– Ar praėjus 25 metams po susivienijimo Vokietijos saugumo politika nebesiskiria nuo kitų valstybių?
– Šiandien Vokietija yra normali šalis su tokiomis pat teisėmis ir pareigomis, kaip ir kitos valstybės. Dėl šios priežasties Vokietija privalo vaidinti aktyvų vaidmenį tarptautinėje saugumo politikoje ir aktyviai dalyvauti ES ir NATO veikloje.
Jeigu Kremlius norės, jis bet kokį žingsnį traktuos kaip provokaciją.
– Tikriausiai jums patiko Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko pasakymas, jog Vokietija turėtų aktyviau veikti užsienio politikoje?
– Pritariu tokiam Vokietijos prezidento požiūriui. Toks požiūris man patinka ne tik kaip NATO generaliniam sekretoriui, bet ir kaip buvusiam mažos šalies Danijos, kartą okupuotos Vokietijos, premjerui.
Suprantu, kad dėl savo istorinės patirties Vokietija yra tokia atsargi, kai kalbama apie įtaką tarptautiniam saugumui. Tačiau Vokietija ir Europa jau yra pasiruošusi diskusijoms apie naująjį Vokietijos vaidmenį.
– Vis dėlto J.Gauckas po savo žodžių buvo pavadintas karo kurstytoju. Taip yra todėl, kad vokiečiai dabar jau pacifistai?
– Vokiečiai tiesiog yra labai atsargūs dėl savo praeities ir dėl to nelabai kišasi į tarptautinę politiką. Gerbiu tokią poziciją. Vis dėl to, Vokietija yra labai svarbi valstybė tiek ekonomine, tiek politine prasmėmis. Ji negali tiesiog atsiriboti nuo visų tarptautinių įvykių. Vokietija yra stipri valstybė, dėl to visi tikisi jos aktyvaus vaidmens.
– Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje daug vokiečių pareiškė, kad nenori pernelyg stiprių ryšių su Vakarais, o norėtų matyti savo šalį tarpininke tarp Rytų ir Vakarų.
– Tai visiškai manęs nestebina. Vokiečiai yra dėkingi Maskvai, kad jų šalies susivienijimas įvyko taip greitai po komunistinės sistemos žlugimo. Dėl to jiems atrodo priimtinas idėja, kad Berlynas turėtų tapti tiltu tarp Vakarų ir Rytų.
Tačiau dabar, Ukrainos krizės akivaizdoje, aš turiu pabrėžti, jog Vakarai privalo demonstruoti vienybę ir stiprybę, norėdami kuo greičiau prisidėti prie susiklosčiusios situacijos sprendimo.
Reikia suprasti, kad tautos turi skirtingas istorines perspektyvas.
– Ar Berlynas per daug toleruoja Maskvos veiksmus?
– Iki šiol ES ir NATO valstybėms pavyko kalbėti vienu balsu. Tačiau didelis išbandymas vienybei bus trečiojo sankcijų paketo Rusijai svarstymas.
– NATO viduje kai kurios šalys palaiko papildomų karinių pajėgų siuntimą į Rytų Europą, bet tokios šalys kaip Vokietija tam priešinasi, norėdamos neerzinti Rusijos. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
– Turime būti realistais. Praeitis daro didelę įtaką valstybių politikai. Baltijos šalys ir Lenkija baiminasi dėl savo saugumo, prasidėjus nelegaliems veiksmams Ukrainoje. Rusijos veiksmai šioms šalims primena istoriją. Būtent taip Masksva elgėsi su jomis. Savo ruožtu Berlynas atsimena konstruktyvų Rusijos vaidmenį prisidedant prie Vokietijos susivienijimo.
Reikia suprasti, kad tautos turi skirtingas istorines perspektyvas.
– Tikite, kad Vokietijos kariai yra pasiruošę paaukoti savo gyvybes dėl Baltijos šalių?
– Pasakysiu tik tiek: tvirtai tikiu, kad užpulta NATO valstybė narė gali tikėtis paramos iš likusių 27 aljanso šalių.
– Tačiau ar NATO yra pajėgi apginti Baltijos šalis?
– Taip, pajėgi. Be to, Rusijos veiksmai Ukrainoje mums priminė, jog turime reaguoti į iššūkius saugumui greitai. Šiuo metu ruošiame atitinkamus saugumo planus.
– Ar Rusija tokių planų nepalaikys provokacija?
– Jeigu Kremlius panorės, jis bet kokį žingsnį traktuos kaip provokaciją.
