Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje rugsėjo 7 dieną gautas vienos viešosios įstaigos skundas dėl UAB „Gusania“ platinamos moteris žeminančios netinkamo pobūdžio informacijos apie parduodamą produktą.
Skunde rašoma, kad 2022 metų balandžio 1 dieną „Chazz“ socialinio tinklo feisbuko paskyroje bei internetinėje svetainėje pasirodė įrašas apie „putės“ skonio traškučius, kuris buvo pateikiamas kaip balandžio 1-osios pokštas. Įrašas sulaukė dalies visuomenės neigiamos reakcijos, o kritiką neva sekė žeminantys bei ironiški seksualinio pobūdžio komentarai iš „Chazz“ paskyros.
„Chazz“ internetinėje parduotuvėje buvo galima įsigyti „putės“ skonio traškučių.
Viešosios įstaigos skunde konstatuojama, kad tokie traškučiai bei įmonės komunikacija žemina moteris jas sudaiktinant, „redukuojant iki skonio ir prekės“. Nurodytų traškučių iliustracijos neva yra seksualizuojančios ir objektyvizuojančios (seksualizuotas, nerealistiškas moters kūnas), o posakiai – skatinantys seksizmą ir lyčių stereotipus (pvz., „skonio kūrėjai išėjo į medžioklę“).
Skundu prašoma ištirti platinamos informacijos turinį ir prekės pozicionavimą.
Klientai nuolat prašė
Lygių galimybių kontrolierė raštu kreipėsi į „Gusanios“ vadovą ir paprašė per 7 darbo dienas nuo reikalavimo pateikti informaciją gavimo dienos atsakyti į tam tikrus klausimus apie šiuos traškučius, jų sumanytojus bei reklamą, pvz., kokių tikslų siekiama vaizduojant traškučių pakelį tarp pieštos merginos kojų, vaizduojant seksualius apatinius vilkinčią ir ilgaaulius batus avinčią merginą priekin pasvirusioje pozoje šalia reklamuojamo traškučių pakelio?
„Gusania“ rašte tarnybai taip paaiškino traškučių sukūrimo idėją: „Pagrindinė idėja ir įkvėpimas – mūsų klientai, kurie nuo pat balandžio 1-osos pokšto nenustojo prašyti sukurti šiuos traškučius, gaudavome nuolatinius jų prašymus.“
Informaciją apie traškučius parengė ir viešojoje erdvėje paskelbė „Chazz“ Rinkodaros skyrius.
Atsakydamas į klausimą, kokių tikslų siekiama vaizduojant traškučių pakelį tarp pieštos merginos kojų bei vaizduojant seksualius apatinius vilkinčią ir ilgaaulius batus avinčią merginą priekin pasvirusioje pozoje šalia reklamuojamo traškučių pakelio, bendrovės vadovas paaiškino: „Moters kojų vaizdavimo tikslas – išaukštinti moterų grožį. Produktas buvo kurtas mišrioje komandoje, idėjos vizualui atėjo iš moteriškos komandos dalies.“
Traškučių kūrėjai pasiteisino, kad informacija natūraliai plinta socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, bendrovė jos niekaip neinicijavo ir neplatino, tiesiog tinklalapyje paskelbė apie produktą.
Nevertino pačios pakuotės vaizdo
Skundo tyrimo metu buvo vertinama, ar publikuota traškučių reklama nepažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 2 punkto, kuriuo prekių pardavėjai, gamintojai ar paslaugų teikėjai įpareigojami, suteikiant vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuojant, užtikrinti, kad joje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties bei formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis pranašesnė už kitą.
Taigi buvo atliekamas tyrimas dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu vartotojų teisių apsaugos srityje.
Lygių galimybių kontrolierė pagal priskirtą kompetenciją šio skundo tyrimo metu nevertino pačios traškučių pakuotės vaizdo bei ant šios pakuotės skelbiamos informacijos galimo prieštaravimo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui aspektu, nes minėto įstatymo nuostatos taikomos tik skelbiamos informacijos bei reklamos apie patį gaminį turiniui.
Moters kojų vaizdavimo tikslas – išaukštinti moterų grožį.
Skundo tyrimo metu buvo vertinama įmonės interneto svetainėje publikuojama „putės skonio“ traškučių reklama, kurioje traškučių pakelis vaizduojamas tarp pieštos merginos kojų bei kita minėtoje interneto svetainėje publikuojama traškučių reklama, kurioje vaizduojama seksualius apatinius vilkinti ir ilgaaulius batus avinti mergina priekin pasvirusioje pozoje šalia reklamuojamo „putės skonio“ traškučių pakelio.
Lygių galimybių kontrolierius nevertino feisbuko „Chazz Chips“ paskyroje publikuotų asmenų komentarų apie traškučius galimo prieštaravimo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui aspektu.
Nustatė diskriminaciją
Pasak tarnybos, Europos Tarybos bei Europos Parlamento rezoliucijose pabrėžiama, kad reklamoje turi būti užtikrinama pagarba žmogaus orumui, žmogus negali būti menkinamas, žeminamas dėl savo lyties, ypač vaizduojant moterį kaip pardavimus skatinantį objektą, ją seksualizuojant.
