„Sklando gandai, kad jei gyvybės draudimu apsidraudęs ir pasiskiepijęs nuo COVID-19 asmuo miršta arba nusižudo, išmoka naudos gavėjui neišmokama“, – taip pastaruoju metu gąsdinami socialinių tinklų vartotojai.
Daugiau nei 900 kartų pasidalyta melagiena lydima paveiksliuko, kuriame pasakojama esą tikra istorija.
Siekia paveikti emociškai
„Draugės vadovas, kuriam buvo 42-eji metai, mirė dėl daugybinių krešulių, infarkto. Įdomu tai, kad turėjo gyvybės draudimą, o šis atsisakė išmokėti žmonai, nes polise parašyta, jog savižudybės ir medicininių eksperimentų dalyvavimo atvejais draudimas neišmokamas“, – rašoma socialiniuose tinkluose paveikslėliu platinamoje žinutėje.
Ji surašyta taip, jog būtų emociškai paveiki. Toks įspūdis kuriamas teigiant, kad tokia situacija neva nutiko pažįstamam žmogui.
Žinutės autorius neprisistato, nenurodo nei savo tariamos „draugės“, nei „mirusiojo“ duomenų.
O teiginius apie tai, kad draudikai neva neišmokės išmokų dėl to, jog asmuo buvo skiepytas, paneigia LGDĮA prezidentas – tokių ribojimų nėra.
Išmokėta apie 1,4 mln. eurų išmokų
Įraše dėl galimai neišmokamų draudimo išmokų pateikiamos dvi skirtingos mirties priežastys.
Minima, kad jeigu pasiskiepijęs nuo COVID-19 asmuo „miršta arba nusižudo“, kaip sklando gandai, draudimo išmokos nemokamos.
Tačiau draudimo įmonės mirties priežastis traktuoja skirtingai. Tai yra, savižudybės atveju išmokos artimieji išties veikiausiai negautų, nes tokią mirties priežastį daugelis bendrovių laiko nedraudiminiu įvykiu.
Skirtingai nei mirtį nuo koronaviruso, kai apdraustojo netekę artimieji išties gauna gyvybės draudimo išmokas.
Iki šios dienos Lietuvos gyvybės draudimo bendrovės yra išmokėjusios beveik 1,4 mln. eurų išmokų daugiau kaip 120-čiai žmonių, kurie neteko savo artimųjų dėl COVID-19.
Taisyklės visiems vienodos
A.Bakšinskas ragina netikėti socialiniuose tinkluose platinama melagiena esą mirus pasiskiepijusiam nuo koronaviruso, jo artimiesiems neišmokama gyvybės draudimo išmoka.
„Jeigu apsidraudęs žmogus mirtų nuo koronaviruso, jo artimieji gautų kompensaciją. Nesvarbu, ar nuo koronaviruso, ar nuo jo sukeltų komplikacijų, ar nuo skiepo. Apsidraudus tai būtų laikoma draudiminiu įvykiu. Žinoma, jei tokių atvejų būtų“, – kalbėjo LGDĮA prezidentas.
A.Bakšinskas patvirtino, kad draudimo bendrovės nelaiko skiepų medicininiu eksperimentu.
„Yra draudiminiai įvykiai ir nedraudiminiai. Tai COVID-19 – draudiminis įvykis. Nedraudiminiai yra susiję su žmogus alkoholio vartojimu ir su savižudybės atvejais. Kiekviena bendrovė turi savo sąrašus ir kiekvieną atvejį vertina individualiai. Tačiau koronavirusas – draudiminis įvykis“, – kalbėjo LGDĮA prezidentas.
LGDĮA vadovas pabrėžė, kad skiepai nuo COVID-19 yra bene vienintelė galimybė neparalyžiuoti sveikatos apsaugos sistemos ir dar kartą negrįžti į visuotinį karantiną.
Todėl asociacija norinčius pasiskiepyti kviečia nesijaudinti, nes gyvybės draudimo taisyklės niekaip nediskriminuoja pasiskiepijusiųjų nei nuo koronaviruso, nei nuo kitų ligų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
