Seimas rimtai nusiteikė klibinti generalinio prokuroro kėdę. Parlamentarai ėmė svarstyti raginimą prezidentei atleisti Darių Valį iš pareigų. Užvirus aistroms dėl jo likimo ir balsuojant, valdantieji socialdemokratai skilo. Apie teisines ir politines peripetijas dėl generalinio prokuroro atleidimo – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku, opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi ir teisės profesoriumi Egidijumi Kūriu.
– Pone Sabatauskai, Socialdemokratų frakcija, balsuojant dėl siūlymo prezidentei atleisti D.Valį, skilo pusiau. Kuo tai aiškinate?
– Kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę, mandatas yra laisvas. Opozicijos lyderis bandė prikišti, kad aš turiu kitą nuomonę nei partijos pirmininkas ir premjeras. Tai paaiškinu paprastai: aš turiu teisę turėti savo nuomonę, ją visada turėdavau.
– Labai įdomi situacija: Liberalų sąjūdis, Darbo partijos frakcija, „tvarkiečiai“ ir pusė socialdemokratų už atleidimą, o Tėvynės sąjunga, lenkai ir kita pusė socdemų prieš.
– Salėje buvo ne visi Seimo nariai ir šis klausimas dar nebaigtas. Kad sprendimas būtų priimtas, reikia daugiau nei pusės visų Seimo narių balsų.
 |
| Andrius Kubilius |
– Pone Kubiliau, praėjusios kadencijos Seime konservatoriai taip pat buvo įregistravę Seimo statuto pataisas, kurios griežtesnės nei dabartinės. Tada klausimų dėl generalinio prokuroro nekilo, o dabar kyla?
– Neprisimenu, kokių pataisų buvome priregistravę, bet dabar svarbiausia, kaip vasarą priimtos Statuto pataisos veikia. Mano įsitikinimu, atleidimo procedūra šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, nes Seimas virsta bylų įvardijimo vieta su nurodymais, kaip kuri byla turi būti išspręsta. Vieni kalba apie Darbo partijos, kiti – apie Neringos Venckienės bylą, bet niekas nekalba apie prokuratūros darbą.
Tai aš šiurkščiai pajuokavau, kad galima nueiti į Lukiškes ir paklausti kalinių, kaip jie vertina prokuratūros darbą. Akivaizdžiai matosi, kad vyksta sąskaitų suvedinėjimas dėl konkrečių bylų ir tai labai aiškiai parodo, kad generalinio prokuroro atleidimo procedūra yra netinkama.
– Bet 2012 metų pavasarį jūsų frakcijos nariai – Jurgis Razma, Rimantas Dagys, Rytas Kupčinskas, Vida Marija Čigrijienė ir kiti parlamentarai įregistravo Statuto pakeitimus, kurie buvo labai kategoriški. Buvo kalbama: jei Seimas nepritaria valstybės institucijos veiklos ataskaitai, institucijų vadovai yra iš karto atleidžiami iš pareigų. Tai akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai.
– Dėl to mes ir norime kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis atsakytų, ar galimos tokios procedūros. Nes po generalinio prokuroro ateis ir kitų institucijų vadovų eilė. Jau turėjome problemų su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaita. Kai Seimas jai nepritarė, sureagavo Europos Komisija dėl nepriklausomo reguliuotojo statuso pažeidžiamumo. Vėliau svarstysime Valstybės kontrolės, Lietuvos banko ataskaitas. Jeigu neatsakysime į klausimą, ar Statute įtvirtintos procedūros neprieštarauja Konstitucijai, galime susidurti su didelėmis problemomis.
 |
| Julius Sabatauskas |
– Pone Sabatauskai, kam reikėjo keisti Statutą? Juk Seimas yra laisvas priimti nutarimą, raginti prezidentę atleisti generalinį prokurorą. Nes dabar prasidėjo peripetijos dėl atitikimo ar neatitikimo Konstitucijai, įvairios diskusijos...
– Konstitucija sako, kad Seimas dirba pagal Statutą. 75 Konstitucijos straipsnis sako, kad visi Seimo skirti pareigūnai, kuriems Seimas pareiškia nepasitikėjimą, privalo atsistatydinti. Tačiau apie atvejus, kai pareigūnų skyrime dalyvauja ir Seimas, ir prezidentas, Konstitucijoje nieko nepasakyta. Vadinasi, reikia žiūrėti pagal analogiją. Seimo balsas neturi būti balsu tyruose. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad turi vykti bendradarbiavimas tarp institucijų, pagarba vieni kitiems. Nes būdavo ir anekdotinių situacijų, kai Seimas kelis kartus nepritardavo vienos ar kitos institucijos ataskaitai. Ir kas? Nieko!
– Pone Kubiliau, bet jeigu Seimo dauguma nori atleisti generalinį prokurorą, ar reikia keisti Statutą?
– Šiuo atveju kalbame apie Generalinės prokuratūros ir jos vadovo statusą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad prokuratūra yra teismų dalis, kad prokurorai turi turėti tam tikras savarankiškumo garantijas, kad politikai neturi kištis į prokurorų veiklą. O ką mes dabar girdime? Nutarimas yra priimamas labai aiškiai deklaruojant, kad mums nepatinka prokuroro veikla. Taip pat kad viena ar kita byla yra neva blogai sprendžiama.
