„Geras vadovas neturėtų bijoti priimti protingesnių darbuotojų už save. Bet, sekant šia logika, kompanijos vadovas turėtų likti kvailiausiu darbuotoju įmonėje“, – šią mintį paaiškina C.Robbinsas.
Prieš dvejus metus „Bitė Group“ pradėjęs dirbti C.Robbinsas galėjo rinktis, kur įsikurti: Vilniuje ar Rygoje. Pasirinko Lietuvos sostinę ir, sako, nesigaili: graži aplinka, malonūs žmonės, o ir klimatas čia panašus, kaip gimtojoje Kanadoje. Trūksta tik kalnų.
Vienas blogiausių gyvenimo Lietuvoje aspektų – velniškai sudėtinga kalba. Jos vyras mokosi savarankiškai, kiekvieną dieną tam skirdamas po valandą. „Galiu perskaityti sakinį ir suprasiu daugumos žodžių šaknis, bet ką tas žodžių kratinys reiškia – neįsivaizduoju. Visos tos galūnės, žodžių junginiai, formos... Kaip jūs nepasiklystate?!“, – juokiasi kanadietis.
Todėl visuomet, kalbėdamas apie verslą, jis naudoja tik anglų kalbą. Kad išvengtų netikslumų: „Bet kuris lietuvis anglų kalbą mokės geriau, negu aš lietuviškai.“
Šis interviu – ne išimtis.
Anglų greitakalbe mintis beriantis C.Robbinsas atsakymus turi viskam: jis gali paaiškinti ir kodėl „Bitės“ 3G tinklas yra mažiausias Lietuvoje, ir ką darys su milijonine įmonės skola.
– Lietuviai „Bitę“ jau seniai vertina kaip „vidurinį“ operatorių tarp kokybiškiausio ir pigiausio. Kaip jūs matote kompaniją Lietuvos telekomunikacijų sektoriuje?
– Žinoma, reikia geros kainos ir kokybės, bet Lietuvoje visi operatoriai pamažu susilieja. Tai yra, iš esmės mūsų visų kainos yra tokios pat, padengiamumas toks pat ir kokybė yra vienoda. Taigi vietos „per vidurį“ čia kaip ir nėra. Čia nebėra kompromiso – gerą kainą ir kokybę būtina suteikti. Mūsų pagrindinis dėmesys, pridėtinė vertė yra klientų aptarnavimas.
– Konkurentai neseniai pradėjo naują kainų karą, į jį įsijungė ir „Bitė“. Kam šie kainų karai naudingi?
– Paprastas atsakymas – klientai. Ir, žinoma, jei klientas yra patenkintas, tai yra gerai ir operatoriui.
Aš manau, kad tie veiksmai, kuriuos atlieka konkurentai, yra trumpalaikiai. Ir, atvirai sakant, jie atrodo desperatiški.
Tačiau iš principo kainos šiame sektoriuje nuolat krenta pastaruosius penkerius metus. Šiuo metu kainos Lietuvoje yra žemiausios Europoje, todėl jos smarkiai nebekris. Jei pažiūrėtumėte į praėjusius metus, iš esmės kainos stabilizavosi, net išankstinio apmokėjimo paslaugų.
Taigi aš manau, kad tie veiksmai, kuriuos atlieka konkurentai, yra trumpalaikiai. Ir, atvirai sakant, jie atrodo desperatiški.
Visa tai tėra konkurencija, verslo kasdienybė. Na, o mums reikia nustatyti konkurencingas kainas.
– Neseniai paskelbtoje Ryšių reguliavimo tarnybos mobiliojo ryšio tinklų apžvalgoje „Bitės“ 3G tinklo aprėptis siekė vos 9,6 proc. („Omnitel“ – 74,2 proc.; „Tele2“ – 63 proc.). Ar iš tiesų taip yra? Ar tai reiškia, kad neinvestuojate į tinklo plėtrą?
