„Erasmus+“ – galimybės ir tiems, kurie nesimoko
Pasak „Erasmus+“ švietimo ir mokymo bei sporto sritis administruojančio Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotojos Gražinos Kaklauskienės, 1998-ais metais, kai Lietuva prisijungė prie programos „Erasmus+“, šalies programos biudžetas siekė 30 tūkst. eurų, o 2021 metais jis jau didesnis nei 30 mln. Eur: „Tai ne tik tvarus, nė vieneriems metams nesustojęs finansinis instrumentas, bet ir labai reikalingas bei turintis didžiulį poveikį mūsų švietimo sistemai. Taip pat reikėtų nepamiršti ir to, kad programa visada turėjo labai stiprų vertybinį pamatą ir rėmė pagrindines humanistines idėjas – laisvę, žmogaus teises, demokratiją ir laisvą judėjimą.“
Be to, „Erasmus+“ jaunimo sritis yra pagrindinė finansavimo priemonė Lietuvoje, remianti jaunimo dalyvavimo pilietiniame gyvenime, bendrųjų kompetencijų ugdymo, kokybiško darbo su jaunimu plėtrą.
Tai ne tik tvarus, nė vieneriems metams nesustojęs finansinis instrumentas, bet ir labai reikalingas bei turintis didžiulį poveikį mūsų švietimo sistemai.
„Mitas, kad „Erasmus“ skirtas tik jaunimui, yra gajus, todėl norėčiau dar kartą pabrėžti – tiesa, kad studentams skiriama daug dėmesio, tačiau „Erasmus+“ apima visų amžiaus grupių – nuo darželinuko iki senjoro – mokymąsi ir skatina tai daryti visą gyvenimą“, – tikino G. Kaklauskienė.
„Erasmus+“ per savo 35-erius gyvavimo metus labai prasiplėtė. Pliuso ženklas ir žymi, kad jau seniai programa nėra tik aukštųjų mokyklų studentams.
„Ši programa yra skirta mokytis vieniems iš kitų ir neformaliuoju būdu – taip ugdant jauno žmogaus asmenines ir socialines kompetencijas, sąmoningumą, gebėjimą atsakingai ir kūrybiškai spręsti savo ir savo bendruomenės bei visos Europos problemas“, – teigė „Erasmus+“ jaunimo sritį administruojančio Jaunimo reikalų departamento Tarptautinės jaunimo politikos skyriaus vedėja Loreta Eimontaitė.
Nesustabdė net pandemija
Visos „Erasmus+“ programos sritys yra neatsiejamos nuo mobilumo, todėl pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija tapo nemenku iššūkiu programos įgyvendinimui. Vis dėlto su juo susidorota, pasak G. Kaklauskienės ir L. Eimontaitės, buvo puikiai. Rasti ne tik sprendimai – nuotolinio mokymosi, mišraus mobilumo ir pan., bet pavyko gauti ir naudos, pavyzdžiui, sustiprėjusi skaitmenizacija, kurią planuojama tobulinti ir toliau.
„Nors pandemija kirto per „Erasmus+“ programos šaknis – mobilumą, laisvą žmonių judėjimą, tačiau jos tikrai nesustabdė. Kai tik prasidėjo pandemija, programa šiek tiek buvo sukaustyta, tačiau labai greitai supratome, kad jau nebegalime veikti pagal anksčiau numatytas taisykles ir turime ieškoti naujų sprendimų. Jie buvo rasti greitai, pirmiausia jie buvo susiję su finansinėmis taisyklėmis, jos buvo pakeistos taip, kad dėl šios nenugalimos jėgos programos dalyviai nepatirtų finansinių nuostolių, o antra – labai greitai pradėjome įgyvendinti įvairaus pobūdžio virtualias mokymosi veiklas“, – apie „Erasmus+“ susidūrimą su pandemija pasakojo G. Kaklauskienė.
Priimti sprendimai užtikrino programos atsparumą pandemijai ir tolimesnį funkcionavimą.
Remiantis 2020 metų skaičiais, pirmaisiais pandeminiais metais įvyko 4,5 tūkstančio mobilumų švietimo ir mokymo srityje (įskaičiuojant ir mišriuosius, kai dalis mokymosi vyksta kontaktiniu, o dalis virtualiuoju būdu). Palyginti su priešpandeminiais 2019 metais, tai sudarė 41 proc. – išlaikyta beveik pusė švietimo ir mokymo mobilumų.
Nors pandemija kirto per „Erasmus+“ programos šaknis – mobilumą, laisvą žmonių judėjimą, tačiau jos tikrai nesustabdė.
