Internetinėje erdvėje šis įrašas sulaukė milžiniško populiarumo – jis peržiūrėtas daugiau nei 500 tūkst. kartų, vien socialiniame tinkle „Facebook“ juo pasidalijo per 7 tūkst. vartotojų.
Pseudoekologė virto medike
Vaizdo įrašas pradedamas iš vienos Maskvos poliklinikos puslapio „pasiskolinta“ gydytojos imunologės Jelenos Vasiljevos nuotrauka.
Ši medikė niekada neplatino panašių pasisakymų, kurie skamba vaizdo įraše.
Ekologe prisistatanti Jelena Vasiljeva taip pat egzistuoja, tik ši veikėja turi mažai ką bendro su medicinos mokslais.
Oficialioje biografijoje ji nurodo daugybę sričių, kuriose tvirtina esanti ekspertė.
Užsimenama, kad ji išleido dvi knygas sveikatos tema – „Jo-majo arba gelbėk save pats“ ir kitą – „E-papildai, GMO produktai ir aplinkai nesaugūs produktai“.
Apie baigtus medicinos ar aplinkos apsaugos sričių mokslus biografijoje neužsimenama.
-
Melagienų rinkinys plinta socialiniuose tinkluose: dalijasi senomis istorijomis
-
Ministerija įspėja: internete plinta melagiena apie mokymąsi mokyklose
-
Kraipo mirčių statistiką: ne, skiepai nenusinešė daugiau gyvybių nei virusas
-
Melagienų kūrėjai klastoja portalo 15min naujienas: taikinyje G.Landsbergis
Melagienų rinkinys
Moteriškas balsas besikeičiančių paveikslėlių fone vaizdo įraše pažeria daugybę melagienų, kurias ne kartą paneigė mokslininkai ir medicinos specialistai.
Tvirtinama, kad SARS-CoV-2 – nepavojingas virusas, o tikrąją žalą organizmui sukelia plaučių ventiliavimo aparatai, kurie neva „suardo plaučius iš vidaus“.
Dirbtinės plaučių ventiliacijos pacientams prireikia kritiniais atvejais.
Plaučių ventiliavimo aparatas yra medicininis prietaisas, kuris per specialų vamzdelį tiekia deguonį tiesiai į plaučius ir pašalina anglies dvideginį.
„Kvėpuodamas“ už žmogų, šis prietaisas negydo, bet padeda kovoti su alinančia liga.
Jo gali prireikti susirgus plaučių uždegimu, patyrus smegenų traumą ar širdies smūgį, per operaciją taikant bendrąją nejautrą, taip pat – sunkiais COVID-19 atvejais.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, keturi iš penkių užsikrėtusiųjų koronavirusu išsikapsto be specialaus gydymo ir dauguma, ypač vaikai bei jaunesni žmonės, perserga lengvai. Bet kai kurių sveikata sušlubuoja stipriai ir kas penktas atsiduria ligoninėje.
Kaip straipsnyje apie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus paaiškina britų visuomeninis transliuotojas BBC, šiais sunkiausiais atvejais virusas pažeidžia plaučius, deguonies kraujyje lygis nukrenta, o ligoniui tampa sunku kvėpuoti.
Siekiant palengvinti jo būklę, naudojamas ventiliatorius, kuris padeda į plaučius įpūsti daugiau oro ir aprūpinti organizmą deguonimi.
Prabilo apie žalą smegenims
J.Vasiljeva tvirtina, kad vakcinos nuo COVID-19 yra nesaugios, nes „žudo neatsinaujinančias nervų ląsteles žmogaus širdyje ir smegenyse“.
Neuronai (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės nervų sistemos ląstelės.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Nervinių ląstelių žūtis vyksta ne dėl vakcinacijos, tai – kasdienis ir natūralus prcesas.
Per parą žūsta apie 40 tūkst. nervinių ląstelių.
Priešingai nei tvirtina J.Vasiljeva, smegenims gali pakenkti ne vakcinos, o COVID-19 liga.
Mokslininkai, tiriantys COVID-19, vis dažniau kalba apie būkles, kai persirgus COVID-19 stebimi liekamieji reiškiniai.
Vienas iš tų reiškinių – vadinamasis smegenų rūkas, kai žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip žemas energijos lygis, koncentracijos problemos, sunkumai orientuojantis aplinkoje ir bandant rasti tinkamą žodį kalbėjimo metu.
