– Ne pirmą kartą rengiate viešas paskaitas apie informacinius karus. Kas, nutarus imtis skaityti šias paskaitas, buvo jų tikslinė auditorija ir kas į jas renkasi?
– Tokias paskaitas skaitau jau daugelį metų. Esu kreipęsis į įvairias auditorijas: mokytojus, moksleivius, studentus, kariškius, verslininkus. Tikslas yra skatinti kritinį mąstymą, nes jis yra kaip vakcina, skiepas nuo propagandos žalingo poveikio. Manau, kad matyti daugiau ir gebėti tai tinkamai vertinti, pasijuokti iš priešo pastangų, suprasti jo sumanymą ir jį išardyti yra geriau, nei save izoliuoti.
Vienas iš mano paskaitų ciklų – paskaitos rajonų savivaldybių bibliotekose. Tokiose vietose, kaip bibliotekos, susirenka šviesuliai, o kreiptis į jų sąmonę yra prasminga, nes rajonuose informacijos mažiau, o žmonės rūpinasi kitais dalykais. Labiausiai mane džiugina tai, kad iš žmonių, susirenkančių į paskaitas, nebeišgirstu nuomonių, esą tai – dirbtinai keliama arba neaktuali tema.
– Paskaitoje pastebėjote, kad informaciniai priešiškų šalių karai ir propaganda pagaliau sulaukia tinkamo atsako, pokalbių apie tai viešojoje erdvėje. O ar pastebite pokyčių visuomenėje?
– Apie radikalius pokyčius visuomenėje kalbėti dar sudėtinga, tačiau pozityvius atgarsius galime matyti. Stebime, kaip po Ukrainos įvykių suaktyvėjo visuomenė, iki šiol visiškai nepopuliari buvusi krašto apsaugos tema tapo itin garsiai diskutuojama, imtasi realių veiksmų jos didinimui, daug žmonių įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, pozityviai priimtas šauktinių grąžinimo sprendimas. Jokia oficiali institucija nesugebėtų padaryti tiek, kiek nukentėjusiems Ukrainoje ir Ukrainos kariams padeda savanoriai. Tai dalykai, susiję su vertybėmis, apie kuriuos aš irgi kalbu paskaitose.
Jokia oficiali institucija nesugebėtų padaryti tiek, kiek nukentėjusiems Ukrainoje ir Ukrainos kariams padeda savanoriai.
Taigi netiesioginių pokyčių ženklų mes matome, tačiau būtų įdomu, jei kas nors nuolat atliktų sociologines apklausas, galėtume matyti sociologinius V.Putino ideologiją remiančios visuomenės dalies skerspjūvius. Anot vienos pastarųjų apklausų, 8 proc. Lietuvos gyventojų visiškai pritaria V.Putino politikai ir ją paremtų. Žiūrėkime į tai kaip į sveiką dalyką: visuomenė negali mąstyti uniformuotai, bet aš norėčiau, kad ta proporcija niekad neaugtų.
– Socialiniai tinklai, kaip pats minėjote paskaitoje, yra vis didesnę svarbą įgyjanti erdvė. Kai kurie socialiniuose tinkluose besireiškiančių V.Putino simpatikų yra net ne rusakalbiai, Lietuvos rusai, o lietuviai. Neretai jie tai daro labai agresyviai. Kas labiausiai lemia tokį elgesį – įtikėjimas Kremliaus pasakomis ar neapykanta savai šaliai?
– Įtakos turi ir įtikinama V.Putino propaganda bei tam taikomos technologijos, ir nepasitenkinimas socialinėmis problemomis, mažu uždarbiu, galimybėmis. Tačiau tarp tų V.Putino simpatikų socialiniuose tinkluose esama nemažai užsienyje gyvenančių ir dirbančių žmonių. Kas gi ten taip blogai, kad liktum nepatenkintas ir manytum, jog V.Putinas yra teisus?
