Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2022 02 25

Ekspertai: Rusija karinėmis priemonėmis Kijeve siekia politinių tikslų, kitur – teritorijos

Antrąją karo su Ukraina dieną Rusijos pajėgų tikslai pamažu aiškėja, sako 15min kalbinti ekspertai. Anot jų, pagrindinė atakos kryptis yra Kijevas, tačiau čia siekiama ne užimti miestą ar teritorijas aplink jį, o suduoti preciziškus smūgius administraciniam valstybės aparatui ir taip "nukirsti valstybės galvą". Kitoje Ukrainos dalyje mūšiai vyksta ir Rusijos pajėgos bando praplėsti savo jau kontroliuojamas sritis, tačiau didesnių laimėjimų pasiekia tik Pietuose.
Rusijos invazija į Ukrainą.
Rusijos invazija į Ukrainą.

Politiniai tikslai Kijeve

Buvusio Europos Sąjungos karinio štabo žvalgybos valdybos direktoriaus atsargos pulkininko Gintaro Bagdono manymu, rusai Kijeve nesiekia veltis į atvirus mūšius.

„Gatvių mūšiai yra labai sudėtingi ir puolantieji ten patirtų labai didelių nuostolių, tai būtų labai sunku. Nemanau, kad stengsis užimti visą miestą, bet gali bandyti naudoti diversines grupes, kas jau šiandien ir pasirodė“, – 15min sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ginataras Bagdonas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ginataras Bagdonas

Anot G.Bagdono, Rusija šiuo atveju siekia Kijeve tik nuversti teisėtą valdžią ir pakeisti ją savo statytiniais, o ne išlaikyti patį miestą.

„Jei eitų į miesto užėmimą, sutraukus pajėgas, tai būtų labai sunku, dar sunkiau net nei 1995 metais Čečėnijoje. Miestas yra didžiulis, gynėjai turėtų daug privalumų miesto gatvių mūšiuose“, – teigė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių kariai

Pagal tradiciškai pripažįstamą karinę doktriną, puolantieji miestą turėtų turėti bent dešimt kartų skaitlingesnes pajėgas nei besiginantieji.

Tokiai nuomonei pritaria ir Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai, kurių manymu, Rusijos pajėgos neketina ir nepajėgtų užimti viso Kijevo, ar bandyti jį „išvalyti“ eidami per rajonus ir taip visiškai perimdami kontrolę.

„Įsivėlus į mūšį mieste, ypač tokiame dideliame megapolyje kaip Kijevas – tai trumpai nevyksta. Tai yra labai ilgi mūšiai ir, jei žiūrėsime į Mosulą ar Faludžą, tai gali trukti ir mėnesius“, – 15min sakė jie.

Gostomelio oro uosto svarba

Anot ekspertų, būtent todėl Rusijos pajėgos jau antrą parą aktyviai siekia užimti šalia sostinės esantį Gostomelio oro uostą – kad jame galėtų sutelkti desantininkus ar specialiąsias pajėgas ir pasiųsti jas į Vyriausybę, parlamentą, generalinį štabą.

Dėl šio oro uosto nuo ketvirtadienio vidurdienio vyksta intensyvi kova, o jį valdančios pajėgos kol kas keitėsi kas kelias valandas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų karinės pajėgos prie Belgorodo Rusijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų karinės pajėgos prie Belgorodo Rusijoje

„Panašu, kad Rusija labai neįvertino Ukrainos ir situacijos vertinimas pas juos šlubuoja. Keletą kartų ten užiminėjo ir ukrainiečiai gynėsi sėkmingai“, – sakė G.Bagdonas.

„Manau, kad tai neprofesionalus planavimas, bet suprantu tikslą – Kijevo užėmimui (politinio centro sunaikinimui) jiems reikia ten sutraukti didesnes pajėgas“, – kalbėjo jis.

Gynyba aplink miestus, situacija Pietuose

„Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, akivaizdu, kad ukrainiečiai savo gynybą planuoja aplink miestus, o ne gindami itin platų operacijų perimetrą.

