Sankcijas vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“ JAV Iždo departamentas paskelbė rugpjūtį, o jų įsigaliojimas buvo atidėtas beveik keturiems mėnesiams.
Termino išvakarėse Lietuvos vyriausybės atstovai teigė, kad situaciją analizuoja teisininkai.
Paskelbė tik sankcijų įsigaliojimo rytą
Baltarusiškas trąšas vežantys „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad situacija priklausys nuo to, kaip ją vertins bankai. Kartu ši valstybės valdoma įmonė užsimena, kad sutartis su „Belaruskalij“ išimtinais atvejais gali būti nutraukta, pavyzdžiui, nustačius nenugalimos jėgos aplinkybes.
„Turima sutartis su „Belaruskalij“ galioja iki 2023 metų pabaigos ir gali būti nutraukta tik sutartyje ir teisės aktuose numatytais atvejais, kaip pavyzdžiui, dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba kitai pusei pažeidus sutarties sąlygas“, – teigiama „Lietuvos geležinkelių“ komentare 15min.
JAV sankcijos numatė, kad iki gruodžio 8 dienos visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
Sankcijos taip pat apriboja atsiskaitymus JAV doleriais, galimybę sandoriuose dalyvauti JAV subjektams ir galimybę JAV bankams šiuos sandorius aptarnauti.
„Taigi tai, kaip keisis situacija po nurodytos datos, priklausys tiek nuo vietos ir tarptautinių institucijų išaiškinimų, tiek ir nuo Lietuvoje veikiančių finansų institucijų – ar jos apsispręs aptarnauti Baltarusijos kompanijos atliekamus mokėjimo pavedimus, ar ne. Šiuo metu dar laukiame žinių, kaip tiksliai bus traktuojama situacija po gruodžio 8 dienos“, – nurodė įmonės atstovai.
Tik trečiadienį, sankcijų įsigaliojimo rytą, „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė, kad gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas.
Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gruodį turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą.
Pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
„Nutraukus sutartį kita pusė gali reikalauti atlyginti dėl to patirtus nuostolius“, – BNS sakė įmonės atstovas Mantas Dubauskas. Jis negalėjo atskleisti, kokie gali būti nuostoliai, nes sutarties sąlygos yra konfidencialios.
Pasak įmonės pranešimo, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
Valdžios atstovų pozicija – aptaki
Lietuvos valdžios atstovai pastarosiomis dienomis gilinosi tiek į teisinius aspektus, tiek į tai, kaip planuoja elgtis tranzitą galintys parūpinti latviai ar baltarusiškas trąšas importuojantys norvegai.
„Lietuva vykdo visas ES nustatytas sankcijas Baltarusijai. Dėl JAV įvestų sankcijų, mūsų žiniomis, Lietuvos teisininkai vis dar analizuoja situaciją, dėl jų tinkamo įgyvendinimo galimybės. Mes pritariame visoms teisėtoms ir Lietuvos interesus atitinkančioms priemonėms, kurios sustiprintų Lietuvos nacionalinį saugumą“, – per atstovę spaudai 15min antradienį komentavo ekonomikos ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
Užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad Jungtinių Valstijų sankcijų vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamyklai „Belaruskalij“ įgyvendinimas priklauso nuo įmonių sprendimų, tačiau neatmeta ir Vyriausybės įsikišimo galimybės.
Jo teigimu, tiek krovinius vežantys „Lietuvos geležinkeliai“, tiek jų krova užsiimantis Klaipėdos uostas nėra įpareigoti „atsiskaityti su valstybe už sprendimų priėmimą“, jie savo veiklą grindžia komerciniais principais, o politikai į ją negali kištis.
Kartu ministras paliko galimybę, kad Vyriausybė įsitrauks į šį procesą, sakydamas, jog valstybė turi galimybę „savo kompetencijos ribose ieškoti išeičių, kaip išgirsti strateginių partnerių kvietimą solidarumui“.
Lietuvos muitinės atstovai sako, kad trečiadienio rytą „Belaruskalij“ krovinys atvyksta į Lietuvą.
15min paklausė ir kitų parlamentinių partijų lyderių, kaip jie vertina susiklosčiusią situaciją. Opozicijos atstovai akcentavo tiek galimus ekonominius praradimus, tiek, jų nuomone, Vyriausybės chaotišką reakciją į situaciją.
Ekspremjeras Saulius Skvernelis teigė, kad priimant sprendimus būtina įvertinti ir jų ekonominį poveikį Lietuvai.