– Žinoma, tie žemėlapiai yra visiškai tikslūs. Bet man tai nerūpi. Mes žiūrime į tai, kaip ir kur mūsų klientai naudojasi mobiliuoju ryšiu, ir tuo remdamiesi plečiame tinklą. Taigi tas žemėlapis puikiai atspindi, kur mūsų klientams reikia 3G paslaugų ir kur jos aktyviausiai naudojamos.
Mes nuolat atliekame klientų nuomonės tyrimus, ypač daug dėmesio skirdami tinklo kokybei. Mūsų tinklo kokybės vertinimas per pastaruosius 9 mėnesius pagerėjo, kitų operatorių – suprastėjo. Taigi jie veltui švaisto laiką ir klientų pinigus.
Man nerūpi, kieno tinklas didesnis. Ir mes nesistengiame pastatyti tokio tinklo, kuris sutaptų su konkurentų. Mes statome tokį tinklą, kokio reikia mūsų klientams.
Žinote, kai pasirodė ta ataskaita, mes nustebome: argi jie iš tiesų taip švaisto pinigus? Norėdami tuo įsitikinti mes atlikome pakartotinius tyrimus, kurie parodė, kad mūsų klientus tinklo aprėptis visiškai tenkina. Taigi mes čia nematome problemos. Man patinka faktas, kad mes neinvestuojame be reikalo.
Kalbant apie pinigus, per pastaruosius penkerius metus mes investavome apie 500 mln. Lt.
– Grupės savininkė „Mid Europa Partners“ dar 2007 metais, perėmusi kompaniją, išleido obligacijas, kuriomis finansavo dalį „Bitės“ įsigijimo sandorio. Iki 2014-ųjų jums reikia grąžinti per 190 mln. eurų skolų. Ar sugebėsite tai padaryti? Kokią įtaką jūsų verslui, investavimo galimybėms turi ši skola?
– Visi to nuolat klausinėja ir man tai atrodo keista. Mano žiniomis, dauguma kompanijų visame pasaulyje naudojasi įvairiomis skolų finansavimo versijomis. „Google“ pernai surinko 3 mlrd. dolerių korporacinės skolos. Niekam tai nekelia rūpesčių.
Skolos lygis mums nekelia rūpesčių. Mes ją turėjome nuo pat pradžių. Tai tiesiog būdas finansuoti verslą.
Kai turime pinigų, mes dalį obligacijų išperkame, tačiau mūsų tikslas nėra jas visiškai išpirkti, kadangi tai yra geras būdas vykdyti verslą. Tai yra tarsi investicija. Mes ir toliau skolinsimės tam, kad vykdytume verslo plėtrą.
Kalbant apie finansus, praėjusiais metais mūsų situacija buvo stabili. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais tarptinklinio sujungimo kainos sumažėjo 40 proc., stabilių pajamų išlaikymas – išties geras pasiekimas. Taip pat mes atsakingai prižiūrime savo išlaidas, neinvestuojame be reikalo.
– „Bitės“ pasitraukimas iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) viešųjų pirkimų sistemos: logiškas sprendimas, ar impulsyvus, parodomasis žingsnis? Kokią finansinę įtaką tai turės Bitei?
– Mes nieko nedarome dėl viešųjų ryšių. Sprendimas pasitraukti iš CPO taip pat su tuo nesusijęs.
Patys CPO viešieji pirkimai yra visiškai nelogiški. Mobiliojo ryšio kainos jau yra žemiausios visoje Europoje. Siūlomos paslaugos, tinklo aprėptis ir produktai yra vienodi. Tačiau šie pirkimai remiasi vien kaina.
Mes orientuojamės į klientų aptarnavimą. Jei jie nenori to įvertinti – puiku, mes skirti ne visiems. Mes nedalyvausime ir negaišime savo laiko tam, kas mums nesuteiks naudos. Verčiau skirsime daugiau dėmesio mūsų privatiems, smulkaus ir vidutinio verslo klientams.
– Kokie kompanijos artimiausi ateities planai, tikslai?
