„Baltijos jūros užterštumas yra opi visų aplink ją esančių valstybių problema. Sprendimų, kaip stabdyti užterštumą, imtasi, tačiau šiuo metu labai reikalingas ir kiekvieno, gyvenančio Baltijos jūros regione, indėlis. Veiksnius, lemiančius Baltijos jūros būklę tokią, kokia ji yra šiandien, galima paprasčiausiai suskirstyti į natūralius ir susijusius su žmogaus veikla“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyriaus vedėja Nijolė Remeikaitė-Nikienė.
Natūralus pavojus Baltijos jūrai
Baltijos jūros ekosistema yra ypatinga – šiaurinė Baltijos jūros dalis pusę metų būna užšalusi, vanduo šioje teritorijoje beveik gėlas. Tai lemia menkas Baltijos jūros ryšys su druskingais vandenimis – Baltijos ir Šiaurės jūras su Atlanto vandenynu sieja tik keli seklūs danų sąsiauriai, jūros vanduo pasikeičia tik kas 25–30 metų. Dėl sulėtėjusio vandens maišymosi sumažėja deguonies kiekis priedugniniame vandens sluoksnyje, padidėja giliųjų vandenų stagnacija ir fosforo iš dugno nuosėdų atpalaidavimas. Gyvybei palaikyti deguonis yra būtinas, todėl Baltijos jūros šalys sunerimusios dėl padidėjusių bedeguonių zonų Baltijos jūroje.
Baltijos jūra – mažo druskingumo vandens telkinys, todėl ir biologinė įvairovė nėra didelė. Pasak N. Remeikaitės-Nikienės, didesnė biologinė įvairovė aptinkama didesnio druskingumo jūrose. Šiuo metu į Helsinkio komisijos (HELCOM) sudarytą Baltijos jūroje grėsmę patiriančių ir nykstančių rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos 59 rūšys. Didžiausią, net 23 rūšis apimančią, nykstančių rūšių grupę sudaro žuvys ir nėgės, kurių nemažai įrašyta ir į Lietuvos Raudonąją knygą. Taip pat į HELCOM sąrašą yra įtrauktos ir 16 jūros floros ir faunos buveinių.
Upėmis tarša į Baltijos jūrą patenka dėl žemės ūkio veiklos
„Klaidingai galvojama, kad jei negyvename prie jūros ar prie jos vasarą nesideginame, mes jos neteršiame. Į jūrą patenka tai, ką išleidžiame žemyne. Baltijos jūrą teršia ir tos šalys, kurios net nesiriboja su ja. Ilgą laiką Baltijos apsauga nebuvo rūpintasi, kaip ir nebuvo rūpintasi upių aplinkos būkle. Naivu tikėtis, kad Baltijos jūra gali būti švari, kai upės, kurios suteka į ją, nėra švarios. Pradėti švarinti Baltiją reikia nuo ten, kur susidaro tarša – žemyne. Žinoma, Baltijos jūrai didelę žalą daro ir tarša iš laivų, taip pat šiuo metu plačiai diskutuojama apie jūroje palaidoto cheminio ginklo grėsmę ir poveikį. Tačiau vien šių taršos šaltinių pašalinimas visų taršos problemų neišspręstų“, – teigia ekspertė.
Pasak N. Remeikaitės-Nikienės, tarša biogeninėmis medžiagomis ir specifiniais teršalais atkeliauja ir iš kiekvieno mūsų namų – su nuotekomis, naudojant įvairias valymo, skalbimo priemones. Baltijos jūra yra viena iš judriausių pasaulio jūrų su intensyviu laivų eismu ir itin tankiai apgyventomis pakrančių teritorijomis, kur gyvena apie 85 milijonai gyventojų. Visas Baltijos jūros baseino plotas, apimantis įtekančias upes, yra keturis kartus didesnis nei pati jūra. Penktadalį šio ploto užima žemės ūkio paskirties teritorijos. Tokį kelią iki Baltijos jūros pereina beveik 200 didelių upių iš išsivysčiusių šalių, atnešdamos pakankamai daug vandens. Baltijos jūrai tai reiškia didesnes naftos angliavandenilių ir įvairių randamų pesticidų bei kitų patvarių organinių junginių koncentracijas jūriniame vandenyje.
Kiekvienas asmeniškai gali rūpintis jūros gerove
„Visgi kiekvienas asmeniškai gali prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo. Vienas žmogus šiandien situacijos nepakeis, tačiau pavyzdys bus užkrečiamas: vienam žmogui imant rūšiuoti šiukšles, to imsis visa šeima, vandens taupymo ir ekologiškų priemonių naudojimo, tikėtina, imsis ir vaikai, palikę namus, kuriuose tai buvo praktikuojama“, – pasakoja ekspertė.
Specifinių teršalų galima aptikti įvairiuose kasdieniniame gyvenime naudojamuose produktuose, žmogų supančiuose objektuose, gamybiniuose procesuose, pavyzdžiui, vaistuose, kosmetikoje, valymo priemonėse, chemijos pramonėje, plastmasių gamyboje, automobilių pramonėje, įvairių lydinių, dažų gamyboje, galvaniniuose padengimuose, trąšose, elektros prietaisuose, deginant kurą. Į jūrinę aplinką teršalai patenka su upių vandenimis, su tiesiogiai ir netiesiogiai patenkančiomis nuotekomis, nusėda iš atmosferos. Remiantis HELCOM duomenimis, apie 80% šiukšlių į vandenynus patenka iš sausumos. Apie vieną iš 5 kilogramų sausumoje išmestų šiukšlių patenka į vandenynus.
Jūros teršimą stabdo ir regiono valstybės
2007 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos šalys – Danija, Vokietija, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Rusija ir Lietuva – parengė bendrą strateginį dokumentą – Baltijos jūros veiksmų planą, kuriame pagrindiniai tikslai ir skirti opiausioms Baltijos jūros aplinkosaugos problemoms: eutrofikacijai, bioįvairovės pokyčiams, laivybai ir taršai pavojingomis medžiagomis. Siekiant spręsti visas šias problemas buvo priimtas Baltijos jūros veiksmų planas, įgyvendinantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Jos pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę iki 2020 metų.
2010 metais buvo parengti ir atitinkami Lietuvos nacionaliniai dokumentai – Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija bei Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2015 metų planas.
2009 metais Europos Komisijos priimta Baltijos jūros regiono strategija, kurioje dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija, aplinkosaugą laiko vienu pagrindinių prioritetų. Baltijos jūros regiono strategijoje numatyta, kad strategijos įgyvendinimo metu bus siekiama iki priimtino lygio sumažinti maistinių medžiagų patekimą į jūrą ir mažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ir poveikį.
Prie šių tikslų kiekvienas Baltijos jūros regiono gyventojas gali prisidėti ir asmeniškai. Keli patarimai, norintiems prisidėti prie Baltijos jūros švaros:
*nešiukšlinkime aplinkos, rūšiuokime šiukšles;
*gamtinius reikalus atlikime tam skirtose vietose, o ne jūroje;
*pirkime ekologiškais ženklais pažymėtas prekes (pavyzdžiui, europiniu gėlės ekologiniu ženklu, gulbės ženklu). Jos didžia dalimi suskaidomos, mažiau teršia aplinką ir yra efektyvios;
*nepertręškime laukų. Reikia atminti, kad augalai, pertręšus dirvą, nepasiims daugiau maistingųjų
*medžiagų, o perteklius su lietumi pateks į vandens telkinius;
*neplaukime automobilių prie vandens telkinių.
 |
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