Minėtose rezoliucijose pažymima, kad lyčių stereotipų formavimas reklamoje ir žiniasklaidoje gali būti vertinamas kaip šios diskriminacijos dalis, kad reklamose dažnai siunčiamas įvairiais lyčių stereotipais pagrįstas diskriminacinis ir (arba) orumą žeminantis signalas.
Vertinant aptariamas reklamas moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimo požiūriu, tarnyba konstatavo, kad reklamoje vaizduojama moters kojų viršutinė dalis, tarpkojis, fokusuojant dėmesį į traškučių pakelį prie moters išorinių lytinių organų; moteris vaizduojama su itin seksualiais aksesuarais, drabužiais, batais, kurie visuomenėje siejami su seksualinių paslaugų teikimu, priskiriami gundymo, lytinės aistros sužadinimo atributams.
Atskirų žmogaus kūno dalių vaizdavimas reklamoje, koncentruojant vartotojo dėmesį į tam tikras reklamuojamo kūno dalis, kaip patikino tarnyba, žeidžia žmogaus orumą, nes toks vaizdavimas prieštarauja vienam iš žmogaus teisių aspektui – žmogaus vientisumui.
Reklamoje moters atitinkamos kūno dalys vaizduojamos vulgariai ir tai demonstruoja menkinamą požiūrį į moterį, nes tokiu vaizdavimu apskritai yra pažeidžiamas žmogaus vientisumas (integralumas), o moteriai rodoma nepagarba, tokiu vaizdavimu ji yra sudaiktinama, žeminamas jos orumas.
Reklamoje seksualius drabužius vilkinti ir tokius pačius batus dėvinti mergina, stovinti neįprastoje, fiziškai pažeidžiamoje pozoje, išryškinamas moters lengvas pasiekiamumas, prieinamumas, parodant moterį kaip geidžiamą seksualinių fantazijų objektą.
Moters objektifikavimas aptariamose reklamose, tarnybos įsitikinimu, išryškina ir sustiprina vis dar klestinčius stereotipus, kad moteris visuomenėje yra suvokiama kaip malonumų teikimo objektas, bet ne lygiavertė partnerė, mąstanti ir sprendimus priimanti asmenybė.
„Sunkiai logiškai paaiškinamas moters apnuoginimas ir seksualizuoto įvaizdžio kūrimas traškučių reklamoje. Kritiškai vertinamas „Gusania“ paaiškinimas, kad „moters kojų vaizdavimo tikslas – išaukštinti moterų grožį“. Nėra žinoma, kaip moters kojos sietinos su konkrečiais traškučiais. Tokiu paaiškinimu bendrovė tiesiogiai ir nedviprasmiškai pasako, kad moteris gali būti vertinga dėl savo kojų, kurios esą išryškina moters grožį, ir būtent moters kūno dalių vaizdavimu (šiuo atveju – pieštu ir kiek šaržuotu) siekiama paskatinti vartotojus (galimai – vyriškos lyties) įsigyti siūlomą produktą“, – rašoma tarnybos sprendime.
Taigi tokia reklama yra išreiškiamas moters žeminimas, menkinimas, sukuriant aliuziją, kad moteris, jos kūnas, visų pirma, yra seksualinių poreikių tenkinimo objektas. Tokiu vaizdavimu moteris yra akivaizdžiai sudaiktinama.
Kaip pabrėžė tarnyba, „putės“ traškučių reklama diskriminuoja moteris.
Įpareigojo pašalinti
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė lapkričio 4 dieną priimtu sprendimu nutarė kreiptis į „Gusanią“ ir įpareigoti bendrovę nutraukti reklamos publikavimą viešojoje erdvėje per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos.
Įmonė apie tai, kaip lapkričio 8 dieną 15min patikino tarnyba, jau yra informuota.
„Nevertinome pačių traškučių pakelio (neturime tam teisinio pagrindo) ar teisės tokiu produktu prekiauti. Viena iš vertintų reklamų (tai nėra tapatu pakeliui) jau yra nepasiekiama“, – paaiškino tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė.
Sprendimas per mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka.
Bendrovė teigia, kad sprendimas „neatitinka Lietuvos visuomenės realijų“
15min atsiųstame „Chazz“ bendraįkūrėjo Žilvino Kulvinskio komentare rašoma, kad, bendrovės nuomone, priimtas sprendimas yra vienašališkas ir tendencingas, bandant visomis išgalėmis pritempti jį prie gautų skundų ir jau neatitinkantis Lietuvos visuomenės realijų.
„Priešingai, mes norime ir tikime, mes šiuo rinkodaros veiksmu išaukštinome moteris. Nors ir kilo aršių diskusijų, sulaukėmė šimtų palaikančių žinučių ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio“, – teigiama toliau.
Ž.Kulvinskio teigimu, „bendrovė ieškos būdų inicijuoti maksimaliai plačią apklausą užduodant žmonėms tą patį klausimą, į kurį atsakymą pati sau davė lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.“
„Taip pat, jaučiame spaudimą išlyginti situaciją ir padaryti kitą skonį. Traškučių Nereklamuojame – mažų mažiausiai keista, kad produkto ikonėlė el. parduotuvėje jau tampa vaizdine reklama“, – teigiama Ž.Kulvinskio komentare 15min.
