Kaip skelbiama „BalticSea 2020“ pranešime, Lenkijoje siekiama atidaryti pilnos komplektacijos demonstracinę gamyklą, kuri iš kiaulių mėšlo gamintų biodujas. Bendradarbiavimas su Baltijos jūros veiksmų plano „Patikos“ fondu leis įvertinti vystymosi perspektyvas.
Komentuodamas situaciją Lietuvoje Juozas Žukas, LR Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas, sako, kad, šalyje siekiant sumažinti metano išsiskyrimą į aplinką ir kvapų intensyvumą, yra skatinama biodujų jėgainių statyba prie gyvulininkystės įmonių. „Jų įsirengimui numatyta parama pagal Kaimo plėtros programos 2007-2013 m. priemones. Kol kas Lietuvoje veikia tik viena biodujų jėgainė, gaminanti biodujas iš mėšlo, tačiau šiuo metu projektuojamos ir bus statoma 11 tokių biodujų jėgainių“, – akcentuoja J.Žukas.
Jūros būkle susirūpinusios organizacijos skelbia, kad Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje. Per didelis į jūrą patenkančių biogeninių medžiagų kiekis sukelia dumblių žydėjimą, o žalias dumblas, susidarantis milžiniškuose jūros plotuose, sunaikina vandenyje esantį deguonį ir daugybę tokioje teritorijoje gyvenančių gyvybės rūšių. Inovatyvūs sprendimai, kaip biodujų jėgainės, prisidėtų prie taršos mažinimo.
Programa „BalticSea 2020“ siekia sumažinti biogeninių medžiagų, išplaunamų vykdant ūkinę veiklą ir patenkančių į Baltijos jūrą, kiekį. „BalticSea 2020“ fondą, kuris remia susijusius aplinkosauginius projektus, įkūrė švedas Björnas Carlsonas, pats skyręs 188 mln. litų (500 mln. Švedijos kronų). Nuo fondo įkūrimo pradžios jo taryba suteikė daugiau kaip 66 mln. litų paramos su eutrofikacija, žvejyba, gyvenamosios pakrantės zona ir kt. sritimis susijusiems projektams. Bendrai fondas inicijavo 55 projektus, iš jų 20 vykdomi šiuo metu. Prie programos dirbantys ekspertai išskyrė įvairias trąšų tvarkymo technologijas, kurios, teisingai jas naudojant, gali surinkti ir perskirstyti biogenines medžiagas ir taip sumažinti jų nutekėjimą į jūrą.
Baltijos jūros veiksmų plano Patikos fondas remia projektus, kurie prisideda prie HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo. Šį fondą 2009 m. įkūrė Šiaurės investicijų bankas (Nordic Investment Bank) ir Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansų korporacija (NEFCO). Baltijos jūros veiksmų plano tikslas – atstatyti Baltijos jūros ekologinę padėtį.
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis..
 |
