Tai konstatuojama spalio 24–26 dienomis Gdanske (Lenkija) vykusio Baltijos plėtros forumo Viršūnių susitikimo metu pristatytoje Baltijos jūros regiono būklės ataskaitoje, kurios vienas bendraautorių – Harvardo verslo mokyklos Profesoriaus Michaelo E.Porterio strategijos ir konkurencingumo instituto tarybos narys bei Stokholmo ekonomikos mokyklos Strategijos ir konkurencingumo centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Christianas Ketelsas atkreipė dėmesį, jog Baltijos jūros regionui geriau negu kitiems sekėsi įveikti pirmąjį pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės etapą
Dokumente sakoma, kad pastaruosius dvidešimt metų Baltijos jūros regiono šalys atskirai siekė savo ambicingų tikslų, po ekonominės krizės iškilo poreikis palaikyti regiono dinamiškumą, skatinti našumą ir konkurenciją, o kartu ir drauge ruoštis ateities iššūkiams.
Nerimas dėl euro ateities
„Baltijos jūros regionas susiduria su sparčiai blogėjančia padėtimi pasaulinėje ekonomikoje, todėl kyla poreikis griežčiau kontroliuoti finansų rinkas“, – teigiama makroekonominės Baltijos jūros regiono būklės analizėje. Čia atkreipiamas dėmesys, kad nuolatinis neužtikrintumas dėl Europos valstybių užsienio skolų ir abejonės dėl euro ateities sustiprina nerimą, o regiono šalims lieka vis mažiau galimybių tvirtomis fiskalinėmis priemonėmis atremti ekonominius iššūkius, kaip tai buvo padaryta prieš dvejus metus.
Ataskaitoje konstatuojama, kad Baltijos jūros regionas puoselėja ambicijas sukurti labiau integruotą ekonomiką su plačiomis monetarinės politikos priemonėmis, tačiau jų efektyvumą slopina nepastovūs valiutų kursai. Abejotina, ar šis nacionalinių ir vieningos valiutos mišinys yra tvarus, bet tai jam, kol kas, nėra lengvos alternatyvos. Kartu ataskaitoje konstatuojama, kad, nors kai kurios regiono šalys vis dar nori prisijungti prie euro zonos, kitos jau rodo pastaraisiais metais susilpnėjusį interesą.
Be to pabrėžiama, kad regionas turi kovoti su pasaulio ekonomikos struktūros pokyčiais, kurie lėmė lėtą ūkio augimą Europoje ir padidino tiesioginių užsienio investicijų vaidmenį. „Regiono konkurencingumas tebėra kritinis, todėl tokiame kontekste turės būti persvarstyti konkretūs veiksmų prioritetai“, – tvirtinama šioje jau aštuntojoje Baltijos jūros regiono būklės vertinimo ataskaitoje.
Išeitis – glaudesnis bendradarbiavimas, vardan didesnio konkurencingumo
Baltijos jūros regiono būklės apžvalgos autoriai teigia, kad visi ateities iššūkiai yra kompleksiniai ir vieno bendro bei paprasto sprendimo jiems nėra. Baltijos jūros regionui rekomenduojama palaipsniui siekti pokyčių, nenutolstant nuo pagrindinių regiono politikos principų, tarnavusių pastaruosius dvidešimt metų. Makroekonominis stabilumas turi būti ne vien teisiniu įsipareigojimu, o tapti tvirta politikos kryptimi, nuolat skatinančia konkurencingumą, o ne siekiančia lengvų pinigų, kaip ekonomikos variklio.
Tačiau, ataskaitos autorių nuomone, to nepakaks, pasitinkant artėjančius iššūkius. Dokumente pažymima, kad permainos, skatinančios glaudesnį bendradarbiavimą gali daug sparčiau padidinti konkurencingumą. Prie šio tikslo gali prisidėti ir ES Baltijos jūros regiono strategija, kuri yra numačiusi aiškius tikslus, plėtojant bendradarbiavimą regione. Vertinant BJRS ateities perspektyvas, nurodoma, kad dabartinių strategijos nuostatų peržiūrėjimas gali atnešti apčiuopiamos naudos visam Baltijos jūros regionui ateityje.
ES Baltijos jūros regiono strategijos ateities perspektyvos aptariamos forume Gdanske
Kartu su spalio 24–26 dienomis Gdanske vykusio Europos plėtros forumo Viršūnių susitikimu, vyko ir Europos Komisijos 2-sis metinis ES Baltijos jūros regiono strategijos forumas.
Po dviejų metų, kai 2009 metais Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos susitikime buvo pritarta Baltijos jūros regiono strategijai (BJRS), kasmet kyla būtinybė iš naujo įvertinti šio lankstaus ir dinamiško bendradarbiavimo instrumento nuostatas, pasiektą pažangą ir nubrėžti gaires ateičiai.
Forumo dalyviai, kurie atstovauja įvairius ESBJRS įgyvendinamus projektus, diskutavo ir siūlė, kaip padaryti Strategiją dar efektyvesne. Diskusijose dalyvavo ir aukšto lygio Baltijos jūros regiono ir kaimyninių šalių vyriausybių, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. Prie renginio organizavimo prisidėjo ir šių metų II pusmetį ES pirmininkaujanti Lenkija.
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.
 |
