– Lietuvos žmonės tikisi NATO apsaugos. Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad kariniai daliniai parengti tik 20-60 proc. savo pajėgumo, kai minimumas yra 70 proc. Lietuva gynybai skiria mažiau nei 1 proc. savo biudžeto. Ar Lietuva laukia, kad ją apgintų kiti?
– Vyriausybė išlaidas gynybai šiemet padidino 20 proc. Kitų metų biudžete numatoma finansavimą gynybai didinti dar labiau. Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gynybai bus skirta 1 mlrd. 460 mln litų. Pavyzdžiui, 2008-aisiais – geriausiais ekonominiais Lietuvos metais – buvo skirta 1 mlrd. 250 mln. litų.
Kai kurie mūsų ekspertai valstybės valdymo reformų ir ekonomikos klausimais konsultuoja Ukrainos prezidento Petro Porošenkos komandą.
Finansavimas krašto apsaugos sistemai jau perkopė 1 proc. Lietuva supranta, kas vyksta Ukrainoje. Nesame tik pasyvūs stebėtojai. Aktyviai dalyvaujame teikiant humanitarinę ir techninę pagalbą Ukrainai. Kai kurie mūsų ekspertai valstybės valdymo reformų ir ekonomikos klausimais konsultuoja Ukrainos prezidento Petro Porošenkos komandą.
– Kokia padėtis dėl karinio rezervo rengimo?
– Tai prioritetinis darbotvarkės klausimas, bet, žinoma, per porą mėnesių jo neišspręsime. Dabar kviečiami žmonės iki 55 metų – rezervo formavimui ir apmokymams. Neužimtų vietų dar turime per 400. Per du mėnesius jų pasipildė keletu šimtų. Tam skiriamas ir finansavimas, ir aktyviai vykdomos programos. Tačiau esama ir kito aspekto – žmonės nori ateiti, bet keliami aukšti reikalavimai sveikatai. Tad kartais iš 5 norinčių tik 2 gali tarnauti, t. y. atitinka reikalavimus.
– Ar turimas karinis rezervas yra pakankamo profesionalumo?
– Norintiems patekti į rezervą rengiami mokymai: tikrinama sveikata, vedami teoriniai ir praktiniai užsiėmimai.
– Iš valdančiosios koalicijos pasitraukė lenkų partija. Ar jūs išsiskyrėte dėl praktinės politikos, ar dėl principų?
– Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Tam tikri Lenkų rinkimų akcijos žmonių pareiškimai buvo padaryti labai neatsakingai. Tarkime dėl įvykių Kryme, kad Rusija, esą, atėjo ginti savų tautiečių; taip pat dėl išvežamos produkcijos į Ukrainą arba iš Ukrainos. Taip pat buvo ir tarptautinių, ir vidaus politikos dalykų, dėl kurių reikėjo pasiaiškinti politinėje taryboje. Paaiškėjo, kad valdžioje negali būti žmonės, kuriems trūksta kompetencijos.
XXI amžiuje, kai vyrauja technologijos, inovacijos, sunku patikėti, kad kažkas ims ginklą ir žudys. Ypač žinant slavus, Rusijos ir Ukrainos istoriją.
– Ar to nežinojote kviesdami juos į partnerius?
– Tuo metu niekas nežinojo, kad bus karas Ukrainoje. XXI amžiuje, kai vyrauja technologijos, inovacijos, sunku patikėti, kad kažkas ims ginklą ir žudys. Ypač žinant slavus, Rusijos ir Ukrainos istoriją. Anksčiau jie deklaravo išskirtinį sutarimą. Galiu pasakyti, kad lenkų frakcijos atkritimas nuo koalicijos buvo labiau tam tikrų žmonių asmeninių pareiškimų, nei visos šios partijos politinio nusistatymo pasekmė. Kai kurie kiti žmonės iš šios partijos apgailestavo dėl jos lyderio elgesio. Manau, kad prieš Europos Parlamento rinkimus ieškota populiarumo tam tikruose sluoksniuose.
– Tos partijos lyderių pareiškimai skiriasi nuo oficialios Varšuvos pozicijos...
– Jūs teisingai pastebėjote. Tą dieną, kai Lenkų rinkimų akcija pasitraukė iš koalicijos, Lenkijos vadovybė aiškiai pabrėžė atsiribojanti nuo Valdemaro Tomoševskio pareiškimo. Tiek ministras pirmininkas Tuskas, tiek užsienio reikalų ministras Sikorskis pabrėžė, kad tai neturės jokios įtakos tarpvalstybiniams Lietuvos ir Lenkijos santykliams.
