Tokios iniciatyvos apima profesinį mokymą ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones, kurios padeda žmonėms su negalia įgyti naujų kvalifikacijų ir įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
Pastaruoju metu didėja darbdavių sąmoningumas ir visuomenės palaikymas – dauguma pritaria, kad žmonės su negalia gali būti produktyvūs ir lojalūs darbuotojai. Šiame straipsnyje kalbinamos dvi moterys su negalia dalinasi savo patirtimi apie įsitraukimą į darbo rinką: kokie yra teigiami įsitraukimo į darbą aspektai, su kokiais iššūkiais tenka susidurti darbo kasdienybėje ir koks svarbus yra darbo veikloje dalyvaujančių subjektų (tiek darbdavių, kolegų ar klientų) tarpusavio supratimas ir pagarba.
Galimybė dirbti nuotoliu – viena iš tinkamų darbo sąlygų dalių
Dažnai vyksta diskusijos apie nuotolinio darbo privalumus ar trūkumus. Darbas nuotoliniu būdu yra naudingas sprendimas daugeliui darbuotojų ir darbdavių, tačiau turi būti suderintas su konkrečiu darbo pobūdžiu ir individualiais poreikiais. Siekiant maksimaliai išnaudoti šį darbo modelį, svarbu užtikrinti darbuotojų gerovę, tinkamą darbo aplinką bei palaikyti ryšį tarp kolegų.
Darbas nuotoliniu būdu yra naudingas sprendimas daugeliui darbuotojų ir darbdavių.
„Dirbu pagal profesiją. Šiuo metu esu mažosios bendrijos, teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas, savininkė ir vadovė, pradėjau dirbti kaip samdoma darbuotoja, visą laiką dirbau (ir vis dar dirbu) iš namų. Mano namai kartu yra ir mano biuras, kuriame priimu savo klientus, aptariame darbo procesą.
Kadangi žmonių, norinčių dirbti kartu, ratas po truputį plėtėsi, darbdaviai tapo klientais“, – savo patirtimi dalinasi Indrė Kručkauskaitė, mergina iš Ukmergės, nuo gimimo turinti negalią ir judanti vežimėlio pagalba.
Teigiami aspektai ir iššūkiai, su kuriais susiduria dirbantys žmonės su negalia
I. Kručiauskaitė pasakoja, kad jai labai patinka dirbti, nes kiekvieną dieną tobulėja, sužino ką nors naujo. Atranda sprendimus iškilusioms problemoms, tai jai padeda ir asmeniniame gyvenime. Suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Taip pat akcentuoja, kad uždirbamos lėšos garantuoja finansinio saugumo jausmą.
Ergoterapeutė Raimonda Kavaliauskaitė dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Moteris turi judėjimo negalia ir naudojasi vežimėliu. R. Kavaliauskaitė dalinasi patirtimi apie savo darbą: „Stengiuosi rasti daugiau teigiamų aspektų nei neigiamų. Dirbdama šį darbą ne tik realizuoju save, įgaunu naujų patirčių, užmezgu naujų socialinių ryšių, bet ir esu visiškai finansiškai nepriklausoma.
Lietuvoje įvairios programos skatina žmonių su negalia įdarbinimą, pavyzdžiui, darbo vietų pritaikymas, subsidijos darbdaviams ar darbo asistento paslaugos. Remiantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama informacija, nepaisant pastangų, žmonių su negalia įsidarbinimo rodikliai dar nėra tokie kokių tikimasi, bet jie gerėja.
Visuomenės požiūris keičiasi į teigiamą pusę, tačiau I. Kručkauskaitės teigimu, yra tekę susidurti su iššūkiais. „Iššūkiai – kai tik pradėjau ieškoti darbo, teko susidurti su kai kurių įstaigų darbuotojų ir aplinkinių pasakymais: „kas norės su tavimi dirbti?“, „o kam tau dirbti? Juk gauni neįgalumo pinigus“. Tačiau tokie pasakymai mane tik dar labiau skatino siekti savo tikslų.“
I. Kručkauskaitė pabrėžia, kad ne ką mažesnis iššūkis – infrastruktūros, darbui aktualių įstaigų, ar aplinkos, kurioje vyksta su profesija susiję renginiai (mokymai, seminarai), pritaikymas. „Yra tekę susidurti, kai paskambini pasiteirauti dėl vietos, kurioje vyks mokymai, pritaikymo ir išgirsti: „atsiprašom, nepritaikyta, nežinojom, kad aktualu.
Jūs pirma, kuri klausėt dėl to“ ar „atsiprašom, nepritaikyta, bet gal turėsit kas užneš ar padės“ ir „tai jums vis tiek reikės pagalbos“, nors esant pritaikymui sugebėčiau dalyvauti ir savarankiškai. Tokios situacijos labai demotyvuoja. O kartais dėl to gali reikėti ir papildomų išlaidų. Gerai, kad dabar didžiąją dalį paslaugų mokymų galima teikti ir gauti elektroniniu būdu.“
Darbo aplinka ir darbo sąlygos
Tinkama darbo aplinka ir sąlygos žmonėms su negalia turi atitikti individualius poreikius, siekiant užtikrinti lygiavertį dalyvavimą darbo rinkoje.
„Man kaip žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, labiausiai aktualu infrastruktūros pritaikymas. Svarbu, kad būtų patogus pasiekimas, liftas, jei reikia patekti į aukštesnį aukštą. Pakankamai plačios durys, tinkamai įrengtas tualetas. Jei nėra pritaikytų sąlygų, nėra ir galimybės 100% sutelkti dėmesį į darbą ar mokymus“, – pasakojo I. Kručkauskaitė.