„Tiesa, per pirmuosius pandeminius metus aukštajame moksle pastebėjome įdomią tendencija, kad atvykstančių užsienio „Erasmus+“ studentų sumažėjo santykinai mažiau nei išvykstančių Lietuvos studentų. Siejame tai su tuo, kad Baltijos šalys buvo sudariusios palyginti saugų burbulą, todėl atvykti studentams čia buvo paranku, o išvykti norėjo mažiau mūsų studentų“, – pasakojo G. Kaklauskienė.
L. Eimontaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais pandeminiais, 2020-aisiais, metais įgyvendintų jaunimo srities projektų skaičius buvo net truputį didesnis nei 2019 m., o 2021 m. mažesnis, bet ne kardinaliai – 24 proc.
„Vos keli jaunimo srities projektai dėl pandemijos buvo nutraukti arba neįvyko. Tai rodo, kad jaunimo organizacijos ir jauni žmonės nori dalyvauti įvairiose veiklose ir prisidėti prie bendruomenių gerovės, ieško būdų, kaip įveikti pandemijos iššūkius“, – sakė L. Eimontaitė.
G. Kaklauskienės teigimu, svarbu, kad per 35 metus išliko pagrindinis „Erasmus+“ principas – mokymasis visą gyvenimą. „Kiekviename žmogaus amžiaus tarpsnyje programa siūlo mokymosi galimybių. Šis bene svarbiausias dalykas nesikeitė per visą programos gyvavimo laiką. Taip pat svarbu pažymėti, kad „Erasmus+“ yra tvariausias finansinis instrumentas Lietuvoje, kuris remia mūsų švietimo tarptautiškumą“, – tikino pašnekovė.
Kiekviename žmogaus amžiaus tarpsnyje programa siūlo mokymosi galimybių.
Išlaikydama vertybinį pamatą programa visada labai lanksčiai reaguodavo į laikmetį – tiek dabar pandemijos laiku, tiek ankstesniais laikotarpiais, kuriuos išgyveno Europa. Nuolat auga ir besimokančiųjų poreikius vis labiau atliepia programai skiriamas biudžetas. Tai, su kokiais iššūkiais susiduria Europa, keičia „Erasmus+“ prioritetus, tačiau jie visada atspindi vertybinį pamatą.
„Pavyzdžiui, dabar programa tapo virtualesnė, žmonėms prieinamesnė, lankstesnė, nors savo esme nepasikeitė. Programos prieinamumas – vienas didžiausių programos uždavinių, kad ji nebūtų elitinė, o būtų prieinama kiekvienam“, – teigė G. Kaklauskienė.
Nuo žaliojo „Erasmus+“ iki įtraukties
Jau prasidėjusiame naujajame „Erasmus+“ septynerių metų etape numatyti keli svarbiausi prioritetai – žaliasis „Erasmus+“, įtrauktis ir įvairovė bei skaitmenizacija, būtent pagal juos yra planuojamos veiklos ir keliami uždaviniai.
„Kalbant apie žaliąjį „Erasmus+“, reikėtų paminėti, kad visi žinome apie žaliąjį kursą, apie klimato kaitą ir grėsmingus jos padarinius. Savaime suprantama, kad programa „Erasmus+“, skatindama mobilumą, be teigiamos naudos jos dalyviams, prisideda ir prie klimato taršos, nes programos dalyviai daug keliauja.
Kaip mes konkrečiai sieksime žaliojo „Erasmus+“ tikslų? Vienas iš būdų – skatinti programos dalyvius rinktis tvaresnius keliavimo būdus bei atsisakyti nebūtinųjų kelionių. Yra apskaičiuota, kad pagal CO2 emisiją vienam šimtui kilometrų vienam asmeniui, kelionė lėktuvu yra 30 kartų taršesnė už kelionę traukiniu, o vykimą autobusu – 6 kartus. Taigi programa numato papildomas finansines paskatas tiems žmonėms, kurie pasirinks tvaresnes keliavimo priemones“, – apie tai, kaip „Erasmus+“ reaguoja į klimato kaitos problemas, kalbėjo G. Kaklauskienė.
Šiemet atnaujinta viena iš programos iniciatyvų – „DiscoverEU“. Ši tarp lietuvaičių jau išpopuliarėjusi programa suteikia galimybę užsiregistravusiems ir atranką įveikusiems aštuoniolikmečiams europiečiams mėnesį nemokamai keliauti po Europą traukiniais. Taip skatinamas tvaresnis kelionių būdas ir skirtingų Europos šalių pažinimas.
