Sekmadienį vakare Kremliui palankiose žiniasklaidos priemonėse Rusijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje ėmė žaibiškai plisti žinutė apie tai, kad Latvijoje esą nebuvo paisyta JTO draudimo griauti sovietinį paminklą.
-
Rygoje įsibėgėja sovietų paminklo griovimas: įvykio vietą saugo policija, yra sulaikytų asmenų
-
Neramios dienos Rygoje: griaunant sovietinį paminklą sulaikyti dešimtys žmonių
-
Politologas: tai istorinė akimirka Latvijai
-
Pamatykite patys: skambant ovacijoms Rygoje griuvo didžiausias sovietinis paminklas Baltijos šalyse
Sovietinė nostalgija
Paminklas buvo pastatytas 1979–1985 metų laikotarpiu, siekiant įamžinti Sovietų Sąjungos armijos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.
Tačiau dabar daugelis latvių laiko šį monumentą dedikacija šaliai agresorei – Rusijai.
Monumentą „Sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų okupantų“ sudarė karių bei moters statulos ir tarp jų iškilęs 79 metrų aukščio obeliskas.
Praėjusią savaitę buvo išmontuotas paskutinis memorialo elementas – obeliskas.
Nors jis buvo nukeltas aidint garsioms griovimo darbus stebėjusių žmonių ovacijoms, paminklo demontavimu buvo patenkinti ne visi.
Dalis Latvijos etninių rusų bendruomenės, sudarančios trečdalį šalies gyventojų, protestavo prieš Pergalės monumento išmontavimą.
Šis memorialinis kompleksas ir anksčiau buvo vertinamas itin prieštaringai, o neseniai vėl atsidūrė dėmesio centre, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.
1997 metais paminklą bandė susprogdinti ultranacionalistinės organizacijos „Perkonkrusts“ nariai. Du iš jų per sprogdinimą žuvo.
Klaidinanti žinutė
Kaip praneša leidinys Gazeta.ru, kurį cituoja daugelis socialinių tinklų vartotojų, „JT Žmogaus teisių komitetas įsakė sustabdyti paminklo Rygos išvaduotojams griovimą. Tai įvyko penktadienį, rugpjūčio 26 dieną“.
Pasak Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Dianos Eglytės, rugpjūčio 26-ąją URM iš Komiteto gavo penkių asmenų skundus dėl galimų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų Latvijoje.
Pareiškėjai apskundė Rygos sprendimą išmontuoti monumentą su fašistine Vokietija kovojusiems sovietų kariams, prašydami laikinai įšaldyti griovimo darbus, taip pat išsaugoti keturias jau išmontuotas dalis.
Vienas iš skundo iniciatorių – S.Tomas portalui KP.ru tvirtino, kad Žmogaus teisių komiteto draudimo griauti paminklą privaloma laikytis, tačiau tai nėra tiesa.
Neteisingas ir prokremliško naujienų portalo ren.tv tvirtinimas, neva JTO uždraudė Latvijai demontuoti paminklą, tačiau šis iki to laiko jau buvo nugriautas.
Komitetas nėra teismas, o jo išvados šaliai nėra teisiškai privalomos, tačiau Latvija, būdama pakto šalimi, turi atsižvelgti į šias nuomones ir savanoriškai spręsti iškilusias problemas, jei tokios būtų nustatytos.
Latvijos URM atstovė D.Eglytė, komentuodama situaciją žiniasklaidai, pabrėžė, kad Žmogaus teisių komiteto prašymas gautas per vėlai, todėl jo nebeįmanoma įgyvendinti.
Ji pridūrė, kad Latvijos vyriausybė buvo paprašyta iki vasario 26 dienos įvertinti skundo pagrįstumą.
D.Eglytė paaiškino, tokie skundai gali būti teikiami Latvijai, nes šalis yra pasirašiusi minėtą JT paktą.
Komitetas taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jos nereiškia, kad buvo nustatytas pažeidimas.
Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Latvija nesilaiko JTO sprendimo, nėra tiksli.
Rūpinasi žmogaus teisėmis
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, įsteigta 1966 metais Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pagrindu.
Šis komitetas stebi, kaip yra įgyvendinamos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų nuostatos valstybėse narėse, kurios yra konvencijos dalyvės.
Komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, kurie yra pripažinti žmogaus teisių apsaugos srities profesionalai, ir yra aukštos moralės asmenys.
Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas nustato valstybėms narėms tiesioginį įsipareigojimą užtikrinti jame pripažįstamų teisių įgyvendinimą.
Tiesioginis įsipareigojimas užtikrinti pakte įtvirtintas teises, dar kitaip vadinamas „elgesio įsipareigojimu“, kuris reiškia valstybės narės pareigą imtis tam tikrų veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose reglamentuotos teisės būtu užtikrintos iš karto po to kai valstybė tampa konvencijos dalyve.
Tarptautiniame politinių ir pilietinių teisių pakte ir papildomuose protokoluose yra reglamentuotos elementarios/įprastos žmogaus teisės, kurios negali būti atimtos ar kitaip suvaržytos.
Tokiomis teisėmis yra laikomos: teisė į gyvybę, teisė į laisvę ir asmens neliečiamybę, teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę, teisė nekliudomai laikytis savo įsitikinimų.
Skandalingasis gynėjas
Kaip skelbia naujienų portalas Life.ru, skundą JTO pateikė „Lietuvos advokatas“ S.Tomas. Tą patvirtina nurodytas elektroninio pašto adresas.
Lietuvos, Moldovos ir Andoros advokatu prisistatantis S.Tomas išgarsėjo atstovaudamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui byloje prieš Lietuvą.
Tačiau paaiškėjus, kad bylos metu jis nebuvo Lietuvos ar kitos Europos žmogaus teisių konvenciją patvirtinusios šalies advokatu, todėl negalėjo dalyvauti EŽTT nagrinėjamose bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pranešė, kad S.Tomui visam laikui uždrausta bylose atstovauti ar kitaip padėti pareiškėjams.
Savo puslapyje paskelbtoje biografijoje S.Tomas nurodo, kad vaikystėje buvo vunderkindu, o mokykloje esą iš karto buvo perkeltas iš šeštos klasės į aštuntą.
Tiesa, apie tariamą savo teisinį išsilavinimą informaciją jis atnaujino ir nebetvirtina, kad atstovaudamas R.Paksui turėjo advokato licenciją.
„Tai yra vienintelis atvejis pasaulyje, kur tokioje svarbioje byloje visus argumentus surašo 21 metų vaikinas be užbaigto teisinio išsilavinimo ir laimi“, – apie skandalingą bylą savo biografijoje rašo S.Tomas.
„Facebook“ tinkle sukurtoje paskyroje jis prisistato advokatu.
Advokatu jis prisistatė ir kalbėdamas vieno garsiausių Kremliaus propagandininkų – Vladimiro Solovjovo – vardo socialinių tinklų kanale kuriamoje laidoje.
Ten S.Tomas pareiškė, kad Lietuvoje „labai daug paminklų nacistams ir jų vis daugėja“, taip pat tvirtino, kad Lietuviai griauna sovietinius paminklus, nes esą nori atkeršyti Stalinui.
Papildyta: gavus informaciją iš Latvijos užsienio reikalų ministerijos, ši publikacija buvo atnaujinta ir papildyta. Ankstesnis teiginys, kad JTO pranešimas melagingas, pakeistas patikslinimu, kad JTO Žmogaus teisių komitetas neuždraudė Latvijai griauti paminklo, nes jo išvados nėra teisiškai privalomos, o tik geranoriškai vykdomos. Be to, raštas šalį pasiekė tuomet, kai paminklas jau buvo nugriautas. Atsiprašome skaitytojų už klaidą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