Manau, kad pagrindinis faktorius – nepakankamas išsilavinimas. Manau, kad tie žmonės užsidaro tam tikruose siauruose nekvalifikuotos, neišsilavinusios darbo jėgos bendravimo ratuose. Jie nesiekia platesnio pažinimo, bijo kosmopolitiškumo, kultūrinių mainų. Todėl švietimas, žmonių išsilavinimas yra nepaprastai svarbus.
– Kaip, jūsų nuomone, reikėtų elgtis su Kremliaus troliais arba tais lietuviškais V.Putino simpatikais? Su jais ginčytis, teigti kitokią nuomonę yra labai sunku, tačiau ir ignoravimas, rodos, taip pat nėra tinkamas atsakas?
– Jei turima noro, jėgų ir gebėjimų su jais ginčytis, tai daryti reikia, nes tuos ginčus perskaitys ir kiti žmonės, jie pamatys alternatyvią nuomonę. Kita vertus, jei socialinių tinklų erdvėje yra pastebima tikrai neigiama, piktybiška veikla, reikia išnaudoti visus mechanizmus, kad padarytume taip besielgiančių žmonių gyvenimą sunkesnį. Apskųsti jų profilius dėl nesantaikos kurstymo, nederamo turinio talpinimo. Tai padaryti yra tikrai nesudėtinga, o socialiniai tinklai į tai reaguoja.
Taip pat nereikėtų nusigręžti nuo akivaizdaus nusikaltimo fakto. „E-policijos“ sistema veikia ir veiksmingai reaguoja į nesantaikos kurstymo ar kitokius įstatymo pažeidimo atvejus. Taip turėtų elgtis pilietis.
– Pastebima, kad Vakarų žiniasklaidos dėmesys įvykiams Ukrainoje šiek tiek blėsta. Kaip tai vertinate? Nes, rodos, Kremliaus propagandinė veikla neblėsta niekuomet.
– Kremliaus propagandos ne tik nemažėja, jos daugėja. Tačiau mūsų žiniasklaida, nepaisant visos jai būdingos atsakomybės ir pilietiškumo, labai dažnai veikia pagal dienos aktualijas. Kartais resursai neleidžia palaikyti tinkamą kritinį informacinį foną. Manau, tai yra neišvengiama.
Kremliaus propagandos ne tik nemažėja, jos daugėja.
Suaktyvėjimas Ukrainos atžvilgiu yra tiesiogiai susijęs su konkrečiais įvykiais. Kai kas nors įvyksta, suaktyvėja ir analitikai, ir komentatoriai. Atėjus ramesniam periodui, labiau įsitraukiama į kitas temas. Tiesa, Kremliaus propagandai ramesnis periodas neateina.
– Esama nuomonių, kad rusiškos propagandos poveikis bus mažesnis tada, kai žmonės nebemokės rusų kalbos. Turimi mintyje ne tik rusų tautybės žmonės, bet ir tie, kurie mokykloje kaip antrą užsienio kalbą vis dar mokosi rusų. Ar tai yra vaistas nuo propagandos poveikio?
– Yra įvairių požiūrių. Aš manau, kad „Russia Today“ ir panašūs pavyzdžiai rodo, jog yra būdų paveikti, suformuoti palankumą ir pažeisti žmones ne tik rusų, bet ir kitomis kalbomis, kuriomis veikia tos legalios propagandos priemonės. Tačiau reikia pastebėti ir tai, kad ir Europoje, ir JAV daugėja kritikų, pastebinčių tai, kad Rusijos žiniasklaidos priemonės iš tiesų veikia kaip propagandinis mechanizmas.
Kita vertus, vakarietiškos visuomenės yra mažiau pažiedžiamos dėl to, kad jos turi gilesnes demokratijos ir laisvos nuomonės, sąžinės laisvės tradicijas. V. Putino veiksmai karo lauke privertė pakeisti ištisų vyriausybių pozicijas, kurios anksčiau buvo palankios V.Putinui.
Aš manau, kad rusų kalba yra naudingas instrumentas skleisti Kremliaus propagandą, bet tai nėra vienintelis būdas. Ir rusų kalba gali būti tinkama skleisti laisvą, nevaržomą ir subalansuotą informaciją.