Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Baltijos jūros regionas tampa pavyzdžiu

Europos Sąjungos vidaus politika krypsta nauja linkme – didesnio bendradarbiavimo siekiančios šalys ima burtis į makroregionus. Pirmasis toks regionas atsirado prieš du metus, kai Europos Komisija pristatė Baltijos jūros regiono strategiją. Šioje strategijoje dalyvauja 8 aplink Baltijos jūrą esančios šalys, Europos Sąjungos narės: Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija.

Išmoktos pamokos tampa pagrindu kitoms strategijoms

Per dvejus metus buvo pradėti įgyvendinti Strategijos tikslai, išmoktos pirmos regioninio bendradarbiavimo pamokos. „Šios pamokos dabar tapo pavyzdžiais Europos Sąjungos rėmuose besikuriantiems makroregionams“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Kornelija Jurgaitienė, kuruojanti Baltijos jūros regiono strategijos klausimus.

2011 birželio 24 dieną Europos Taryba patvirtino Dunojaus regiono strategiją, kuri svarstymams pirmą kartą buvo pristatyta praėjusių metų gruodį. Taip buvo sukurtas antrasis makroregionas Europos Sąjungoje. K. Jurgaitienė pastebi, jog Baltijos jūros regiono strategijos patirtis prisidėjo prie Dunojaus regiono strategijos kūrimo.

„Per du Baltijos jūros regiono strategijos veiklos metus išmokome, kas geriausiai veikia regioniniame bendradarbiavime, o kur Strategiją reikėtų koreguoti. Visą šią informaciją perdavėme Dunojaus regiono strategiją kuriančioms šalims, aktyviai konsultavome visais strategijos klausimais. Į vystomą Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą žiūrima kaip pavyzdį naujų makroregionų strategijoms kurti“, – teigia K. Jurgaitienė.

Keičiasi ES regioninė politika

Pasak K. Jurgaitienės, Europos Sąjungos regioninė politika šiuo metu yra numačiusi glaudesnį bendradarbiavimą mažesniuose Sąjungos vienetuose – strategijų rėmuose veikiančiuose makroregionuose.

„Tačiau tai nereiškia, kad Europos Sąjunga bus padalinta. Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo strategija buvo sukurta pradedant nuo trijų „ne“. Buvo sutarta, kad dėl jos nebus naujų teisės aktų, ji neturės naujos administravimo sistemos ir jai nebus naujų finansavimo šaltinių. Todėl ji neįpareigoja ir nedraudžia, jos tikslas – paskatinti Baltijos šalių regiono, kurį sudaro labai skirtingos šalys, kūrimąsi. Tas pats galioja ir kitoms jau esančioms bei būsimoms strategijoms“, – pasakoja K. Jurgaitienė.

Be šiuo metu jau veikiančių Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijų, Europos Komisija planuoja pateikti dar kelias strategijas regioniniam bendradarbiavimui – rengiama Adrijos-Jonijos jūrų regiono strategija, taip pat kalbama apie Alpių ir Atlanto regionų kūrimo galimybes.

Regionuose skatinamas glaudus bendradarbiavimas

Makroregionų bendradarbiavimas yra paremtas bendrų prioritetų nustatymu, finansavimo derinimu ir bendrų problemų sprendimu. Tiek Baltijos jūros, tiek Dunojaus regionuose, bendradarbiavimo tikslai yra planuojami pagal keturias prioritetines sritis: transportą, saugumą, aplinkosaugą ir inovacijas.  

Baltijos jūros regionas apima 8 ES šalis, išsidėsčiusias aplink šią jūrą, ir Rusiją, Norvegiją bei Islandiją, kurios gali dalyvauti strategijoje numatytuose projektuose. Lietuva strategijos įgyvendinime atsakinga už 3 prioritetus: žemės ūkio, transporto ir viešojo saugumo. Šalis taip pat vadovauja 11 pavyzdinių projektų.

Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo strategija priimta 2009 m. birželį. Ja siekiama mūsų regione užtikrinti ekologiškai tvarią aplinką, didinti regiono klestėjimą, skatinti jo prieinamumą ir patrauklumą, užtikrinti regiono saugą ir saugumą. Strategija yra dinaminis, inovacinis procesas, jos veiksmų planas yra kasmet atnaujinamas, papildomas ir tobulinamas.

15min.lt nuotr./Logotipai

Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis

Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?