J.Stankūno teigimu, skrydžiai vis labiau automatizuojami ir greitai ateis laikas, kai lėktuvai galės skraidyti visai be pilotų, tik vargu ar tada žmonės jausis saugiau. Jo nuomone, paskutinės skaudžios nelaimės būtų pavykę išvengti, jei jaunas pilotas prieš skrydį būtų buvęs priverstas išeiti ir pasveikinti keleivius, pamatyti jų akis.
– Vokietijos lainerio katastrofa parodė, koks svarbus žmogiškasis faktorius aviacijoje. Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių. Kaip pilotai ruošiami mūsų šalyje?
Psichologinis vertinimas pradedamas jau atrankoje prieš studijas.
– Žmogiškasis faktorius yra visada. Kad ir kokia būtų ideali priežiūros sistema, nelaimės tikimybė išlieka. Ir tai ne tik piloto psichologinės būklės klausimas.
Žmogiškasis faktorius – tai ir technikas, inžinierius, skrydžių vadovas, nepilotuojantis personalas. Visi jie gali padaryti klaidų ir ne tik.
Žmonių parengimui skiriama labai daug dėmesio. Ypač atidžiai kandidatai vertinami orlaivių pilotų ir skrydžių vadovų studijų programose. Psichologinis vertinimas pradedamas jau atrankoje prieš studijas.
Kandidatai turi atlikti sveikatos ir profesinio tinkamumo vertinimus.
Vėliau būtinosios savybės ugdomos per visą studijų laikotarpį – drausmė, atsakingumas, dėmesingumas. Studentams yra privalomas paskaitų lankymas.
Daug kas aviacijoje perduodama per patirtį, kuri krauju rašyta. Galima išvardinti daug aviacinių įvykių, kur nelaimė įvyko ne dėl piloto, bet dėl techniko ar skrydžių vadovo klaidos.
– Kokios kandidato psichologinės savybės gali kelti įtarimų ir užkirsti jam kelią tolimesnei karjerai? Kaip tai nustatoma?
– Atliekami specialūs tarptautinio lygio sertifikuoti testai. Jais įvertinamos visos žmogaus psichologinės savybės. Žiūrima, ar jis neturi psichologinių nukrypimų, ar nemeluoja.
Primą kartą testas atliekamas prieš stojant, bet žmogus keičiasi. Kai kurie dalykai gali paaiškėti vėliau. Vienu testu to nustatyti negalima. Profesinio tinkamumo testą oro bendrovės priimdamos į darbą lakūnus pakartoja dar kartą.
– Ar tokį tikrinimą lengva apeiti?
Darbdaviai gali džiaugtis didele kandidato motyvacija, daug praskraidytų valandų, bet nepastebėti jo neigiamų psichologinių savybių.
– Testus galima apeiti tada, kai pilotu tampama netiesioginiu keliu.
Pavyzdžiui, jaunuolis pradėjo skraidyti kažkuriam oro klube, įsigijo piloto mėgėjo licenciją, vėliau šiek tiek pasimokęs įsigijo komercinės aviacijos licenciją.
Dar vėliau jis gali įsigyti oro linijų transporto piloto licenciją. Taip jis apeina priėmimą į profesionaliąją aviaciją.
Tokiu atveju į psichologinę jo būklę žiūrima mažai. Darbdaviai gali džiaugtis didele kandidato motyvacija, daug praskraidytų valandų, bet nepastebėti jo neigiamų psichologinių savybių.
Aviacijos rinka vystosi labai greitai ir lakūnų poreikis yra labai didelis. Artimiausiu metu numatoma, kad skrydžių srautas patrigubės. Tai verčia daryti tam tikras nuolaidas. Mokymo įstaigos nebespėja paruošti reikiamo pilotų skaičiaus, todėl atsiranda nuotoliniai mokymai.
Tai taip pat pavojinga. Žmogus gali tiesiog išmokti atsakyti į testo klausimus, o žinių neturėti. Tai pigesnis specialistų ruošimo būdas, bet be žmogaus dalyvavimo visapusiškai įvertinti būsimo piloto neįmanoma.
– Ar tokioms nelaimėms kaip „Germanwings“ iš viso įmanoma užkirsti kelią? Siūloma neleisti abiem pilotams skrydžio metu išeiti iš kabinos. Ar tai ką nors keistų?
Jeigu leidžiant žmones į lėktuvą pilotas būtų stovėjęs prie kabinos durų ir matęs žmonių akis, jis vargu ar būtų ryžęsis tai padaryti.
– Tokių avarijų įvyksta labai nedaug. Jeigu šalia kabinoje būtų buvęs kitas žmogus, jis būtų galėjęs užkirsti kelią nelaimei.
Iš emocinės krizės žmogų dažnai išvesti galima paprastu pokalbiu. Jeigu leidžiant žmones į lėktuvą pilotas būtų stovėjęs prie kabinos durų ir matęs žmonių akis, jis vargu ar būtų ryžęsis tai padaryti.
Kai pilotai ateina į savo kabinas, užsidaro, laukia ir nieko nemato, jie jaučiasi visiškai vieni savame pasaulyje. Jiems nėra psichologinio poveikio iš šalies.
– Kaip ši ir prieš tai buvusios „Malaysia airlines“ katastrofos paveiks keleivių savijautą? Ar sėdant į lėktuvą neatsiras nesaugumo jausmas?
– Pastarieji įvykiai nėra susiję su techniniais lėktuvų gedimais. Dėl jų negalime reikšti jokių pretenzijų technikos gamintojams.
Be abejo, kurį laiką tai sukuria nesaugumo jausmą žmonėms, bet turime aiškiai suprasti, kad aviacijos nelaimėse žūstančiųjų procentas palyginti su kitomis transporto rūšimis, yra itin mažas.
