Mokslininkai nėra vieningos nuomonės, ar gintarą galima laikyti mineralu, tačiau sutaria, kad išskirtinė sustingusių fosilinių sakų savybė – jo rūgštis, todėl apsistojama ties nuomone, jog gintaras yra augalinės kilmės mineralas.
Baltijos vizitinė kortelė iš praeities
Baltijos gintaras – labiausiai ištyrinėtas pasaulyje. Jame aptinkami bene vertingiausi praeities liudininkai – vabzdžių ir augalų liekanos – inkliuzai, kartais siekia net 50 milijonų metų amžių. Beveik 300 rūšių akmens amžiaus gyvūnų liekanų aptikta Baltijos jūroje randamuose gintaro gabalėliuos. R.Makauskienė sako, kad gintare randama unikali archeologinė medžiaga, bylojanti apie seniausią augmeniją ir gyvūniją. Tyrinėjimai rodo, kad į Lietuvos pajūrį gintaras atslinko prieš 100 tūkstantmečių, o didžiausi jo klodai glūdi dabartinėje Kaliningrado srityje, kur vykdoma pramoninė gintaro kasyba.
„Šiais laikais gintaro yra tiek, kiek yra, nes jo formavimosi procesas – be galo ilgas, todėl ir klodai senka“, – aiškina R.Makauskienė. Pavyzdžiu ji pateikia Kalinigrado srityje esančios gintaro kasyklos gavybos apimtis: „jei prieš porą metų jie gyrėsi išgaunantys po 600 tonų gintaro per metus, tai pernai gavyba krito iki dviejų tonų“, – nurodo pašnekovė.
Amerikoje taip pat aptinkama šiek tiek gintaro, tačiau mokslininkai jo nelinkę vadinti tikruoju, nes kopalu vadinamas sakų darinys yra trapus ir palyginti jaunas. „Iki milijono metų senumo sakai dar nėra susiformavę, gal turėtų praeiti dar koks milijonas, kad kopalą galėtume vadinti gintaru“, – sako R.Makauskienė. Ji pasakoja, kad nedideli kiekiai gintaro randama ir Naujojoje Zelandijoje bei palei Dominikos salą, o Viduržemio jūroje prie Sicilijos aptinkama rausvojo gintaro.
Konjako spalvos mineralai
Nuo Romos imperijos laikų labiausiai buvo vertinamas raudonasis gintaras. „Jeigu pašlifuotume Baltijos gintarą, pamatytume, kad jo spalvos tarsi teptuku pieštos – įvairių atspalvių gijos, nuo gelsvų iki mėlynų“, – pasakoja R.Makauskienė. Ji pastebi, kad, pavyzdžiui, iš Vokietijos atvykę turistai dažniausiai teiraujasi „konjako spalvos“ gintaro dirbinių, tačiau tai, pasak muziejininkės, tai greičiau yra mados dalykas, nes rusvo atspalvio gintaras, nėra aukščiausiai vertinamas.
50 gr. 1-2 cm dydžio neapdirbto, nepoliruoto gintaro gabaliukų kainuoja virš 30 litų. Kuo didesni gintarėliai, tuo ir kaina didesnė, kol pasiekia maždaug eurą už gramą. Brangiausiai vertinami pakabukai ar suvenyriniai dirbiniai iš didelių gintaro gabalų. Antai vos 4 gramų svorio iš gintaro išdrožta drambliuko figūrėlė kainuoja apie 100 litų, o juvelyrų apdoroto gintaro papuošalai gali kainuoti ir virš tūkstančio litų.
„Japonams ir italams mūsų gintaras atrodo kaip stebuklas. Jie nežiūri į kainą“, – pastebi R.Makauskienė. Pasak muziejininkės, Lietuvos pajūryje gintaro prekeiviai neretai siūlo ir falsifikatų. „Kartą mačiau kokių 5 centimetrų dydžio gabalą su viduje esančiu didžiuliu skorpionu“, – neslepia nuostabos muziejininkė, pridurdama, kad tokie kanifolijos dirbiniai tik iš tolo panašūs į tikrą gintarą.
Mūsų Baltijos auksas
Tikrai ne per drąsu teigti, kad gintaras šiais laikais visame pasaulyje garsina Lietuvą ir Baltijos jūrą. „Gamta surėdė taip, kad visas Baltijos gintaras radosi iš Skandinavijoje tvyrojusių tropinių miškų sakų. Ledynmetis tą gintarą atstūmė iki mūsų krantų, bet svečiai iš Suomijos ar Švedijos, atrodo, nejaučia nuoskaudos dėl to, kad, tarsi „jų“ gintaras dabar garsina Lietuvą“, – nurodo R.Makauskienė.
Specialistės manymu, užsienyje gintaras labiau pažįstamas ne vien kaip Lietuvos vertybė. „Iš tolimesnių kraštų atvykusieji nuo seno žino, kad gintaras yra vadinamas Baltijos auksu. Nors mums – lietuviams – gintaras atrodo artimiausias ir „savas“, bet žvelgiant plačiau, tai yra viso Baltijos jūros regiono vizitinė kortelė, atpažįstama kone visame pasaulyje“, – apibendrina Palangos gintaro muziejaus darbuotoja R.Makauskienė.
Gintaras tampa makroregiono simboliu
Praėjusio amžiaus pabaigoje, 1997 metais, pasauliui Baltijos valstybės buvo pristatytos po gintaro ženklu. Tuomet Latvijos užsienio reikalų ministras Valdis Birkavs įvardijo „Gintarinių vartų“ (Amber gateway) viziją, nubrėžiančią prekybinės Baltijos jūros regiono integracijos į pasaulines rinkas gaires.
Šiomis dienomis gintaro įvaizdis naudojamas daugelyje sričių: Europos vyrų krepšinio čempionato simboliu pasirinktas personažas Amberis, tarsi reprezentuoja Lietuvą visai Europai kaip gintaro šalį. Baltijos jūros regiono valstybes gintaro simbolis vienija ir tarptautinėse karinėse pratybose „Gintarinė viltis“ (Amber hope). Į šias pratybas įsilieja vis daugiau Baltijos jūros ir aplinkinių regionų valstybių.
Gintaras ne veltui dažnai pasirenkamas atstovauti Baltijos jūros regioną. Nuolatos šiltas ir gydomųjų savybių turintis gintaras simbolizuoja bendras šio regiono vertybes ir tikslus – bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį gamtai siekiant ekologinės pusiausvyros, pagarbą nacionalinėms tradicijoms ir kultūroms.
 |
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