„Ukrainiečiai, kadangi negali apginti didelio perimetro, jie mobilia gynyba koncentruojasi į miestus ir aplink juos. Priemiesčiuose naudoja prieštankinę ir priešlėktuvinę gynybą, o miestuose jau kovoja su artimesne ginkluote“, – sakė jie.

„Kad jie gina miestus, dabar jau aišku, bet tai, kiek jie yra įsirengę pozicijas – dar ne. Aišku, jie laiko turėjo mažiau pasiruošti, bet kažkiek yra paruošta ir dabar laikas yra ukrainiečių pusėje – kuo jie ilgiau atsilaiko, kuo jie ilgiau sustabdo, tuo mažiau yra nuspėjama rusams, tuo jiems sunkiau“, – svarstė ekspertai.

Būtent todėl be didesnio pasipriešinimo rusams pavyko užimti teritoriją nuo Krymo iki Dniepro, tačiau pasipriešinimas dabar sutinkamas prie Melitopolio ir Kakhovkos.

„Tas teritorijas nuo Krymo iki Dniepro atidavė, nes ten yra labai nepatogu gintis. Ten yra laukai ir nėra kur pasislėpti nuo oro grėsmės“, – kalbėjo jie.

Panašaus vertinimo laikosi ir G.Bagdonas.

„Vakar, kaip matėt, ten sunkiausiai sekėsi gintis. Lyguma į šiaurę nuo Krymo – labai nedėkinga“, – sakė jis.

Mūšiai aplink Charkovą

Rytų Ukrainoje pagrindinio Rusijos pajėgų puolimo sulaukia Charkovas, tačiau čia ukrainiečiams gintis pavyksta ir agresoriai nebando užpulti ir užimti miesto.

„Į miesto mūšį rusai nesivels, apsuks Charkovą“, – teigė G.Bagdonas.

Jo manymu, apėję Charkovą rusai gali bandyti judėti tiek link Kijevo, tiek į Pietryčius, link Donecko ir Luhansko, tačiau išlaikyti užimtas teritorijas jiems bus sunku.

„Jeigu Rusija įsivels į ilgalaikį karą okupuodama teritorijas, o tai gali atsitikti, nes ukrainiečiai jiems tai gali primesti savo valia priešinantis, tuomet prasidės aktyvus partizaninis pasipriešinimas. Šita tauta turi stuburą ir ten žmonės ginkluojasi, ruošiasi ginti savo namus“, – sakė atsargos karininkas.

„Neabejoju dėl ukrainiečių pasiryžimo, valios gintis. Ji yra tikrai nepalaužiama“, – pabrėžė jis.

„Locked N’ Loaded“ ekspertų vertinimu, antrąją karo parą Rusijos pajėgos pradėjo plačiau naudoti salvinės ugnies sistemas, stiprėja ir jų dominavimas oro erdvėje, tačiau absoliuti viršenybė dar nėra pasiekta – pranešama ir apie numušamą aviaciją ar raketas.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

„Pilnai rusai nekontroliuoja oro erdvės ir yra raketų bei sistemų, kurios daro žalą Rusijos aviacijai. Aplink Kijevą kažkiek veikia oro gynyba“, – sakė jie.

Tiesa, klausimų kyla dėl to, kad bent jau kol kas konflikte beveik nematyti Ukrainos aviacijos pajėgų.

Visgi G.Bagdonas atkreipė dėmesį, kad šuo metu informacijos yra itin daug ir ji nebūtinai yra teisinga: „karas yra chaosas“.

„Informacinėj erdvėj taip pat yra kariaujama, yra stengiamasi parodyti kitos pusės nuostolius, iškreipti informaciją, pažeminti. Ko dabar Rusijai labiausiai reikia? Nusivylimo, nevilties, panikos. Bet nieko panašaus nėra Ukrainoje“, – pabrėžė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?
Reklama
Daugiau Pliusų sporto entuziastams:„Gym+“ vėl plečiasi
Reklama
„Teleloto“ naujienos ne tik tarp vedėjų: nuo šiol laimės visi studijos žaidėjai