– Su mumis šiandien telefonu opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Kažkur ne Vilniuje esate?
– Pakeliui į Kauną.
– Ko į tą Kauną prireikė?
– Europinis renginys, susirenka regionų komitetų žmonės.
– Kokie klausiamai bus svarstomi?
– Be abejo, energetika.
– O kas energetikoje?
– Turėsime progos kolegoms iš Europos, Europos liaudies partijos atstovams regionų komitete, papasakoti, kokias reformas mes įgyvendiname energetikoje, kokį vaidmenį šiuose reikaluose vaidina savivaldybės, regionų komitetas, savivaldybių žmonės. Yra daug dalykų, kurie yra svarbūs ne tik mums, bet ir daugeliui kitų Europos valstybių.
– Jeigu kalbame apie energetiką, šiandien pranešama, kad energetikos ministras J. Neverovičius Sankt Peterburge susitinka su „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu. Kaip jūs vertinate tokį būsimą susitikimą?
– Aš neturiu čia daug ką vertinti. Man pačiam yra tekę su A.Medvedevu susitikti bent porą trejetą kartų, tiesa, ne Sankt Peterburge, o Vilniuje. Jie atvažiuodavo čia mus įtikinėti nusileisti „Gazprom“ pozicijoms. Mes laikėmės principinių nuostatų, kad Lietuva turi išsivaduoti iš „Gazprom“ piktnaudžiavimo savo monopoline padėtimi ir kad „Gazprom“ turi atlyginti žalą Lietuvos vartotojams, kurią jie patyrė dėl „Gazprom“ piktnaudžiavo padėtimi nuo pat 2004 m. Mes įgyvendiname III energetikos paketą tam, kad veiktų mūsų terminalas. Tai dalykai, dėl kurių ir ši Vyriausybė toliau turi derėtis su „Gazprom“, nieko naujo nėra, tik aš nežinau, kodėl reikia važiuoti į Sankt Peterburgą...
– O koks skirtumas – Sankt Peterburge ar čia? Yra pavojų, kad Sankt Peterburge kas nors kitaip vyks?
– Aš juokauju. Nežinau, gal ten platesnis renginys. Man atrodo, kad „Gazprom“ turi daugiau nerimo dėl Lietuvos vykdomų pertvarkų. Jeigu tuo paseks kitos Europos valstybės, „Gazprom“, prarasdamas savo monopolinę padėtį ir būdamas priverstas veikti pagal europines taisykles, susidurs su nemažais iššūkiais. Todėl „Gazprom“ turėtų būti labiau suinteresuotas važiuoti į Vilnių ir čia derėtis.
– Kaip jums atrodo, tas kontekstas, kuriame mes esame – pieno produktų karas – ar gali turėti kokios nors įtakos deryboms? Juk nežinome, ką dabartinė Vyriausybė derasi. Dabar geriau būtų tarsi neerzinti Rusijos, gal gali būti kažkokių pavojų derybose?
– Be abejo, tokių pavojų gali būti ir ypač kai Vyriausybė taip įnirtingai slepia nuo parlamento tai, dėl ko jinai derasi su „Gazprom“. Man tenka apgailestauti, kad mes net per teismą negalime išsireikalauti, kad Seimui pagal nustatytą tvarką, išsaugojant visas paslaptis, būtų pateikta informacija, kokį mandatą turi mūsų derybininkai, derėdamiesi su „Gazprom“. Turiu pasakyti, kad Seimas svarsto kur kas mažesnės svarbos klausimus ir suteikia Vyriausybei mandatą derėtis europiniuose reikaluose, tuo tarpu tai liečia visų Lietuvos gyventojų labai svarbius interesus ir ilgalaikius valstybės interesus. Kas suteikia tokį mandatą, sakysim, ministrui J. Neverovičiui, mums taip ir nėra aišku. O Rusija, be abejo, tokiose derybose mėgsta sujungti daugelį, atrodytų, visiškai skirtingų dalykų. Ir dujų kainą su pienu jiems būtų labai nesunku sujungti.
