Socialiniame tinkle „Facebook“ daugybės vartotojų reakcijų ir pasidalijimų sulaukė vaizdo įrašas, kuriame rodomas PAGD platinamas lankstinukas, o moteriškas balsas už kadro komentuoja jame pateiktą informaciją.
Siekė sėti paniką
Lankstinuke nurodoma standartinė informacija, kaip reikėtų pasiruošti galimai nelaimei – numatyti, kur galima slėptis pavojaus atveju, kaip ir kur evakuotis, kokius daiktus pasiimti su savimi.
„Tu matai, pilnai iškrausto tave iš namų“, – pateiktą informaciją komentuoja moteris už kadro.
„Nedelsdami įsijunkite radiją ir televiziją“, – skaito moteris už kadro. „Ir būsite užzombinti“, – priduria savo komentarą.
„Ir juvelyrinių dirbinių nepamirškite pasiimti, paskui neturėsite kuo susimokėti“, – PAGD pateiktą informaciją savaip interpretuoja vaizdo įrašo autorė.
„Prisiminkite istorinius faktus. Visus konclagerius Vokietijoje, kaip žydus naikino. Tai va, pabaigoje aš galiu pasakyti – Lietuvos tauta bus sunaikinta. Jūs to norite, ar nenorite – jūs nemokate priešintis. Taip, kad jus paims jėga. Šis lankstinukas – ne jūsų gerovei, čia jūsų žalai“, – badydama pirštu į lankstinuką vaizdo įrašo pabaigoje kalba moteris už kadro.
Pakurstė gandų laviną
Tokia PADG lankstinuko interpretacija sulaukė populiarumo – ja pasidalijo per 900 socialinių tinklų vartotojų. Kai kurie puolė komentuoti, kad valdžia „tylomis parengė civilinės saugos pakeitimus, turėdama aiškų tikslą“.
„Kaip greitai viskas kepama. Civilinės saugos pakeitimai, lankstinukai jau pašto dėžutėse. Koks sekantis žingsnis? Ką apgyvendins mūsų namuose?“ – komentavo vienas socialinių tinklų vartotojas.
Netruko ir interpretacijų, kad, dalijant tokius lankstinukus, gyventojus neva ruošiama iškraustyti iš namų, o į jų namus įkeldinti pabėgėlius. Interneto vartotojai buvo kviečiami „priešintis tokiai savivalei“ ir ateiti į protesto mitingą prie Seimo rugpjūčio 10 dieną.
Šis mitingas vėliau virto riaušėmis ir susidūrimu su policija.
Nieko bendro su pandemija
PAGD Komunikacijos skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė paaiškina: šį lankstinuką išleido Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba dar 2018 metais, siekdama informuoti gyventojus, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu.
„Lankstinuke pateikiama informacija nėra susijusi su pabėgėliais ar pandemija“, – akcentuoja V.Šmigelskienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad analogiška naudinga informacija pateikiama interneto svetainėje LT72 – pasakojama, kaip gyventojams elgtis įvairių nelaimių atvejais.
Gyvybes gelbstinčios žinios
PAGD Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas sako, kad lankstinuke pateikiama apibendrinta informacija, tinkanti įvairių didelių nelaimių atvejais – stichinių katastrofų, pramoninių avarijų.
„Rekomendacijos yra išleistos plačiai, visiems. Jas priima žmonės, kurie jas turi žinoti, na, o tų nelaimių niekada nematę galbūt ima interpretuoti savaip, kaip šiame vaizdo įraše“, – vertina PAGD specialistas
„Pastaruoju metu Europoje įvyko nemažai potvynių, kuomet buvo nuplauti namai su visu juose esančiu turtu. Žmonės, kurie galėjo greituoju būdu susirinkti brangiausius ir būtiniausius daiktus, galbūt atsidūrė geresnėje situacijoje, nei tie, kurie nespėjo to padaryti, nes nežinojo ko griebtis“, – apie tai, kodėl visuomenę verta mokyti civilinės saugos, kalba PAGD specialistas.
Pasak E.Trunovo, esant tikrai didelio masto nelaimei, brangūs daiktai ar juvelyriniai dirbiniai išties gali atstoti valiutą.
„Įsivaizduokite, neveikia bankinė sistema, grynų pinigų piniginėje turite mažai, o štai daiktai tiktų natūriniams mainams“, – pasakoja PAGD specialistas.
„Galima daug prisigalvoti sąmokslo teorijų, kai baimės akys didelės, tačiau tos rekomendacijos yra skirtos pagelbėti žmonėms didelės ekstremalios situacijos atveju, kai jie yra priversti palikti savo gyvenamąją vietą“, – sako specialistas.
Kaip pažymi E.Trunovas, specialiais ženklais pažymėti kolektyvinės apsaugos statiniai nėra skirti priverstiniam žmonių apgyvendinimui – tai tiesiog viena galimybių tiems, kurie nelaimės atveju neturi kur eiti.
„Jei žmogus neturi kitų alternatyvų, giminių, pažįstamų, kraštutiniu atveju numatyti tokie kolektyvinės apsaugos statiniai, kur žmones galėtų priimti nelaimės atveju“, – sako E.Trunovas.
„Namų palikimas yra kraštutinė priemonė. Daugeliu atveju ekstremalių situacijų metu namų palikti net nereikia. Tačiau jei paskelbta tokia situacija, kai dėl taršos arba ateinančio potvynio žmonės turi evakuotis, tuomet likti namuose jiems tiesiog nesaugu“, – pabrėžia E.Trunovas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
