2022 01 25

Dar viena melagiena: tvirtina, kad paskiepytieji gyvybės draudimo išmokų negaus

Interneto vartotojai vėl bando gąsdinti skiepams pasiryžusius gyventojus: keliama sena melagiena, neva pasiskiepiję asmenys po mirties negalės pretenduoti į gyvybės draudimo išmokas, nes bus pripažinti savižudžiais. Lietuvos draudikai tokią dezinformaciją neigia – nei sveikatos, nei draudimo išmokos nepriklauso nuo asmens vakcinacijos statuso.
Draudimas
Draudimas / 123RF.com nuotr.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pastaruoju metu vis daugiau populiarumo įgauna žinutė apie tariamą šalies draudimo kompanijų atsisakymą po mirties asmens giminėms išmokėti gyvybės draudimo išmoką.

„Pasiskiepiję pripažinti savižudžiais. Mirties atveju draudimas neišmokamas“, – tokią žinutę jau spėjo pamatyti per 10 tūkst. socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų.

Draudimo įmonės mirties priežastis traktuoja skirtingai, tačiau pasiskiepijusių klientų savižudžiais nelaiko.

Išmokos – visiems apsidraudusiems

Savižudybės atveju išmokos artimieji išties veikiausiai negautų, nes tokią mirties priežastį daugelis bendrovių laiko nedraudiminiu įvykiu.

Skirtingai nei mirtį nuo Covid-19, kai apdraustojo netekę artimieji išties gauna gyvybės draudimo išmokas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių (LGDĮA) asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas 15min paaiškino, kad mirties atvejis – draudiminis įvykis, todėl artimojo apsidraudusio asmens netekusiems giminėms išmoka priklauso.

Jis paragino žmones netikėti tokia dezinformacija ir pasiskiepyti.

A.Bakšinskas jau anksčiau yra kalbėjęs, kad draudimo bendrovės nelaiko skiepų medicininiu eksperimentu, o pasiskiepijusių – savižudžiais.

„Yra draudiminiai įvykiai ir nedraudiminiai. Tai COVID-19 – draudiminis įvykis. Nedraudiminiai yra susiję su žmogus alkoholio vartojimu ir su savižudybės atvejais. Kiekviena bendrovė turi savo sąrašus ir kiekvieną atvejį vertina individualiai. Tačiau koronavirusas – draudiminis įvykis“, – kalbėjo LGDĮA prezidentas.

Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Bakšinskas
Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Bakšinskas

Dezinformacijos banga

Panašios melagienos Lietuvos informacinėje erdvėje imtos platinti praėjusių metų rugpjūtį – kuomet masinė vakcinacija buvo tik įsibėgėjusi.

Tuomet imta aiškinti neva draudikai nesutikdavo išmokėti kompensacijas mirus vakcinuotam asmeniui, nes šis, pasak dezinformacijos kūrėjų, „dalyvavo medicininiame eksperimente“.

Tuo metu nei viena vakcina nebuvo gavusi JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA), Europos vaistų agentūros (EVA) ar Pasaulio sveikatos organizacijos galutinio patvirtinimo, tai suteikė peno sąmokslo teorijų kūrėjams aiškinti, neva skiepijama „eksperimentiniais preparatais“. Tačiau tai nėra tiesa.

Visos skubiam naudojimui patvirtintos vakcinos buvo praėjusios klinikinių tyrimų stadijas.

Galutinis patvirtinimas tuo metu buvo tik formalumas, kuris techniškai leidžiamas tik pateikus vakcinų poveikio stebėjimus po pusės metų. Tačiau tai reikštų, kad laukiant galutinio patvirtinimo visame pasaulyje būtų mirę daugybė žmonių.

FDA leidimas skubiam vakcinų naudojimui išduodamas tik po to, kai pastarosios praeina trijų fazių medicininius tyrimus su savanoriais ir daugybę lygių išsamių patikrų.

Po tokio leidimo išdavimo, toliau atidžiai stebimas vakcinų poveikis ir registruojami galimi šalutiniai reiškiniai.

Panašios melagienos tuo metu sklandė ir JAV.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mobilus vakcinavimo punktas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mobilus vakcinavimo punktas

Praėjusių metų Rugpjūčio pabaigoje JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) galutinai patvirtino „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakciną nuo koronaviruso 16 metų ir vyresniems žmonėms skiepyti.

Tačiau net ir iki to laiko visos vakcinos nuo COVID-19 atitiko griežtus FDA standartus naudoti ekstremaliomis sąlygomis.

Vakcina „Comirnaty“ yra pirmoji, galutinai patvirtinta JAV.

Sprendimas galutinai patvirtinti vakciną buvo pagrįstas atnaujintais klinikinių bandymų duomenimis, įskaitant duomenis apie ilgesnį laikotarpį po paskiepijimo, vertinant vakcinos saugumą ir veiksmingumą daugiau kaip 40 tūkst. žmonių grupėje.

Kur pranešti ir ieškoti pagalbos
Jei reikia skubios pagalbos
Skambinkite pagalbos telefonu 112
Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam
Jei patyrėte smurtą
Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu
Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų