Renginys kiek ironišku pavadinimu „Atrakink kultūrą“ numatytas trečiadienį, rugpjūčio 4 d., 19 val. Kalvarijos sinagogų komplekse (Sodų g. 18, Kalvarija).
„Tai nėra tiesmukas prašymas atrakinti sinagogos duris, – rašoma greta Kalvarijos savivaldybės kultūros centro įsteigtos asociacijos „Skambėjimas“ pranešime spaudai. – Tai – kvietimas pradėti ieškoti ir rasti teisėtus būdus, kad ši situacija pasibaigtų.
Akcija „Atrakink kultūrą“ kviečiame atkreipti meno ir kultūros bendruomenės, gyventojų, o pagaliau – ir savivaldybės vadovų dėmesį į profesionalųjį meną ir kokybišką kultūrinį gyvenimą. Kalvarijos savivaldybės gyventojai to verti ir reikalingi.“
Asociacija kviečia menininkus prisidėti prie akcijos, o gyventojus atvykti ir palaikyti. „Tegul miestelis Lietuvos pakrašty būna pilnas kultūros“, – kviečiami bendraminčiai.
Užrakino su visais daiktais
Kaip portalas 15min jau rašė, liepos 9-ąją vykęs „Atminties kelias 1941-2021“, skirtas Holokausto pradžiai Lietuvoje prisiminti, buvo toli gražu ne toks, kokį planavo organizatoriai.
Dalis renginio turėjo vykti unikalioje vietoje – vienoje iš šiame mieste tebestovinčių sinagogų. Tačiau, likus vos kelioms dienoms, joje turėjusio giedoti choro nariai į statinį nebepateko – buvo pakeista durų spyna.
Viduje liko ne tik choro „Sonantem“ vadovės Ausmos Sakalauskaitės nupirktas fortepijonas, arfa, natos, bet ir naujutėlės koncertinės kėdės, ant kurių turėjo susėsti svečiai. Jos dar net nebuvo spėtos išpakuoti.
Renginyje, skirtame 80-osioms Holokausto pradžios Lietuvoje metinėms paminėti, buvo laukiama Izraelio ambasadoriaus, Lietuvos žydų bendruomenės atstovų, kitų garbių svečių, tad jis paskutinę minutę nebuvo atšauktas.
„Sonantem“ nariai sinagogoje repetuodavo kiekvieno sekmadienio popietę. Su Lietuvos žydų bendruomene buvo sutarta, kad choristai galės naudoti sinagogą kultūros ir švietimo reikalams – ne vien renginiams, bet ir repeticijoms.
Iki renginio likus mažiau nei savaitei, organizatoriai į sinagogą nebegalėjo patekti: durys ne šiaip buvo užrakintos, bet ir pakeista jų spyna.
A.Sakalauskaitė prieš tai sulaukė rašto, kad sinagogos naudoti nebegalima dėl avarinės jos būklės ir grėsmės žmonių saugumui
„Stengiesi daryti ką nors gero, bet net nežinai, kaip. Neprašome nei pagalbos, nei finansų. Bet taip kaišioti pagalius į ratus… Liūdna… – apgailestavo ji. – Holokausto aukoms skirtas renginys, o toks neskanus prieskonis…“
Manau, kad administracijos darbuotojų sąraše vykstantys politiniai pokyčiai neturėtų būti kenkėjiškos veiklos padarinys.
Nors sinagogų kompleksas išties prašosi renovacijos, ten ne kartą yra vykę atlikėjų iš užsienio pasirodymai. Renginiuose dalyvaudavo ir savivaldybės atstovai. Būklė viduje pakankamai gera, kad būtų galima sustatyti kėdes žiūrovams ir šie galėtų patogiai sėdėti.
Valdžios pozicija esą pasikeitė, kai savivaldybės administracijos direktoriumi tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstas Spūdys.
Bus ir svečių iš užsienio
„Sonantem“ įkūrėja asociacija „Skambėjimas“ organizuoja profesionaliosios muzikos koncertus. Jai priklauso apie 50 narių, kurie aktyviai dalyvauja kultūrinėse veiklose, savanoriškai prisideda prie jų organizavimo.
Asociacija gyvuoja savanoriškais pagrindais, tad daliai renginių ir iniciatyvų ieškoma projektinių lėšų. Didžiausia problema – patalpos. Sinagoga buvo pasirinkta, mat savivaldybėje sudėtinga rasti vietą choro repeticijoms.
„Deja, šiuo metu mus ištiko teisiškai kaip ir suprantama, bet vis vien paradoksali situacija, – rašoma pranešime spaudai. – Sunku suprasti abejingumą, ignoravimą ir visišką nenorą padaryti, kad taip nebūtų.
Panašu, kad kultūros organizavimas ir cenzūra persikėlė į savivaldybės mūrą. O taip neturėtų būti.“
Koncerte sutiko dalyvauti ne vienas profesionalus menininkas. „Girdėsime tikrai spalvingą programą, – pranešime cituojama sako asociacijos pirmininkė A.Sakalauskaitė. – Esu dėkinga likimui, kad teko akompanuoti tenorui Laurynui Viliušiui dainininkų konkursuose ir festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje.
Štai dabar kiek kitaip susitiksime ir iš anksto jaučiu didelį malonumą žinodama, kaip jautriai ir profesionaliai Laurynas dainuoja. Jo pasirinktas kūrinys „Švelnumas“ šiomis dienomis mano galvoje netyla.
