Jau dabar galime laisvai rinktis, kokiu transportu keliauti po Baltijos jūros regioną: patogiais jūros keltais iš Klaipėdos, traukiniu ar automobiliu per ilgiausią Europoje Oresund tiltą, jungiantį Daniją ir Švediją, o gal lėktuvu – iki pat šiauriausio oro uosto žemyninėje Norvegijos dalyje – Tromse.
Jungia skirtumai
Akivaizdu, kad Baltijos regionas – platus ir įvairus, su nevienodai išvystyta pramone ir transporto infrastruktūra. Vienas kertinių Europos Sąjungos (ES) principų – laisvas prekių ir asmenų judėjimas lemia, jog žemyne sparčiai plėtojasi prekybiniai, kultūriniai ir žmonių tarpusavio ryšiai, todėl tampa svarbu užtikrinti sklandų judėjimą tiek šalyse, tiek tarp jų ir pasaulio.
Dokumente pateikiamuose siūlymuose akcentuojama, kad būtina suvienyti rytinės ir vakarinės Europos dalies transporto sistemas, didinti atskirų regionų, tarp jų ir Baltijos jūros, pasiekiamumą, plėtoti ekologišką transportą.
„Mūsų žemyno gerovė priklausys nuo to, ar visi jo regionai sugebės išlikti konkurencingi ir visiškai integruoti į pasaulio ekonomiką. Tam būtina efektyvi transporto sistema“, – rašoma kasmet leidžiamoje Europos Komisijos transporto politikos „Baltojoje knygoje“, kuri šiemet nubrėžė gaires bendrijos susisiekimo raidai iki 2050 metų.
Dokumente pateikiamuose siūlymuose akcentuojama, kad būtina suvienyti rytinės ir vakarinės Europos dalies transporto sistemas, didinti atskirų regionų, tarp jų ir Baltijos jūros, pasiekiamumą, plėtoti ekologišką transportą.
„Europa didina šalių pasiekiamumą, vystydama vandens ir sausumos transporto jungtis, kad prekės ir žmonės galėtų kuo sklandžiau judėti tarp valstybių ir jų viduje. Europiniame kontekste Baltijos jūros regionui skiriamas didžiulis dėmesys“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro tyrėja, doktorantė Laima Miliauskaitė.
Geresnis susisiekimas – platesnės perspektyvos
2009 metais Europos Komisijos priimta Baltijos jūros regiono strategija vienu iš pagrindinių regiono prioritetų laiko transportą. Šiam Baltijos jūros regiono strategijos prioritetui vadovauja Lietuva ir Švedija, kurios yra atsakingos už iniciatyvas, skirtas skatinti transporto sektoriaus plėtrą ir ekonominį šalių vystymąsi. Strategija numato, kad regione turėtų būti kuo efektyviau išnaudojamos jau esamos priemonės ir toliau tobulinamas transporto tinklas.
Ne vien keliautojų patogumui, bet ir sklandžiam krovinių gabenimui Baltijos jūros regione užtikrinti, atlikta strateginė studija „Baltijos transporto perspektyva 2030“ (Baltic Transport Outlook 2030), kuri papildo Transeuropinio transporto tinklo (TEN – T) programą.
Pagal šiuos dokumentus remiama vadinamųjų „Žaliųjų koridorių“ – mažiau aplinkai kenkiančių transporto priemonių ir infrastruktūros vystymo idėja. Teigiama, kad ilgainiui naftos atsargos seks, o didėjantis išmetamųjų dujų – anglies dvideginio kiekis jau dabar verčia persiorientuoti prie biokuro. Plačios perspektyvos atsiveria elektromobilių gamintojams, o geležinkelio linijų elektrifikavimas ne tik sumažintų oro taršą, bet ir padidintų greituminių traukinių vėžių tinklą.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose elektrifikuota apie 75 proc. visų geležinkelių linijų, o tai leidžia ne tik taupyti krovinių gabenimo geležinkeliais kaštus (elektra kainuoja pigiau), bet ir prisidedama prie aplinkosaugos, mažinant taršą išmetamomis dujomis. Lietuvoje vos dešimtadalis geležinkelio linijų yra elektrifikuota – jos jungia du didžiausius miestus Vilnių ir Kauną bei yra daugiau susitelkę aplink sostinę.
„ES mato didžiulę aplinkosauginę ir ekonominę naudą transporto sistemos plėtroje, kai krovinių gabenimui yra derinamos įvairios transporto rūšys – traukiniai, laivai ir sunkvežimiai. Pavyzdžiui, į Klaipėdos uostą atplukdyti jūriniai konteineriai perkraunami ant geležinkelio platformų arba į mažiau aplinką teršiančiais degalais varomus vilkikus, todėl toliau gali būti vežami taukiniais arba automobiliais, naudojančiais aplinką tausojančius degalus“, – sako L. Miliauskaitė.
Siekiama labiau įtraukti tolimesnius regionus
Jei pažiūrėtume į Baltijos jūros regiono žemėlapį, pamatytume, kad daugiausia gyventojų ir pramonės susikoncentravę Šiaurės Vokietijoje ir Danijoje: čia tankiausi ir labiausiai išvystyti automobilių kelių ir geležinkelio tinklai, didelių krovos apimčių jūros bei vidaus vandenų uostai.
Baltijos jūros regiono šiaurinėje dalyje – Suomijoje ir Švedijoje, ties Botnijos įlanka ir arčiau ašigalio – gyventojų tankis žymiai mažesnis, mažiau kelių ir geležinkelio jungčių bei oro uostų. Jūra ten būna užšalus beveik pusę metų, todėl per pusantro tūkstančio kilometrų besidriekiančioje pakrantės linijoje tėra vos 20 uostų ir kol kas sunku pasakyti, kurie jų turės didžiausias perspektyvas plėtotis ateityje.
„Vienas Baltijos jūros makroregiono vystymo prioritetų – lengvai pasiekiamas Baltijos jūros regionas. Įgyvendinant šį prioritetą Lietuva bei Švedija yra įsipareigojusios pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis. Numatoma, kad Europos transporto infrastruktūros vystymas turi geriau integruoti periferinius regionus, padėti pasiekti žaliavų išteklius ir pramonės įmones, plėtoti jungtis krovinių ir keleivių gabenimui“, – įsitikinusi L.Miliauskaitė.
Mokslininkės teigimu, ne tik ES, bet ir kaimyninių šalių įtraukimas į transporto tinklo plėtrą mažintų regionų ekonominius skirtumus, pagerintų pramonės parūpinimą žaliavomis, ilgainiui plėtotų tolimąjį susisiekimą, o Baltijos jūra taptų svarbia vandens kelių arterija.
Baltijos jūros regiono transporto tinklas, pagal išankstinę „Baltic Transport Outlook 2030“ studiją. Žaliai pažymėti automobilių greitkeliai ir svarbesnės magistralės.
 |
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