Andrius Kubilius: Man tenka apgailestauti, kad mes net per teismą negalime išsireikalauti, kad Seimui pagal nustatytą tvarką, išsaugojant visas paslaptis, būtų pateikta informacija, kokį mandatą turi mūsų derybininkai, derėdamiesi su „Gazprom“.
– Kaip jūs galvojate – karas dėl pieno ir maisto produktų jau baigėsi ar ne?
– Aš neturiu informacijos ir apie tai, ką Vyriausybė daro siekdama įveikti vadinamąjį pieno karą, išskyrus tai, kad premjeras gauna trumpąsias žinutes (SMS) apie kažkokių trečios eilės valdininkų atvykimą į Lietuvą. Nežinau, ar premjero darbas yra tuo užsiimti. Man atrodo, kad premjeras turėtų rūpintis šiek kiek svarbesniais ir didesniais dalykais, kurių taip ir nematome. Nematome, ką veikia ir kiek dėl šitų problemų rūpinasi kiti ministrai. Sunku pasakyti, kaip gali toliau vystytis reikalai, aš atkreipčiau dėmesį į tai, kad dėl pieno iškyla ir kitų didelių problemų, apie kurias mes kalbėjome turbūt jau gerą mėnesį – tai situacija elektros rinkoje. Matome, kad mūsų rinkoje labai ryškiai sumažėjo pigesnės rusiškos elektros, dėl ko elektros kainos labai auga.
– „Lietuvos rytas“ sako, kad dėl tokios milžiniškos elektros kainos biržoje kalta konservatorių Vyriausybė, jūsų valdymo metu pradėjusi rengti Lietuvai nenaudingas sutartis pirkti elektrą vieniems iš kitų. Kaip jūs komentuotumėte šią publikaciją?
– Aš galiu tik pasijuokti iš tokių absurdiškų išvedžiojimų: sutartis buvo pasirašyta, kaip rašo laikraštis, kovo 15 dieną, tai yra jau prabėgus 4 mėnesiams nuo A.Butkevičiaus Vyriausybės suformavimo. Galiu spėti, kad ministrei Birutei Vėsaitei niekaip neišsiaiškinant, kuriai ministerijai jinai vadovauja, – ūkio, ar energetikos, – pamename tuo metu buvo tokios istorijos, – atrodo, kad Energetikos ministerijai vis dar vadovavo Arvydas Sekmokas. Rimtai kalbant, Vyriausybė turi visas galimybes įvertinti situaciją. Reikia, kad Vyriausybė, premjeras pagaliau suvoktų, jog situaciją reikia valdyti, o ne ieškoti, kaip dėl visko apkaltinti konservatorius. Girdime labai skirtingus komentarus – vieni sako, kad nepalankias sąlygas sudaro sutartys, pasirašytos kovo mėnesį; kiti sako, kad Kaliningrade yra remontuojamos elektrinės ar kažkur Baltarusijoje vyksta laidų remontas. Bet kuriuo atveju Vyriausybė situaciją turi valdyti.
– O kaip ji gali valdyti, ką reiktų šioje vietoje daryti Vyriausybei?
– Vyriausybė turi išsiaiškinti, kokios yra priežastys, ir jeigu trukdo jos pačios valdymo laikotarpiu pasirašyti susitarimai, reikia inicijuoti tų susitarimų peržiūrą. Jeigu yra kitų problemų ir paaiškėtų, kad Rusija dėl geopolitinių tikslų tiesiog mažina elektros pardavimą Lietuvai, reikia tai garsiai ir įvardinti, o ne ieškoti fantazijos ribas peržengiančio paaiškinimo, kad dėl visko, kas vyko kovo mėnesį, kaltas A. Kubilius.
– Pranešama, kad mūsų premjerui su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu nepavyksta pasikalbėti tris savaites ir tenka siųsti A.Vinkų, tai gal šiuo atveju vėl reiks siųsti A.Vinkų?