Didelė staigmena ir dovana – smuikininkas Laurynas Preikša. Ne be jo žinios pavyko nupirkti fortepijoną iš Nacionalinio operos ir baleto teatro. Kažkada Laurynui pasakojau, jog svajoju, kad Kalvarijoje stovėtų koncertinis instrumentas. Kaip matote – stovi, tačiau šiame koncerte mano fortepijonas bus priverstas „tylėti“. Durys užrakintos.
Kontrabosistas Nerijus Ardzevičius su klausytojais dalinsis improvizacijomis, o jo dukra Nida, pianistė, gros M.Shmitz muziką. Taip pat džiugina, kad sutiko prisijungti dailininkė Ilona Šidlauskienė ir renginyje galėsime matyti jos personalinius dailės darbus.“
A.Sakalauskaitė neslepia liūdesio, kad koncerte neskambės fortepijonas, kurį nupirko Kalvarijos kultūrinėms, profesionalaus meno reikmėms. Instrumentas atkeliavo į Kalvariją iš Lietuvos operos ir baleto teatro didžiosios salės. Tikėtina, kad juo buvo akompanuojama ir legendiniam Lietuvos solistui Virgilijui Noreikai.
„Jau prieš metus sutarėme dėl Gintarės Baltuškaitės (Italija) ir Arnoldo Jasevičiaus (Lietuva) koncerto sinagogoje. Per tą laiką ir fortepijonas atkeliavo. Atlikėja atskrido iš Italijos, duetas ruošė visą koncertinę programą. Deja, jos neišgirsime taip, kaip tikėjomės.
Tikrai tų pykčių nėra ir čia nebe pirmas kartas, kai mes jiems neleidžiame. Pastatas yra avarinės būklės, bet jie visi nori būtent į tą pastatą.
Kaip ir daugelį, mane labai liūdina ir piktina ši pakeistų spynų istorija. Vis tik atsakomybė dėl šios absurdiškos situacijos krenta mūsų merui, – įsitikinusi A.Sakalauskaitė. – Ankstesniais metais jis pats dalyvavo ne viename koncerte, gražiai bendradarbiavome ir priimdami italų vyrų chorą „Monte Dolada“.
Į šią erdvę koncertai tikrai pritraukdavo klausytojų gausą. Manau, kad administracijos darbuotojų sąraše vykstantys politiniai pokyčiai neturėtų būti kenkėjiškos veiklos padarinys.
Labai viliuosi, kad šis taikus mūsų renginys bus paskatinimas atsimerkti kultūrai ir atrakinti duris. Ne tam, kad pasiimtume daiktus, o tam, kad čia žmonės rastų meno galią – tai, kas gera, gražu ir teisinga.“
Vieną sinagogą aptvarkė
Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, kilus triukšmui dėl pakeistų spynų, portalui 15min nurodė, kad sinagogoje negali vykti ne tik šis, bet ir jokie kiti renginiai, nes pastate būti pavojinga, o jo sutvarkyti savivaldybė neturi pakankamai lėšų.
„Tikrai tų pykčių nėra ir čia nebe pirmas kartas, kai mes jiems neleidžiame. Pastatas yra avarinės būklės, bet jie visi nori būtent į tą pastatą“, – kalbėjo meras.
Jo teigimu, savivaldybė skatina renginius daryti lauke, bet į sinagogos vidų neiti. Be to, anot jo, neleista ten daryti ne tik Holokaustui paminėti skirto, bet ir kitų anksčiau planuotų renginių.
Jau trečią amžių skaičiuojantis Kalvarijos sinagogų kompleksas – vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Kompleksą sudaro barokinė (Vasarinė) ir eklektinė (Žieminė) sinagogos bei Talmudo mokyklos (dar vadinamos Rabino namu) pastatas.
Kalvarijoje žydai įsikūrė dar XVIII a. pradžioje. Pirmoji medinė sinagoga Sodų g. atsirado jau XVIII a. Mūrinė (Vasarinė) sinagoga statyta 1795-1803 m., Žieminė sinagoga iškilo XIX a., Talmudo mokykla – XX a. pr.
Antrojo pasaulinio karo metu nuniokota vasarinė sinagoga pokariu buvo rekonstruota. Sovietmečiu sinagogos naudotos kaip sandėliai, o po 1981 m. buvo apleistos. Praėjusio amžiaus pabaigoje kompleksas buvo grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei.
Barokinė akmenų ir plytų mūro sinagoga – viena iš vertingiausių Lietuvoje, teigiama komplekso tinklalapyje. Pastate išlikusi Toros ritinių laikymo vieta – aron kadešas.
Dviejų ar daugiau sinagogų kompleksų Lietuvoje yra išlikę tik Joniškyje, Kėdainiuose ir Kalvarijoje.
Šis žydų maldos namų kompleksas yra valstybės saugomas regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas. Prieš šešerius metus pagal panaudos sutartį 50-iai metų iš Lietuvos žydų bendruomenės perėmė Kalvarijos savivaldybė.
Siekiant apsaugoti vasarinę sinagogą, dar 2016 m. buvo parengtas konservavimo ir avarinės grėsmės šalinimo darbų projektas. Jis buvo įgyvendintas, iš Kultūros paveldo departamento gavus 87 tūkst. eurų.
