„Lietuvos ryto“ užsakymu šeštadienį paskelbti „Vilmorus“ apklausos rezultatai rodo, kad jeigu rinkimai į Seimą vyktų šiuo metu, už opozicijoje esančią Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 15,6 proc. respondentų (gruodį buvo 18,5 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulauktų 10,3 proc. balsų.
Už konservatorius balsuotų 8,9 proc. (10,1 proc. gruodį) respondentų, už „valstiečius“ – 7 proc. (7,9 proc.), o „darbiečius“ – 5 proc. ( 5,7 proc.) apklausos dalyvių.
„Stiprus startas“
Vilnius universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMi) profesorė Ainė Ramonaitė15min, komentuodama apklausos rezultatus, sakė, jog jie rodo neblogą S.Skvernelio politinės jėgos startą, nors ir nėra stebinantys.
„Startas tikrai geras, ypač turint omenyje, kad iki rinkimų dar labai daug laiko. Mažai atsimenu tokių atvejų, kad naujai įkurta partija būtų startavusi su tokiu geru reitingu”, – 15min šeštadienį sakė A.Ramonaitė.
Politologei antrino ir Vilniaus universiteto TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis, įvertinęs šios politinės jėgos debiutą kaip „gana stiprų."
Jo teigimu, iš ankstesnių tyrimų matyti, kad S.Skvernelis turi atskirą rėmėjų ratą, nors būta nemažai persidengimų su „valstiečių" lyderiu Ramūnu Karbauskiu.
„Kalbant apie tą didelę „valstiečių“ pergalę 2016 metais, iš individualių tyrimų matome, kad buvo didelis persidengimas su socialdemokratų elektoratu. Šitoje vietoje negalime pasakyti, iš kur tie žmonės ateina, bet manau, kad tai turėtų būti susirūpinimas socialdemokratams. Jei jie galvoja, kad toliau patogiai važiuos link pergalių rinkimuose, tikrai taip nebus”, – dėstė M.Jastramskis.
Abu politologai pabrėžė, kad iki Seimo rinkimų dar – labai daug laiko, tad anksti spręsti, kokios šios politinės jėgos pasiekimų lubos, tačiau A.Ramonaitė pastebėjo, jog ji jau įšoko į „pačių svarbiausių partijų penketuką ar net trejetuką.“
Atrodo, kad rinkėjams vis dar patraukliai atrodo nauji politiniai dariniai, net jeigu juose šmėžuoja seniai politikoje matyti veidai.
Vilniaus universiteto TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas pastebėjo, jog santykinai aukštas palaikymas naujam politiniam dariniui susijęs su dviem dalykais, visų pirma – su pastaruoju metu vyravusiu dideliu matomumu, ką parodė ir partijos steigimas.
„Antra priežastis – atrodo, kad rinkėjams vis dar patraukliai atrodo nauji politiniai dariniai, net jeigu juose šmėžuoja seniai politikoje matyti veidai“, – įvertino analitikas.
Pasak eksperto, tai, ar S.Skvernelio politinės jėgos populiarumas išsilaikys, priklausys nuo to, kiek aktyviai jis ir jo bendrapartiečiai dalyvaus politikoje kaip opozicinė jėga ir ar jie bus labiau matomi už kitas opozicijai priklausančias partijas – socialdemokratus bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Krito visų politikų reitingai
Įdomu tai, kad naujausioje apklausoje krito visų joje figūravusių politikų reitingai – Iš 25 reitinguojamų politikų tik šalies vadovas Gitanas Nausėda, socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir S.Skvernelis išlaikė teigiamą balansą, nors ir jų reitingai krito.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė vasarį sulaukė 24,3 proc. teigiamų vertinimų (gruodį 30,5 proc.), neigiamų – 55,7 proc. (gruodį 52 proc.).
Daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jį neigiamai vertino 71,5 proc. (gruodį 66,4proc.) respondentų. Teigimai vertina 12,8 proc. (gruodį 15,2 proc.).
Apskritai Vyriausybe pasitiki vos 15 proc. respondentų, nepasitiki – 47,8 proc. apklaustųjų. Praėjusių metų gruodį atitinkamai buvo 17,3 proc. ir 47,8 proc.
„Manau, kad didžiausią įtaką tam daro neigiamas naujienų fonas, ypač žinios apie toliau augančias kainas jau ne vieną mėnesį. Tau dabar yra didžiausia žmonių nepasitenkinimo priežastis, nes pandemijos valdymo priemonės jau yra atlaisvintos. Yra neigiamo fono, susijusio ir su geopolitinėmis įtampomis, bet spėčiau, kad augančios kainos yra pagrindinė nepasitenkinimo priežastis. Paprastai dėl tokių dalykų žmonės linkę priskirti kaltę Vyriausybei arba apskritai valdantiesiems“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Tai pastebėjo ir M.Jastramskis, sutikęs, jog ekonominiai klausimai yra labai jautrūs, vertinant partijas.
„Čia toks paradoksas, nes nežiūrint į tai, kad energetikos kainų šuoliai yra ne Vyriausybinės kaltė, o tarptautinių rinkų, (…), matome, kad lietuviai linkę savo valdžią kaltinti dėl visko ir priskirti jai daug atsakomybės”, – tvirtino politologas.
Nuomonės dėl galimybių paso sustabdymo poveikio reitingams nesutapo
A.Ramonaitė, be kita ko, svarstė, kad apklausa vyko tuo metu, kai buvo paskelbta apie sprendimą stabdyti galimybių pasą, tačiau šis žingsnis valdančiųjų reitingų nepakėlė.
„Atrodo, kad tai galėjo būti sprendimas, kuris nudžiugintų dalį žmonių ir pagerintų jų santykį su valdančiosiomis partijomis, bet (...) dalis gal pagalvojo, jog čia kažkoks atsitraukimas, kiti – tai, kad gal galimybių pasas stabdomas, bet bus kažkokie kiti ribojimai arba jis iš tikrųjų ne atšaukiamas, o tik stabdomas. Buvo daug grėsmingų žinučių, kurios, matyt, užtemdė galimybę pasidžiaugti ir susivienyti visuomenei“, – tvirtino A.Ramonaitė.
Tačiau M.Jastramskis su prielaida, jog galimybių paso sustabdymas galėjo turėti teigiamos įtakos valdančiųjų reitingams, nesutiko. Pasak eksperto, menkai tikėtina, jog žmonės, kurie jau yra susidarę nuomonę apie Vyriausybę, pakeistų ją į teigiamą pusę dėl šio vieno sprendimo.
A.Ramonaitė taip pat svarstė, kad prie neigiamų nuotaikų galėjo prisidėti ir laikotarpis tarp sausio 13-osios ir vasario 16-osios, kai, pasak ekspertės, nė vienas politikas neparodė lyderystės suvaldant situaciją.