Taip pat COVID-19 siejamas su liekamaisiais neurologiniais reiškiniais – insultu, encefalopatija, įvairiais uždegimais, mikroinsultais, kraujavimais smegenyse ir autoimuninėmis reakcijomis.
Prisidengė Niurnbergo kodeksu
Sąmokslo teorijų kūrėja J.Vasiljeva vaizdo įraše aiškina, kad vakcinuodamiesi asmenys neva patys pažeidžia taip vadinamą Niurnbergo kodeksą.
Tačiau vakcinuotis sutinkantys asmenys niekaip negali jo pažeisti.
Apie šį kodeksą yra rašę Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto mokslininkai Irena Paukštytė ir Eugenijus Gefenas.
1945 metų Niurnbergo karo nusikaltimų tribunole buvo teisiami 23 nacių gydytojai ir valdininkai, kurie Antrojo pasaulinio karo metu vykdė nusikalstamus „medicininius bandymus“.
Atskleisti faktai sukrėtė žmoniją, ir tarptautinė bendruomenė pripažino etinių principų, reguliuojančių tyrimus su žmonėmis, būtinybę.
Taip 1947 metų Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas priėmė Niurnbergo kodeksą.
Dabar šis kodeksas yra plačiai žinomas kaip pirmasis tarptautinis tyrimų etikos dokumentas, kurio dešimt punktų skelbia priimtinus tyrimų su žmonėmis kriterijus.
VU mokslininkų straipsnyje rašoma, kad Niurnbergo kodekso principai numato reikalavimą, kad asmuo išreikštų informuotą savanorišką sutikimą prieš prasidedant bandymui bei jam tęsiantis ir reikalavimą, jog būtų tinkamas laukiamos naudos ir žalos santykis.
Tačiau JAV ir Europoje naudojamos vakcinos jau yra aprobuotos masiniam vartojimui ir praėjusios stadiją, kuomet jos buvo bandomos su savanoriais.
Prisiminė veterinaro kurtą melagieną
J.Vasiljeva vaizdo įraše kartoja melagieną, kurią paskleidė Dr. Geertas Vandenas Bossche, prisistatantis nepriklausomu virologu ir vakcinų ekspertu (iš tiesų jis yra diplomuotas ir pripažintas veterinarijos virusologas).
Šis veikėjas kovo pradžioje paskelbė atvirą laišką Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir kitoms susijusioms institucijoms.
Laišką ėmė platinti prokremliška Rusijos žiniasklaidos priemonė „Russia today“.
Laiške jis vardijo melagienas, kurias vaizdo įraše kartojo J.Vasiljeva.
Mokslininkai G.Vanden Bossche laiške išdėstytus argumentus paneigė – virusų atmainos atsiranda ne dėl vakcinų.
Kaskart, kai SARS-CoV-2 virusas pasidaugina žmogaus ląstelėse, atsiranda nedidelių genomo pokyčių galimybė.
Daugelis šių pokyčių yra nepastebimi ir neturi įtakos viruso savybėms, tačiau kai kurie gali pakeisti jo elgesį.
Ši laipsniško genetinio pokyčio savybė yra neišvengiama ir būdinga ne tik virusams, bet ir visiems gyviems organizmams, tik virusų dauginimosi greitis leidžia jiems gana greitai keistis.
Vakcinos nuo COVID-19 ligos padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo koronaviruso, nerizikuojant patekti į ligoninę ar mirti.
Užsipuolė PSO
Vaizdo įraše J.Vasiljeva pažėrė kritikos ir PSO: esą tai už savo veiksmus neatsakanti organizacija.
Ji pateikė „įrodymų“ – neva tai, kad organizacija neneša atsakomybės, įrodo oficialiame puslapyje „autorių teisių“ skiltyje publikuotas įspėjimas.
Organizacijos puslapio apačioje esančioje skiltyje „Autorių teisės, licencijavimas ir leidimai“ (angl. Copyright, Licensing and Permissions) išties nurodytos aplinkybės, kurioms esant PSO neprisiima atsakomybės už platinamą turinį.
Kaip rašoma, jei PSO puslapyje pateikta informacija buvo išversta trečiųjų šalių, neturint tam specialios licencijos, organizacijos puslapyje reikalaujama pažymėti, kad PSO neprisiima atsakomybės už vertimo turinį ir vertimo metu padarytas klaidas ar interpretacijas.