– Galima būtų ir taip pajuokauti, jeigu jau iš tikrųjų Vyriausybė yra nepajėgi išnaudoti ministrų ir paties premjero autoriteto tartis su kaimynais. Jeigu kalbame apie pieną, tai reikia tartis, pavyzdžiui, su Europos Sąjungos vadovais, jeigu neatsiliepiama į mūsų premjero skambučius. Gal ponas D.Medvedevas atsilieptų į Europos Komisijos prezidento J.M.Barroso skambutį? Aš dar kartą galiu pakartoti, kad nematau premjero ir Vyriausybės pastangų tinkamai, efektyviai ir racionaliai valdyti situaciją, kuri kartais gali tapti ir probleminė, – ar tai būtų pienas, ar elektros reikalai. Ką mes žinome, gal žiemą pasidarys probleminiai kokie nors dujų reikalai. Situaciją valdyti reikia visada.
– Beje, premjeras, šią savaitę kalbėdamas mūsų radijuje, sakė, kad naujam Atominės elektrinės projektui reikalingas naujas referendumas. Kaip Jūs vertinate tokias premjero kalbas?
– Galima pasidžiaugti, kad ir socialdemokratai pagaliau pripažįsta, kad projektas gali būti konkurencingas, – „Hitachi“ pagerino pasiūlymus, – kad jau ir socialdemokratų Vyriausybė tuos skaičius akceptuoja ir kad elektros kaina gali būti 19 ct. Tokia Visagino atominės elektrinės (VAE) pagamintos elektros kaina iš tikrųjų būtų konkurencinga, ypač matant, kad dabar elektros kaina elektros rinkoje Lietuvoje yra pakilusi iki 25-26 ct už kilovatvalandę.
Antras labai svarbus dalykas, kuo dabartinėmis aplinkybėmis projektas yra kitoks: jeigu A. Butkevičiaus Vyriausybė pritartų projektui, tai jis neturėtų tokios politinės opozicijos, kokia buvo mums esant Vyriausybėje, kai socialdemokratai dėl politinių priežasčių priėmė visiškai klaidingą sprendimą paremti referendumą ir priešintis VAE plėtrai. Mes būdami opozicijoje tikrai to nedarysime. Taigi projektas turi tikrai geras perspektyvas eiti į priekį. Dabar labiausia reikia, metaforiškai vadinu, referendumo pačioje Vyriausybėje. Vyriausybė turi apsispręsti, kad ji remia šio projekto vystymą, nes jis yra naudingas Lietuvai. Ir tik tada jau galima klausti regiono partnerių ir jiems siūlyti intensyviau dirbti prie šio projekto. Tada galima klausti ir žmonių, ar jie pritartų naujai atrodančiam projektui.
– Dar vienas, paskutinis klausimas. Šią savaitę pradėjo sklisti gandai apie tai, kad neva „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis derėjosi su prezidente dėl paramos rinkimuose ir siūlydamas už laisvę darbiečiams paramą prezidentei. Gandai gandais, bet, kita vertus, prezidentė, vakar duodama interviu, pabrėžė, kad jinai yra nepriklausoma kandidatė ir jai jokios paramos nereikia. Tarsi atrodytų, kad ir konservatorių paramos jai nereikia?
– Į pirmąją klausimo dalį apie gandus galėčiau sureaguoti juokais, kaip ten Rolandas Paksas ėjo ir pardavinėjo savo paramą ir, matyt, Darbo partijos (leiboristų) paramą, keldamas sąlygą, kad būtų paveikti teismai ir Viktoras Uspaskichas išvaduotas iš Darbo partijos bylos. Matydamas dabartinę situaciją, kai R. Paksas ir V. Uspaskichas viešai žada paramą A. Butkevičiui, galiu spėti, kad A. Butkevičius kažkaip pažadėjo padėti šitos bylos reikaluose. Taip būtų galima komentuoti šitą gana juokingą gandų situaciją.
O dėl prezidentės turiu pasakyti, kad jinai ir 2009 m. dalyvavo rinkimuose kaip nepriklausoma kandidatė. Mes raginome ją dalyvauti rinkimuose, bet ji dalyvavo kaip nepriklausoma kandidatė. Jeigu ji vėl apsispręs dalyvauti rinkimuose, taip pat dalyvaus kaip nepriklausoma kandidatė. Iš tikrųjų jai nereikia mūsų partijos ar kitų partijų paramos.