– Pirmiausia, visas mūsų dėmesys skiriamas ryšiams su klientais, geresniam klientų aptarnavimui. Mes kasdien mokomės iš savo reiklių klientų ir stengiamės tobulėti, toks yra ir mūsų šūkis.
Man nerūpi, kieno tinklas didesnis. Ir mes nesistengiame pastatyti tokio tinklo, kuris sutaptų su konkurentų. Mes statome tokį tinklą, kokio reikia mūsų klientams.
Šioje srityje mums visada sekėsi gerai, bet mes norime būti puikūs. Mūsų pagrindinis tikslas iki 2014-ųjų tapti geriausiai klientus aptarnaujančia kompanija Lietuvoje. Ne tik tarp mobiliojo ryšio operatorių, bet tarp visų kompanijų.
– Ką keičia jūsų tapimas „Bitė Lietuva“ vadovu? Ar tai turės kokios nors įtakos jūsų darbui?
– Šį vaidmenį aš atlikau nuo pernai metų vasaros. Mano pagrindinis dėmesys buvo Lietuvai, ir aš tik kartais nuvykdavau į Latviją ir Estiją. O grupės vadovas Fredas Hrenchukas užsiėmė Latvija ir Estija, tik kartais užsukdamas čia.
Taigi aš šį darbą iš esmės atlieku pastaruosius 6–9 mėnesius. Dėl to didelių pokyčių nebus.
Pagrindinė šito pasikeitimo priežastis yra ta, kad tai, ką mes darėme, buvo sėkminga. Mes turime 500 darbuotojų, per 1 mln. klientų – toks jausmas, kad mums reikia generalinio direktoriaus.
Aš asmeniškai nemėgstu „titulų“ ir nenorėjau, kad keistųsi mano pareigos, man patiko būti generalinio direktoriaus pavaduotoju klientams. Tačiau žiūrint iš išorės atrodė logiška, kad tokiai kompanijai reikia vadovo.
Taigi pagrindinis skirtumas yra mano pareigos. Net mano atlyginimas liko toks pat.
– Pakalbėkime apie telekomunikacijų ateitį. Kaip manote, ar ateityje balso telefonija ir SMS taps visiškai nemokami? Ar operatorių ateitis – mobilusis internetas, o žmonės reikiamas paslaugas gaus per aplikacijas?
– Visa tai labai daug priklauso nuo žmonių poreikių ir elgsenos, ar jie norės naudotis įvairiomis aplikacijomis, tokiomis kaip „Skype“, „Blackberry Messenger“ ir panašios. Aš manau, kad pasauliniu mastu tokios aplikacijos gali išpopuliarėti, bent tik tam tikrose rinkose. Tarkime, JAV, Didžiojoje Britanijoje, kai kuriose Azijos ar Europos rinkose, kur mobiliojo ryšio paslaugų kainos yra didelės, jos turi perspektyvų. Taigi logiška, kad klientai gali pasakyti: „Gerai, jei galiu tai gauti už dyką ar jei tai įeis į mano mokesčius už mobiliuosius duomenis, man tai tinka.“
Tokiu atveju mobilieji operatoriai gali nustatyti pastovius mėnesinius mokesčius už paslaugas. Žmonės turės mokėti už prieigą, o ne naudojimą, kadangi su tokiomis aplikacijomis naudojimas bus praktiškai neribotas.
Kalbant apie Lietuvą, žmonės tokiomis aplikacijomis susidomės gerokai vėliau. Kai mobiliojo ryšio paslaugų kainos yra mažos, tokios aplikacijos kelia labai mažą grėsmę operatoriams, nes žmonėms nebėra tokios didelės paskatos jas rinktis. Bent artimiausius 3–4 metus tokios grėsmės nematau.
Taip pat nemanau, kad operatoriams bus didelės prasmės mažinti kainas, bent kelerius artimiausius metus jos turėtų likti stabilios.
– Kada Lietuvoje įsitvirtins 3G ir išmanieji telefonai?
– Jei grįžtumėte 10 metų atgal ir paskaitytumėte tuometines prognozes, tai turėjo nutikti prieš 8 metus. Šie dalykai yra gerokai pervertinami.