Kliuvo ir trąšų gamintojams
Tarp „pasaulinio sąmokslo kūrėjų“ J.Vasiljeva mini kompaniją „Monsanto“, tai – skandalingai pagarsėjusi agrochemijos produktų gamybos įmonė.
Dauguma herbicidų, naudojamų komerciniuose žemės ūkio plotuose, taip pat mažuose soduose, šalinant augaliją šalia geležinkelio linijų, miesto šaligatviuose ir kelkraščiuose, yra sukurti veikliosios medžiagos – glifosato – pagrindu.
Nuo tada, kai „Monsanto“ 1974 metais JAV pristatė glifosatą „Roundup“, jo naudojimas smarkiai išplito visame pasaulyje.
Korporacija „Monsanto” glifosato formulę buvo užpatentavusi, bet, pasibaigus patento galiojimo laikui, jį plačiai gamina ir kiti agrocheminiai gigantai.
2015 metais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas parodė, kad glifosatas „greičiausiai pasižymi kancerogeninėmis savybėmis“.
Nepaisydama daugelio valstybių narių prieštaravimų, Europos Sąjunga (ES) 2017 m. lapkritį leidimą naudoti glifosatą pratęsė dar penkeriems metams.
10-ojo dešimtmečio viduryje „Monsanto“ ėmė prekiauti įmonės herbicidui „Roundup“ atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis.
Įmonė planavo masiškai purkšti glifosatą laukuose, kad būtų išnaikintos piktžolės ir liktų tik herbicidui atsparūs pasėliai.
Leidimas auginti genetiškai modifikuotas kultūras Europos Sąjungoje išprovokavo nepasitenkinimą ir lėmė kone du dešimtmečius trukusį bylinėjimąsi teisme.
Praėjusio amžiaus pabaigoje Prancūzija sustabdė „Monsanto“ genetiškai modifikuotų kukurūzų bandymus.
Savo ruožtu ES nusprendė valstybėms narėms leisti pačioms spręsti, ar auginti genetiškai modifikuotas kultūras.
JAV Kalifornijos valstijos prisiekusiųjų teismas chemikalų milžinei liepė sumokėti beveik 290 mln. JAV dolerių už tai, kad įmonė mirtina liga sergančio vyro neįspėjo, jog herbicidas „Roundup“, kurio sudėtyje yra glifosato, gali sukelti vėžį.
Netrukus po šios bylos „Monsanto“ po keletą metų trukusių derybų įsigijo Vokietijos chemijos ir vaistų pramonės milžinė „Bayer“.
Bendra sandorio vertė, skaičiuojant „Monsanto“ skolas, siekė 66 mlrd. JAV dolerių (53,5 mlrd. eurų).
Taigi, „Monsanto“ šiuo metu toli gražu neprimena pasaulį valdančios korporacijos – labiau daugybę ieškinių ir skolų turintį „Bayer“ padalinį.
„Monsanto“ negamina vakcinų, priešingai nei tvirtina J.Vasiljeva.
Gaivina „chemtreilus“
Vaizdo įraše J.Vasiljeva atsigręžia į sąmokslo teorijų klasika laikomus „chemtreilus“.
„Chemtreilų“ sąmokslo teorija skelbia, neva pasaulio vyriausybės dalyvauja slaptoje programoje, kurios metu iš keleivinių bei krovininių orlaivių į atmosferą purškiami nuodingi chemikalai.
Teorijos skleidėjai savo žodžius grindžia tuo, kad praskridę lėktuvai po savęs palieka pėdsakus – jie ir vadinami „chemtreilais“.
Pavadinimas „chemtreilai“ yra pakeista lėktuvų paliekamo kondensacijos pėdsako „contrail“ (angl. condensation + trail) forma.
Šiai sąmokslo teorijai – daugiau nei dvidešimt metų.
„Chemtreilų“ sąmokslo teorijos sklaidą analizavusių Harvardo universiteto mokslininkų teigimu, dažniausiai lėktuvų paliekami neva pavojingi pėdsakai buvo siejami su tariamu siekiu sterilizuoti gyventojus, trumpinti gyvenimo trukmę, paveikti klimatą.
Nė vienas šių teiginių neatitinka tiesos.
JAV aplinkos apsaugos agentūros ir NASA mokslininkai, atlikę tyrimą, paaiškino, kad oro transporto paliekami kondensacijos pėdsakai sudaryti iš vandens ledo dalelių pavidalu ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
