Mus pasitikęs juodais taktiniais drabužiais vilkintis kaukėtas vyras rankose tvirtai laiko ilgą ginklą su optiniu taikikliu. Jo vedami girgždančiais laiptais nedrąsiai užlipame ant žalio skardinio stogo. Prieš akis atsiveria Vilniaus arkikatedra, Gedimino bokštas ir Trijų kryžių kalnas, o kartu ir viso senamiesčio stogų panorama. Mes ką tik patekome į snaiperių veiklos zoną.
NATO viršūnių susitikimo metu 15min turėjo išskirtinę galimybę stebėti ir fiksuoti sudėtingo apsaugos mechanizmo užkulisius.
Todėl dabar siūlome skaitytojams kartu pasinerti į žvalgybos, sprogmenų specialistų, snaiperių, cheminio ginklo, užnuodyto maisto ekspertų ir daugybės kitų nematomų specialistų darbo užkulisius.
NATO šalių vadovų apsaugą sudaro keletas žiedų
Viešai matomi valstybės vadovų asmens sargybiniai tėra tik nedidelė detalė, kalbant apie jų apsaugą.
Tai – pirmasis žiedas ir arčiausiai saugomo asmens esanti apsauga. Ji – tartum gyvas skydas, kuri kilus pavojui savo kūnais uždengtų saugomą asmenį ir evakuotų jį į saugią vietą.
Antrą žiedą įprastai sudaro gretimose patalpose esantys pareigūnai, kurių darbas – saugoti išėjimus ir užtikrinti, kad joks pašalinis žmogus nepatektų į patalpą, kurioje yra valstybės vadovas ar kitas saugomas asmuo. Iškilus pavojui, šie pareigūnai saugotų evakuacijos kelius.
Trečias žiedas sudaromas iš civiline apranga vilkinčių ir iš minios neišsiskiriančių pareigūnų. Neatkreipdami dėmesio į save jie stebi aplinką bei ieško neįprastai besielgiančių ir pavojų galinčių kelti žmonių. Prireikus gali įtartinus asmenis sekti, perspėti pagrindinę komandą arba tiesiog tyliai juos išsivesti. Taip pat šiam žiedui gali būti priskiriami ir kontrsnaiperiai, policijos ir kitų tarnybų pareigūnai, kurie užtikrina likusios teritorijos apsaugą.
Aukščiausius vadovus saugojo „Aro“ snaiperiai
Renginio metu Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ snaiperiams paramą teikė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, JAV Slaptosios tarnybos snaiperiai, bei kolegos iš Europos Sąjungos šalių antiteroristinius padalinius vienijančios ATLAS organizacijos.
Tokio tipo apsaugos operacijose pagrindinė snaiperių užduotis yra stebėti saugomų asmenų aplinką tokiose vietose, kuriose tą sudėtinga padaryti kitomis priemonėmis. Nors dažnai šie pareigūnai ir kariai vadinami snaiperiais, tačiau apsaugos metu jie atlieka kontrsnaiperių funkciją – stebi galimas priešiškų snaiperių pozicijas.
Snaiperiai ieško kitų snaiperių
Šalia pareigūnų – paruošti šauti galingi snaiperiniai ginklai. Tačiau šįkart jų pagrindinis ginklas yra ne šautuvas, o galingi optiniai prietaisai, kuriais stebimi aplinkinių namų stogai, langai ir kitos vietos, kuriose gali slėptis priešiški šauliai. Jie stebi aplinką ir aptikę įtartiną vietą perduoda jos koordinates kitiems padaliniams, kad šie ją patikrintų.
Tam, kad pastebėjus įtartiną objektą būtų galima kuo aiškiau nusakyti tikslią jo vietą, snaiperiai naudoja iš anksto padarytas stebimos vietovės nuotraukas. Jos būna kaip ir žemėlapyje suskirstytos gardelėmis. Todėl net ir miške ar pievoje pastebėjus įtartiną objektą galima labai greitai kolegoms perduoti tikslią jo buvimo vietą.
Kontrasnaiperių funkciją atliekantys pareigūnai dažnai savo pozicijų neslepia – dirba visiems matomose vietose. Tai daroma dėl prevencinių tikslų. Istorinių pasikėsinimų į saugomus asmenis analizė rodo, kad dalį žmonių, norėjusių pasikėsinti, atbaidė mintis, kad juos kažkas stebi. Todėl ant stogų aiškiai matomi ginkluoti kariai ir pareigūnai turi parodyti, kad juos bet kada ir iš bet kur gali sekti žvalgo akis.
Priklausomai nuo situacijos, šalia viešų pozicijų snaiperiai taip pat gali įsirengti ir slaptas stebėjimo vietas, kurios nėra matomos praeivio akiai.
Nematomas žvalgybos darbas
Prieš pusantrų metų sužinojus apie Vilniuje planuojamą surengti NATO viršūnių susitikimą, pirmieji darbo ėmėsi Vadovybės apsaugos tarnybos žvalgybos pareigūnai. Bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu, Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų, Lietuvos teisėsaugos institucijomis, užsienio bei NATO žvalgybos partneriais, pareigūnai ėmėsi nustatinėti ir vertinti galimas grėsmes ir rizikas.
