartoja, kad Ukraina neva vykdė genocidą, o jų šalis – didi „deržava“, kuri nugalės. Kaip įvykius vaizduoja Baltarusijos valstybinė žiniasklaida?
– Paradoksalu, tačiau nuo pat karo pradžios militaristinės isterijos lygis režimą palaikančioje žiniasklaidoje gerokai sumažėjo.
Iki Rusijos invazijos A.Lukašenka dažnai viešumoje pasirodydavo vilkėdamas karinę uniformą, lankė dalinius, daug kalbėjo apie karą.
Po karo pradžios ši situacija kardinaliai pasikeitė.
Atrodo, lyg A.Lukašenkos režimas stengiasi apsimesti, kad nieko nevyksta, tarsi Baltarusija nebūtų šios agresijos bendrininkė.
Propaganda stengiasi kurti įvaizdį, tarsi tai būtų konfliktas, su kuriuo Baltarusija neturi nieko bendro – prisideda tik humanitariniais būdais, na, pavyzdžiui, kviečia atvykti pabėgėlius, rengia dvišales taikos derybas.
A.Lukašenka stengiasi laikytis atokiai.
Jis puikiai supranta, kad Baltarusijos visuomenė neigiamai vertina Rusijos agresiją.
– Baltarusiai važiuoja į Ukrainą kovoti savanorių pulkuose?
– Neteko girdėti apie daugybę tokių atvejų. Supraskite, šiuo metu iš Baltarusijos į Ukrainą civiliams ganėtinai sudėtinga patekti.
Tačiau labai daug žmonių jau anksčiau, dėl protestų, buvo priversti palikti Baltarusiją ir išvyko į Ukrainą – dalis jų jungiasi prie savanorių.
– Kaip dėl politinių kalinių? A.Lukašenkos režimas bando „išmainyti“ jų laisvę į sankcijų palengvinimą, nuolaidas sau?
– Ne, tikrai nepasakyčiau, kad būta tokių bandymų. Daugiau nei per 1,5 metų matėme tik vieną atvejį, kuomet kalinei buvo suteikta malonė. Tai buvo etninė baltarusė, bet Šveicarijos pilietė.
Jos laisvė buvo „išmainyta“ į tai, kad čia atvyko Šveicarijos diplomatas. Tačiau tai – pavienis atvejis. Masinių bandymų susitarti dėl jų laisvės nėra.
– Kokia situacija jūsų šeimoje? Jūsų žmoną tebekalina?
– Maždaug prieš mėnesį ji buvo pervesta iš kolonijos į tardymo izoliatorių, nežinau, kokiu tikslu – mums nieko neaiškina ir draudžia bendrauti. Advokatas pasirašęs neviešinimo sutartį, tai nieko negali mums pakomentuoti.