„Kiekvienas asmuo su negalia turi unikalių poreikių, todėl darbo sąlygų pritaikymas turi būti individualus. Labai svarbu fizinė aplinka ir darbo vietos prieinamumas, kolegų supratingumas, pagarba ir pagalba, jei jos reikia. Lanksti, įtraukianti ir saugi aplinka. Taip pat, jeigu reikalingi, technologiniai pritaikymai“, – kalbėjo R. Kavaliauskaitė.
Darbdavio ir / ar kolektyvo bendravimas
Darbdaviai ir kolegos neturėtų vadovautis stereotipais apie negalią. Visi darbuotojai turi būti lygūs vertinant jų įgūdžius ir gebėjimus. Darbovietėje turėtų būti laikomasi šių principų: pagarba ir lygybė, atvirumas, empatija, aiški ir komunikacija kiekvienam priimtinu būdu.
Darbdaviai ir kolegos neturėtų vadovautis stereotipais apie negalią.
„Bendradarbiavimas tarp darbdavio ir darbuotojo yra labai svarbus, kad žmogus darbo vietoje gerai jaustųsi. Aš labai džiaugiuosi, kad mano kolegos yra supratingi, visada pasirengę padėti ir neišskiria manęs, todėl, kad turiu negalią“,– pasakojo R. Kavaliauskaitė.
Visuomenės požiūris keičiasi ir į atvirą darbo rinką įsitraukia vis daugiau žmonių turinčių negalią. Svarbu nepamirši, kad bendraujant su kolega, turinčiu negalią, reikia elgtis pagarbiai ir lygiavertiškai – atvirumas yra viena iš pagrindinių sąlygų siekiant, kad darbas vyktų sklandžiai. Jei nežinome ar žmogui reikia pagalbos, paklauskime, bet nepriimkime sprendimų už kitą asmenį.
I. Kručkauskaitė taip pat pastebi, kaip svarbu yra atrasti individualų ritmą tiek su klientais, tiek su darbdaviais: „Su kiekvienu klientu stengiamės atrasti savo tempą ir ritmą, abipusiai prisitaikome prie poreikių, kad sėkmingai vyktų bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, man labai patinka mano darbdavių (dabar jau klientų) atvirumas.
Buvo atvejų kai žmogus, pradėjęs bendrauti, pasakydavo: „niekada neteko susidurti, bendrauti su žmogumi, turinčiu negalią, kaip čia viskas turėtų būti?“. Ir mano atsakymas: „lygiai taip pat, kaip su bet kuriuo žmogumi – naudojuosi neįgaliojo vežimėliu, bet bendrauti galiu laisvai, tik gal kai kurias užduotis užtrunka ilgiau padaryti. Taigi, mano nuomone, darbdavio ir/ar kolektyvo bendravimas su asmeniu turinčiu negalią, turi būti paremtas abipuse pagarba, prisitaikymu ir tolerancija.“
Abi pašnekovės sutinka, kad prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su supančių žmonių pagarba vienas kitam.
Darbas – daugiau nei pragyvenimo šaltinis
„Žmonėms su negalia darbas yra svarbus ne tik kaip papildomas finansų šaltinis, bet kaip ir proga išeiti iš namų, socializuotis, užmegzti ryšius“, – savo mintimis dalinasi I. Kručkauskaitė. <...> Deja, pasitaiko atvejų, kai žmonės su negalia, norintys dirbti, negali rasti darbo, nors yra motyvuoti.
Darbdavių susidomėjimas šių žmonių įdarbinimu baigiasi fraze „mes jums paskambinsim“, tačiau skambučio dažnai nesulaukiama. Tai mažina darbo ieškančio žmogaus pasitikėjimą savimi ir motyvaciją toliau vykdyti paieškas.
Tačiau I. Kručkauskaitė linki nepasiduoti ir pabrėžia: „Reikia nebijoti siekti savo tikslų: mokytis, tobulėti, ieškoti darbo ir įsidarbinimo galimybių. O jei nepavyksta rasti darbdavio, nepamiršti, kad gali pats susikurti savo darbo vietą. Galbūt bus nelengva, bet tikrai verta naudotis visomis galimybėmis.“
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėjos Sandros Buklienės teigimu, darbas padeda žmonėms su negalia būti visaverčiais visuomenės nariais, mažina socialinę atskirtį ir diskriminaciją. Dirbantys žmonės su negalia prisideda prie klaidingų nuostatų griovimo, visuomenė turi suprasti, kad visi bendruomenės nariai yra lygūs ir visi turi individualių poreikių.
Darbas žmonėms su negalia ne tik suteikia galimybę būti finansiškai nepriklausomiems, bet kartu didina pasitikėjimą savimi ir mažina socialinę atskirtį. Darbas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencija įpareigoja užtikrinti, kad žmonės su negalia turėtų galimybę įsitraukti į darbo rinką ir dirbti kartu su visais.
Darbas žmonėms su negalia ne tik suteikia galimybę būti finansiškai nepriklausomiems, bet kartu didina pasitikėjimą savimi ir mažina socialinę atskirtį.
Tinkamos darbo sąlygos žmonėms su negalia suteikia galimybę visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti galimybę, visiems asmenims gyventi lygiavertį gyvenimą nepažeidžiant asmens orumo.
