„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Sveikatos ekonomikai trūksta verslumo dvasios

Apie sveikatos ekonomiką kalba Leonas Grinius, Lietuvos atstovas „ScanBalt“, biotechnologijos profesorius, skaitęs paskaitą bioregiono „ScanBalt“ dešimtmečio forume.
Vaistai
Vaistai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Su terminu „sveikatos apsauga“ susiduriame labai dažnai, tačiau pastaruoju metu vis dažniau sutinkame sąvoką „sveikatos ekonomika“. Sveikatos ekonomika apima sveikatos apsaugą, o kartu ir visą pramonę, kuriančią sveikatos apsaugai reikalingus produktus. Sveikatos ekonomika rūpinasi, kad tobulėtų sveikatos apsauga – kad būtų ne tik kuriami nauji ir tobulesni vaistai ar gydymo pritaisai, bet ir sveikatinama visuomenė.

Sveikatos ekonomika yra procesas, kai yra kuriamos naujausios medicinos ar sveikatos technologijos, kurios neilgai trukus pritaikomos praktikoje. Sveikatos ekonomika skatina ne didesnį vaistų vartojimą, bet pačių pažangiausių ir efektyviausių visuomenės sveikatinimo priemonių kūrimą. Visuomenės sveikatinimas turėtų telktis į tai, kad kiekvienas jos narys neprarastų sveikatos, ją stiprintų ir gyventų kuo kokybiškiau – toks požiūris turėtų būti taikomas tiek jaunam asmeniui, tiek senjorui.

Ko reikia, kad šis požiūris būtų įgyvendintas? Pirmiausia, reikalingas valstybės dėmesys. Į mokslinius tyrimus ir inovacijas orientuota valstybinė sveikatos politika būtų pirmasis žingsnis sveikesnės visuomenės ir konkurencingesnės Lietuvos link. Sveikatos ekonomikoje vis dar trūksta verslumo dvasios, tačiau kartu trūksta ir reikiamos infrastruktūros tai dvasiai kurtis.

Naujausius sveikatos produktus kuria mažas ir vidutinis verslas, nedidelės organizacijos, tačiau jų Lietuvoje gerokai mažiau nei kitose panašaus dydžio Baltijos jūros regiono šalyse. Norėdami pasivyti Daniją, Suomiją, Švediją ar Estiją, turėtumėte sudaryti tinkamas sąlygas smulkiajam verslui bendradarbiauti, mokslininkams vykdyti tyrimus ir į biotechnologijų sritį pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių. Verslo slėniai ir valstybinė politika, palanki verslui padėtų Lietuvai neatsilikti nuo savo kaimynių.

Lietuva yra svarbi dalis Baltijos jūros regiono strategijoje ir bioregione „ScanBalt“. Abu šie regionai apima šalis, esančias aplink Baltijos jūrą. Lietuva, būdama aktyvi regiono narė gali išmokti iš kitų šalių labai daug – pirmiausia to, kaip įsitraukti į Europos Sąjungos struktūras, susirasti partnerių. Lietuva taip pat gali kitoms regiono šalims parodyti, kad čia gyvena ir dirba žmonės, kuriais galima pasitikėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs