Europiečiai mėgsta žuvį ir mielai ją valgo, per daug nesirinkdami, kokios ji rūšies. Europos vartotojų nuomonės tyrimai rodo, kad pirkėjai dažniausiai renkasi dideles, baltos spalvos žuvis, kurias lengva doroti ir paruošti. Dažniausiai tai –lydeka, tunas ar menkė. Pastaroji ir yra pagrindinė per intensyvios žuvininkystės auka.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, žvejybiniai laivai sugauna daugiau žuvies, negu natūraliai ji pajėgia atsikurti, todėl būtina apsaugoti žuvies išteklius. Europos Komisijos narė, atsakinga už jūrų reikalus ir žuvininkystę, Maria Damanaki nurodo, kad šiuo metu yra išgaudomi per dideli kiekiai – net apie 75 proc. žuvų rūšių, todėl būtina imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas priežiūros mechanizmas, reguliuojantis didžiausius leistinus sugauti žuvų kiekius.
Bus draudžiama išmesti perteklinį laimikį
Reaguodama į pokyčius žuvininkystėje, EK iniciavo Bendrosios žuvininkystės politikos reformą, kuria siekiama užtikrinti šios ūkio šakos stabilumą, tai yra žuvų išteklių subalansuotą naudojimą, reguliuojant didžiausius leistinus sugaunamos žuvies kiekius ir žvejų socialines garantijas. Be žvejybos kvotų reguliavimo, tvarios akvakultūros kūrimo ir paramos smulkiajai žvejybai, reforma siekiama uždrausti į jūrą išmesti perteklinę žuvį.
2011 kovą Lietuvos pakrantę pasiekė apie 14 tonų negyvos žuvies, kuri buvo išmesta iš žvejybos laivų. Toks reiškinys yra vis dar įprastas, kai žvejai, išmesdami į jūrą priegaudą, ištuština triumus, paruošdami vietą vertingesniam laimikiui. Anot komisarės M. Damanaki, labai svarbu mažinti žuvų priegaudos, pagaunamų, bet vėliau atgal į jūrą išmetamų kaip netinkamų rinkai žuvų kiekį, nes netinkamas masiniam pardavimui žuvis galima panaudoti žuvų miltų gamybai ar tiesiogiai parduoti vartotojams.
Kviečia kovoti su nelegalia žvejyba
Siekiant apsaugoti senkančius žuvies išteklius, Europos dėmesys krypsta ir į nelegalią žvejybą. Europos Parlamento (EP) Žuvininkystės reikalų komiteto skaičiavimais, per metus pasaulyje nelegaliai sugaunama maždaug 15 proc. žuvies, o tai sudaro nuo 11 ir 26 milijonų tonų.
Europos Parlamento Žuvininkystės reikalų komitetas dar spalio pradžioje perspėjo, kad nelegali žvejyba ne tik rimtai iškraipo Europos Sąjungos rinką bei konkurenciją, bet ir grasina sugriauti biologinę įvairovę pasaulio vandenynuose. Europarlamentarai paragino visas šalis imtis aktyvių priemonių, siekiant pažaboti neteisėtą, nereglamentuotą ir nesankcionuotą žvejybą.
„ES turi nuveikti daugiau, siekiant skatinti veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą kovoje su neteisėta žvejyba“, – sakė Europos Parlamento narė Isabella Lövin iš Europos laisvojo aljanso Žaliųjų frakcijos. Lapkričio viduryje plenarinėje EP sesijoje ketinama balsuoti dėl bendrų žingsnių, kuriais ES šalys įsipareigos kovoti su nelegalia žvejyba.
Baltijos jūros regionui – ypatingas dėmesys
Europos Komisija rugsėjo vidury pateikė pasiūlymą dėl ateinančių metų žvejybos Baltijos jūroje galimybių. Remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija siūlo padidinti bendrą leidžiamą sužvejoti menkių ir silkių kiekį. Manoma, kad būtina sumažinti likusių išteklių, visų pirma lašišų, žvejybos apimtis. Bendras pasiūlymų tikslas – užtikrinti, kad, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, žvejyba Baltijos jūroje taptų ekologiškai ir ekonomiškai tvari. Šį pasiūlymą valstybių narių ministrai aptarė spalį vykusiame EK Žuvininkystės tarybos posėdyje.
Pasak komisarės M. Damanaki, šiuo pasiūlymu siekiama pasirūpinti Baltijos jūros žuvų ištekliais ir juos išsaugoti dabartinei ir būsimoms kartoms. „Kai užtikrinsime užsibrėžtą didžiausią tausų leidžiamą sužvejoti kiekį, ne tik žuvų ištekliai taps sveikesni, bet ir bus užtikrintas didesnis žuvininkystės sektoriaus pelnas ir sektoriuje sukurta daugiau darbo vietų“, – tikino M. Damanaki.
Prie bendrų veiksmų, stiprinant tvarią žuvininkystę, prisideda ir Lietuva – jai, drauge su Švedija ir Suomija, be kita ko, patikėta koordinuoti Baltijos jūros regiono strategijoje numatytą prioritetinę sritį, numatančią stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą. Nuo 2007 m. iki 2013 m., įgyvendinant bendrąją žuvininkystės politiką, Baltijos jūros regionui tiesiogiai numatyta skirti papildomus 1,25 mlrd. eurų ES struktūrinės paramos.
Baltijos jūros regiono strategija šiuos prioritetus numatė dar 2009 metais, kai strategija buvo patvirtinta Europos Komisijos. Lietuva, drauge su kitomis septyniomis Baltijos jūros regiono strategijos valstybėmis: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija, siekia integruotai rūpintis tiek Baltijos jūros gyvąja gamta, tiek pakrančių gyventojais, kuriems Baltijos jūra – pragyvenimo šaltinis.
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje
 |
