Kas antrą trečiadienį projektą vykdantys specialistai ir projektuotojai tarsis, ką daryti, kad europinės vėžės geležinkelio linija keltų kuo mažiau nepatogumų vietos gyventojams. „Pagrindiniai priimamojo tikslai – suteikti gyventojams aktualiausią informaciją apie projektą ir užkirsti kelią nepagrįstiems būgštavimams.Taip pat tikimasi išgirsti ir Kazlų Rūdos gyventojų nuomones bei pageidavimus, kad bendradarbiaujant su miesto savivaldybe ir administracija būtų rasti tinkamiausi gyventojams kylančių problemų sprendimai“, – rašoma „Rail Baltica“ pranešime žiniasklaidai.
Valstybės ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšomis pro Kazlų Rūdą drieksis rekonstruota europinė geležinkelio vėžė Už europinius pinigus čia modernizuojama signalizacijos sistema.
Pirmasis „Rail Baltica“ direkcijos priimamasis buvo atidarytas Marijampolėje, jo funkcija –tiesioginis bendravimas su piliečiais. Gyventojai čia gali tiesiogiai bendrauti su jiems aktualių permainų vykdytojais.
Gyventojų ir vietos valdžios nuomonės apie „Rail Baltica“ išsakytos ir projekto įgyvendinimo grupės posėdžio Marijampolėje metu spalio 19 dieną. Susisiekimo ministerijos, Marijampolės savivaldybės ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai nutarė statyti papildomus viadukus, pervažas ir pėsčiųjų perėjas ten, kur „Rail Baltica“ vėžė ir padidėsiantis traukinių srautas gali sukelti nepatogumų gyventojams.
„Į „Rail Baltica“ jau yra žiūrima ne tik kaip į regioninį projektą, bet iš esmės kaip į visos Europos projektą, kuris padėtų sujungti Baltijos ir Adrijos jūrų regionus“, – po posėdžio Marijampolėje sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Ši geležinkelio linija priklauso pirmajam prioritetiniam Europos Sąjungos transporto koridoriui bei didina Baltijos jūros regiono patrauklumą ir prieinamumą, įgyvendindama vieną kertinių Baltijos jūros regiono strategijos tikslų.
Pirmasis „Rail Baltica“ ruožas nuo Šeštokų iki Mockavos, sienos su Lenkija link iškilmingai atidarytas rugpjūtį
Baltijos jūros regionas tampa lengviau pasiekiamas
Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, europine geležinkelio vėže greitaeigiai traukiniai sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Bendras geležinkelio bėgių ilgis sieks 950 kilometrų. Planuojama, kad pasitelkus keltų linijas, „Rail Baltica“ geležinkelis pasieks ir Helsinkį.
Be to, Europos Komisija svarsto galimybę skirti finansinę paramą Lietuvai ir kitoms Rytų Europos valstybėms, kad iki 2030 metų Pabaltijo šalys būtų sujungtos greitojo traukinio linija su Šiaurės Italija. Europos Sąjunga gali finansuoti iki 85 proc. šio ir „Rail Baltica“ projektų išlaidų
„Rail Baltica“ yra prioritetinis Šiaurės–Pietų krypties Europos geležinkelio transporto koridorius. Transporto jungčių plėtra šia kryptimi prioritetine pripažinta dar 1997 metais Helsinkyje vykusioje III visos Europos transporto konferencijoje, o 2009 metais patvirtintoje Baltijos jūros regiono strategijoje (BJRS) projektui taip pat skirtas ypatingas dėmesys.
Siekiant vieno kertinių BJRS tikslų – Baltijos jūros regiono patrauklumo ir prieinamumo didinimo, Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato apžvalgoje konstatuojama, kad Rytų ir Šiaurės Europos šalys, dėl savo transporto sistemos specifikos, lieka labai izoliuotos nuo likusių bendrijos narių ir pasaulio. Dokumente sakoma, kad Šiaurės Suomija, Švedija ir Baltijos šalys, yra sunkiausiai pasiekiamos visoje Europoje.
„Jei ketinate keliauti iš Varšuvos į Taliną, ko gero, rinksitės lėktuvą, nes 36 valandų kelionė traukiniu atrodo nepatraukliu laiko švaistymu. Turint omeny aplinką tausojančio transporto plėtros svarbą, greitaeigiai traukiniai gali tapti perspektyvia alternatyva, todėl Baltijos jūros regiono strategija siūlo pasiekti tikslą, kad iki 2013 metų Varšuvą su Talinu sujungtų 120 km/val. greičio geležinkelio linija „Rail Baltica“, – rašoma EK apžvalgoje.
Europą jungiantis geležinkelis driekiasi per Lietuvą
Pirmasis „Rail Baltica“ ruožas nuo Šeštokų iki Mockavos, sienos su Lenkija link iškilmingai atidarytas rugpjūtį. Čia viena šalia kitos eina siaurojieuropinė ir plačioji Rytų standartogeležinkelio vėžės. Šios 7,0 km ilgio atkarpos tiesimą finansavo „Lietuvos geležinkeliai“, o viso ruožo nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės, kaip ir atkarpos nuo Šiaulių iki sienos su Latvija tiesimo darbai finansuojami pasitelkiant transeuropinio transporto tinklo TEN – T programos lėšas.
Aktyvūs darbai vyksta ir kituose ruožuose: planuojama, kad 2013-aisiais europinė vėžė jau sieks Kauną, o 2015-aisiais bus nutiesta visa Lietuvoje planuojama „Rail Baltica“ atkarpa – 335 kilometrai.
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.
 |