Mes matome išmaniųjų telefonų pardavimų augimą, artėjama prie kitų Europos valstybių, tačiau susidomėjimas jais prasidėjo keliais metais vėliau, tai pakoregavo ir krizė.
Dabar, mažėjant mobiliojo interneto ir išmaniųjų telefonų kainoms, pardavimų kreivė kyla. Aš tikėčiausi, kad Lietuva, Latvija pasivys Vakarų Europą per artimiausius 18–24 mėnesius. Išmanieji telefonai užims apie 50–60 proc. telefonų rinkos.
Manau, tuo metu turėtų nelikti esminių skirtumų tarp mobiliojo ir išmaniojo telefono. Visi telefonai rinkoje galės apdoroti mobiliojo interneto duomenis. Neliks atskiros kategorijos ir nebekalbėsime apie išmaniuosius telefonus – jie tiesiog bus telefonai.
– Kuriais metais laukiate 4G proveržio?
– Pirmiausia, nemanau, kad žmonėms iš esmės tai rūpi. Aš dirbu šioje rinkoje, bet nesidomiu, koks ryšys yra telefone. Net namuose aš nežinau, koks konkrečiai yra mano internetas. Man tai nerūpi ir man nesvarbu, koks yra jo greitis, aš to net nežinau.
Mano mobiliojo ryšio sąskaita visada būna labai didelė ir man tai sukelia nerimą
Kaip mes į tai žiūrime? Mes stebime, kokiomis paslaugomis žmonės naudojasi tam tikrose vietose, ir kai toms paslaugoms reikia didesnio greičio – mes jį parūpiname.
Didelė dalis mūsų klientų, besinaudojančių mobiliuoju internetu, tikrina el. paštą. EDGE ryšys pakankamai greitas el. paštui. Jei jie naršo internete, šio ryšio taip pat tam užtenka. Kai iškyla poreikis spartesniam duomenų perdavimui, mes pastatome 3G stotį.
Kalbant apie 4G LTE, nemačiau aplikacijų, kurioms reikėtų tokio greičio, nemačiau ir pritaikytų telefonų. Ar jau reikia į jį investuoti?
Žinoma, mes turime keturias vietas Kaune, kur atliekame bandymus. Per artimiausius tris mėnesius ketiname įrengti 20 pastočių, tačiau tik tam, kad išbandytume, kaip veikia technologija, kokį greitį galime pasiekti ir panašiai. Bet ne komercinei veiklai, tai numatome daryti daugiau nei po metų.
– Kokia dalis „Bitės“ klientų naudojasi išmaniaisiais?
– Telefonų pardavimai smarkiai priklauso nuo akcijų, kurias taikome. Šiuo metu labai gerai perkami „Samsung“, „Blackberry“ telefonai.
Kai jiems taikome akcijas, išmaniųjų pardavimai siekia 40–50 proc. bendro mobiliųjų telefonų kiekio.
Taigi mes artėjame prie Europos vidurkio, daugiausia dėl mažėjančių kainų ir augančio įrenginių pasirinkimo.
Bendrai mūsų tinkle išmanieji telefonai sudaro apie 25–30 proc.
– Jūs turite „Blackberry“ telefoną. Kam jūs jį naudojate be skambučių ir SMS žinučių?
– Žinoma, skambučiai, SMS, el. paštas (maždaug pusę el. laiškų susitvarkau telefonu, o ne kompiuteriu ar „iPad“), „Google“, „Facebook“, „Twitter“ – telefoną aktyviai naudoju socialiniams tinklams, pvz., skelbiu būsenos atnaujinimus, dalinuosi nuotraukomis. Taip pat turiu „WhatsApp“ bei korėjiečių „Kakao Talk“ (tiesioginio susirašinėjimo aplikacijos – aut. past.), daug kitų programų.
Mano mobiliojo ryšio sąskaita visada būna labai didelė ir man tai sukelia nerimą (juokiasi).
