Socialinių tinklų paieškos įrankio „CrowdTangle“ duomenimis, informacija apie tariamą medžiagos, pavadintos SM-102, pavojų įvairiomis kalbomis ėmė plačiai plisti praėjusių metų spalį.
Žaibiškai plintanti melagiena
Šių metų gegužę „Facebook“ grupėje „Vieningi tėvai“ vartotojas pasidalijo žinomo skiepų priešininko Roberto F.Kennedy jaunesniojo įkurtos su skiepais kovojančios organizacijos „Vaikų sveikatos apsauga“ (angl. „Children’s health defence“) sukurtu animaciniu filmuku apie tariamą vakcinų žalą.
Jame, be viso kito, minima medžiaga SM-102. Kalbama, neva ji yra pavojinga.
Netrukus kai kurie socialinių tinklų vartotojai ėmė kurti savo įrašus ir filmukus apie tariamai pavojingą medžiagą „Moderna“ vakcinos sudėtyje.
Nepatikimas šaltinis
Pastaruoju metu aktyviai platinamas vaizdo įrašas rusų kalba, kuriame rodomas mobiliojo telefono ekranas.
Moteriškas balsas už kadro analizuoja „Moderna“ vakcinos sudėtį ir atranda joje SM-102 medžiagos.
Toliau atverčiamas populiarios interneto enciklopedijos „Vikipedija“ puslapis, kuriame skaitoma, kad SM-102 gali sukelti vėžį, nervų sistemos susirgimus, nevaisingumą ar vaisiaus žūtį.
Pirmiausia, „Vikipedija“ nėra mokslo enciklopedija.
Šios interneto enciklopedijos turinį gali kurti kiekvienas, kuris nori, o tai reiškia, kad jis ne visuomet yra objektyvus ir nepriklausomas.
Apie tai, kad „Vikipedija“ nėra patikimas šaltinis, įspėjama enciklopedijos puslapyje.
Gegužę šioje interneto enciklopedijoje rusų kalba iš tiesų buvo publikacija apie SM-102 medžiagą, tačiau vėliau ji buvo pakeista.
Pirminėje publikacijoje buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri į rusų kalbą išversta iš konspiracijos teorijas skleidžiančio interneto puslapio truthinplainsight.com.
Kalbėjo apie chloroformą
Melagiena apie tariamą SM-102 žalą atsirado dėl neteisingo bendrovės „Cayman Chemical“ platinamo informacinio lapelio interpretavimo.
Iš tiesų šios bendrovės informaciniame lapelyje aprašomi ne SM-102, o kitos medžiagos – chloroformo – keliami pavojai.
SM-102 yra lipidų pagalbinė medžiaga. Tai yra vandenyje netirpi medžiaga, naudojama kaip neaktyvus ingredientas.
Kai SM-102 naudojama kitoms reikmėms, ne vaistams gaminti, šios molekulės dažnai sumaišomos su toksišku tirpikliu – chloroformu.
„Cayman Chemical“ gaminamo tirpalo informaciniame lapelyje nurodyta, kad jį sudaro 90 proc. chloroformo ir tik 10 proc. SM-102 medžiagos.
„Cayman Chemical“ išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, kad bendrovės gaminamas laboratorinis tirpalas pavadinimu SM-102 (prekės kodas – 33474) nėra skirtas vartoti žmonėms.
Pranešime akcentuojama, kad informaciniame lapelyje aprašomas tirpalas yra maišytas su chloroformu santykiu 10 proc. SM-102 ir 90 proc. chloroformo.
Taigi įspėjimai dėl pavojaus sveikatai ir galimi šalutiniai poveikiai išvardyti kalbant būtent apie chloroformą.
Vakcinos sudėtis
JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) pateiktoje informacijoje nurodoma, kad SM-102 iš tiesų yra „Moderna“ vakcinos sudėtyje, tačiau tai nėra ta pati medžiaga, kurią gamina „Cayman Chemical“.
„Moderna“ vakcinos sudėtyje nėra chloroformo.
Lipidas SM-102 naudojamas „Moderna“ vakcinose lipidų nanodalelėms gaminti. Jos apsaugo mRNR ir perneša ją į reikiamą vietą ląstelėse.
Šioje vakcinoje esanti SM-102 tėra lipidų molekulė ir pavojaus ji nekelia.
FDA peržiūrėjo daugiau nei 30 tūkst. pradinio „Moderna“ vakcinos tyrimo etapo metu vakcinuotų savanorių duomenis ir neaptiko jokių specifinių saugumo problemų, kurios trukdytų išduoti leidimą naudoti šią vakciną.
Metų pradžioje Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė rekomenduojanti suteikti leidimą Bendrijoje platinti „Moderna“ vakciną.
Ji veikia informacinės RNR (iRNR) pagrindu.
Skiepijant iRNR pagrindu sukurta vakcina į organizmą patenka iRNR molekulė, kuriai mokslininkai jau yra suteikę „statyboms“ reikalingą informaciją, gautą iš COVID-19 sukeliančio viruso genetinės informacijos.
Po vakcinacijos į žmogaus organizmą patekus SARS-CoV-2 virusui, imuninė sistema atpažįsta jo paviršiaus baltymą, aktyvuojamas imuninis atsakas ir virusas yra sunaikinamas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