„Kalbant apie įtrauktį ir įvairovę, – tęsė G. Kaklauskienė, – mums labai svarbu, kad programa „Erasmus+“ būtų prieinama visiems. Kodėl toks tikslas buvo suformuluotas? Atliktas tyrimas parodė, kad socialiai pažeidžiamų ir individualiųjų poreikių turinčių asmenų dalyvavimas programoje yra gana menkas, o mes norime juos įtraukti – taigi tai ir tapo prioritetu. Šiuo atveju mes kalbame apie papildomas stipendijas, paramą institucijoms, kurios dirba su minėtais žmonėmis, kad būtų teikiama kuo tikslingesnė parama.“
Šiuo metu iš tiesų labai stengiamės plėtoti skaitmeninę sritį įvairiausias būdais – nuo veiklų pasiūlos iki jų saugumo.
Ankstesniajame programos „Erasmus+“ etape jaunimo srities projektuose jauni žmonės, turintys mažiau galimybių, sudarė trečdalį visų dalyvių. Tačiau programa siekiama, kad Europos Sąjungos galimybėmis pasinaudotų dar daugiau mažiau galimybių turinčių asmenų.
„Naujajame etape yra numatytos papildomos finansavimo priemonės jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių, dalyvauti tarptautiniuose jaunimo mainuose ir kitose programos veiklose. Jaunuoliams suteikiama papildoma finansinė parama specialiesiems poreikiams patenkinti, jeigu reikia, kompensuojamos ir jaunuolį lydinčio žmogaus išlaidos. Papildomas finansavimas numatytas ir organizacijoms, kurios dirba su mažiau galimybių turinčiais žmonėmis“, – sakė L. Eimontaitė.
Skaitmenizacijos prioritetą padiktavo pandemija. Jaunimui, mokytojams, dėstytojams, jaunimo darbuotojams labai svarbu lavinti savo skaitmeninius gebėjimus, jausti ir kitiems užtikrinti saugumą interneto erdvėje.
„Šiuo metu iš tiesų labai stengiamės plėtoti skaitmeninę sritį įvairiausias būdais – nuo veiklų pasiūlos iki jų saugumo. Planuojama skirti prioritetą projektams, kuriantiems prieinamą aukštos kokybės skaitmeninį mokymą/si“, – sakė G. Kaklauskienė.
Į minėtus prioritetus ir bus koncentruojamasi jau prasidėjusiame naujame etape ir siekiama kuo efektyvesnio minėtų tikslų įgyvendinimo.
Jaunimo metai – tiek Lietuvoje, tiek Europoje
2022 metais jaunimui bus skiriama ypač daug dėmesio – Europoje ir Lietuvoje šie metai paskelbti būtent jaunimo metais.
„Tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos Respublikos Seimas suprato, kad pandeminiai metai buvo sunkūs jaunimui, pandemija labai paveikė jaunimo dalyvavimo – tiek socialiniame, tiek kultūriniame, tiek akademiniame ar visuomeniniame gyvenime – galimybes“, – tikino L. Eimontaitė.
Pasak pašnekovės, tarptautiniai tyrimai rodo, kad jaunimo įsitraukimas į įvairias veiklas sumažėjo labai smarkiai – 54 proc. tyrime dalyvavusių jaunuolių pripažino, kad pandemija labai paveikė jų įsitraukimą į įvairias veiklas, o 25 proc. jaunimo vertino, kad jų įsitraukimas į socialinį gyvenimą ir demokratinius procesus sumažėjo vidutiniškai.
Jaunimo aktyvumo ir grįžimo į įvairias veiklas skatinimas numatomas pačiais įvairiausiais būdais, kurie bus susiję ir su „Erasmus+“ jubiliejumi ir su renginiais, skirtais Lietuvos ir Europos jaunimo metams.
„Skatinsime visų jaunimo grupių įsitraukimą į visuomeninį, kultūrinį ir demokratinį Lietuvos ir Europos gyvenimą. Dalinsimės gerosiomis patirtimis, kurias įgijo Lietuvos jaunuoliai, dalyvavę Europos Sąjungos finansuotuose projektuose. Taip pat jaunuoliams pasiūlysime prisijungti prie renginių ciklo „Keliaujantys jaunimo metai“, per kurį kiekvienoje Lietuvos apskrityje jie galės sužinoti apie nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos teikiamas galimybes jauniems žmonėms.
Bus organizuojami jaunimo mokymai, didinantys jų supratingumą ir toleranciją, aktyvų dalyvavimą, skatinamos iniciatyvos, kurios gerintų jaunimo įsitraukimą priimant jauniems žmonėms svarbius sprendimus vietos, savivaldybės, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Šiais ypatingais jaunimui metais planuojama kurti tinklalaides, spektaklį, vaizdo klipus, organizuoti parodą, filmų peržiūras jaunimui – viskas tam, kad jaunų žmonių nuomonė ir pasiūlymai būtų išgirsti Lietuvoje ir Europoje“, – apie planus kalbėjo L. Eimontaitė.