Gavę šiuos vertinimus vizito apsaugos planuotojai, objektų, artimos ir elektroninės apsaugos specialistai ėmėsi darbo – kiek įmanoma sumažinti galimą pavojų.
Vėliau žvalgybos pareigūnai pradėjo tikrinti su renginiu susijusį personalą – „Litexpo“, kuriame vyko pagrindinis renginys, darbuotojus, prezidentūrą aptarnaujantį personalą, viešbučių darbuotojus ir svečius, Lietuvos ir užsienio žurnalistus, bei „Litexpo“ prieigų gyventojus. Buvo ieškoma, ar tarp jų nėra teistų, turinčių kriminalinę patirtį ir ar nėra turima kitokių žvalgybinių duomenų, kurie galėtų įspėti apie potencialią grėsmę. Taip patikrinti tenka tūkstančius asmenų. Daliai jų dėl to buvo nesuteiktos akreditacijos ar tiesiog paprašyta nedirbti renginio dienomis.
Didžiausia grėsmė – iš pavienių asmenų
Vadovybės apsaugos tarnybos žvalgyba renka duomenis apie vadinamuosius pavienius asmenis. Tai neretai įvairių gyvenimo sunkumų turintys ir į saviradikalizaciją linkę žmonės, kurie gali kelti grėsmę saugomiems asmenims, pastatams ir kitiems visuomenės nariams. Tai žmonės, kurie išpuolį suplanuoja ir įvykdo vieni, be teroristinių organizacijų paramos.
Tokių asmenų Lietuvoje skaičiuojama šimtais. Kai kurie jų yra ir įvykdę išpuolius. 2015 m. vilnietis grasino susisprogdinti prie prezidentūros, o 2013 m. peiliu ginkluotas vyriškis įsiveržė į Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas ir sunkiai sužalojo pareigūną.
Būtent tokių žmonių analizė, jų buvimo vieta ir ketinimai buvo svarbus darbas, kurį turėjo atlikti žvalgybos pareigūnai. Tiek jie, tiek galimi nauji panašūs asmenys stebimi įvairiais būdais ir priemonėmis, tiek jiems pasireiškiant viešoje erdvėje, tiek gaunant pranešimus iš kitų tarnybų ar gyventojų.
Neviešas stebėjimas
Vienas iš būdų identifikuoti pavojingus asmenis renginių ar saugomo asmens viešo pasirodymo metu yra neviešas stebėjimas. Tai reiškia, kad pareigūnai civiline apranga ir stengdamiesi neišsiskirti iš minios įsimaišo tarp daugybės kitų ten esančių žiūrovų ir stebi susirinkusiuosius.
Šimtai įvairių tarnybų žmonių niekieno nepastebėti dirbo ir NATO viršūnių susitikimo metu. Dauguma jų prieš tai baigė specialius VAT žvalgybos parengtus mokymus, kaip minioje iš kūno kalbos galima atpažinti grėsmę keliančius žmones. Būtent neverbalika dažniausiai išduoda potencialius pasikėsintojus. Žinodami, į kokias detales reikia atkreipti dėmesį, pareigūnai gali pavojingą žmogų pastebėti daug anksčiau, negu jis pradės vykdyti pasikėsinimą.
Jeigu pareigūnai nėra tikri, ar pastebėtas žmogus kelia tikrą pavojų, jie gali minioje priartėti prie įtariamojo, jį nufotografuoti, nusiųsti nuotraukas į štabą, kad būtų išsiaiškinta jo tapatybė. Tuo pačiu metu žvalgas gali stebėti įtariamojo rankas, kad vos jam išsitraukus pistoletą, peilį ar kitą ginklą iškart galėtų jį neutralizuoti.
Dar vienas žvalgų vykdomas triukas – riziką keliantį žmogų užkalbinti būtent tuo metu, kai pro šalį eina arba važiuoju saugomas asmuo. Tokiu būdu nukreipiamas jo dėmesys nuo taikinio, o kai jis tai supranta, saugomas asmuo būna jau nebepasiekiamas.
-
Išskirtiniai kadrai – „Aras“ treniravosi šturmuoti prekybos centrą
-
Slaptos kriminalinės žvalgybos operacijos iš vidaus (I): slepiamasi ir nuo nusikaltėlių, ir nuo pareigūnų
-
Slaptos kriminalinės žvalgybos operacijos iš vidaus (II): netobuli įstatymai apsunkina sienos apsaugą
-
Slaptos kriminalinės žvalgybos operacijos iš vidaus (III): ką reiškia būti žvalgu?
TAIP PAT SKAITYKITE Lietuvos kariuomenės vado interviu apie NATO susitikimo rezultatus: Generolas V.Rupšys: dabar didesnė dilema – ne mums Suvalkai, o jiems Kaliningradas