– Jūsų nuomone, generalinis prokuroras dirba gerai?
– Apie tai mes nediskutuojame. Aš Seime pono Sabatausko paprašiau pasakyti bent tris priežastis, kodėl reikia atleisti generalinį prokurorą. Neišgirdau jokio atsakymo. Susidaro įspūdis, kad prokuratūros ataskaitai nepritariama formaliai, nepasakant jokių motyvų. Įdomiausia, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužę pritarė ataskaitai, o birželį jau ne, nes ataskaitoje pateikti duomenys yra deklaratyvūs. O apie prokuroro veiklą nė žodžio nepasakyta.
– Pone Sabatauskai, ar galite įvardinti tris priežastis, dėl ko reikia atleisti generalinį prokurorą?
– Pavyzdžiui, ataskaitoje pateikti duomenys nėra išskirti dėl senaties. Kitas dalykas – kadrų politika. Nusispjaunama į konkursų rezultatus, žmonės skirstomi į savus ir nesavus, dėl to iš prokuratūros išėjo garsūs prokurorai. Taip pat prokuratūros reforma. Generalinis prokuroras giriasi, kad sutaupė lėšų. Bet taupant lėšas buvo išnaikintos visos techninės pareigybės, nei vienoje apygardos prokuratūroje neliko vertėjų. Štai teismas grąžino Medininkų bylą atgal į prokuratūrą. Kodėl? Todėl, kad kaltinamasis aktas nebuvo nusiųstas į Rusiją, nes nebuvo išverstas, mat vertėjų nebėra.
– Pone Kubiliau, ar konservatoriai gina D.Valį dėl to, kad jį nori išlaikyti prezidentė?
– Pamačius, kaip vyksta svarstymas, mums, liaudiškai tariant, paskutiniai plaukai pasišiaušė. Nežinau, ar pono Sabatausko išsakyti argumentai yra rimti.
– Jeigu neatsižvelgiama į konkursų rezultatus, į pareigas skiriami žmonės, užėmę konkurse penktą, septintą ar net dešimtą vietą, o daugiausia balų surinkę prokurorai turi išeiti iš tarnybos?
Andrius Kubilius: Pamačius, kaip vyksta svarstymas dėl D.Valio, mums, liaudiškai tariant, paskutiniai plaukai pasišiaušė. Nežinau, ar pono J.Sabatausko išsakyti argumentai yra rimti.
– Žinoma, tokie dalykai atrodo keistai, nesiimu ginti, bet būtų daug geriau, kad valdančioji koalicija būtų aiškiai pasakiusi – mums nepatinka tas ir anas, prašome prokuroro atsakyti. Generalinis prokuroras atsako už visos prokuratūros darbą. Ar prokuratūros darbas pablogėjo, ar pagerėjo, taip ir neišgirdau. Ataskaita rodo, kad pagerėjo, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas aiškina, kad ataskaita blogai parašyta.
Manau, kad priežastys, kodėl socialdemokratai nenoriai, net skildami dalyvauja šiame žaidime, yra aiškios. Yra Darbo partijos ultimatumas – atkeršyti prokurorui. Jie negali nubausti prokuroro Sauliaus Versecko, kuris yra kaltintojas Darbo partijos byloje, tada taikiniu pasirinktas generalinis prokuroras. Taigi matau tik vieną politinį motyvą – Darbo partijos kerštą. Kitas politinis motyvas – bendras valdančiųjų noras eiti pasimušti su prezidente.
J. Sabatauskas: Ir prokurorą Versecką generalinis prokuroras yra nubaudęs. O dėl noro galynėtis su prezidente, galiu pasakyti, kad mes gyvename parlamentinėje valstybėje, tai pasakė ir Konstitucinis Teismas. Visada yra kova dėl įtakos, kovoja ir partijos, ir valstybės pareigūnai, ir Vyriausybėje vienas ministras varžosi su kitu. Konstitucija yra aiškiai paskirsčiusi, kas už ką yra atsakingas.
– Profesoriau E.Kūri, kaip jūs vertinate dalies Seimo pastangas atleisti generalinį prokurorą?
– Reikia atskirti teisinius ir politinius šios procedūros motyvus. Nuo politinių noriu atsiriboti, o kalbant apie teisinius motyvus, tai pagal Konstitucijos 118 straipsnio pataisą, padarytą prieš dešimtmetį, generalinis prokuroras neturėtų pateikti jokių ataskaitų Seimui. Esminė problema, kad Seimo Statuto pataisos, apie kurias dabar kalbame, peržengia Konstitucijos ribas, nes jose numatoma tai, ko Statute negali būti. Pagal Konstituciją, Statute gali būti įtvirtinti tik trys dalykai: Seimo struktūra, darbo tvarka ir apkaltos proceso tvarka. O dabartinis Statutas, deja, nustato įpareigojimus kitoms institucijoms, šiuo atveju prezidentei. Net pirmo kurso studentas teisininkas žino, kad Statutas negali nustatyti niekam jokių įpareigojimų. Esmė, kad Statutas nėra įstatymas. Ar Statuto pataisos sukuria kokias nors pareigas prezidentei? Ne, nesukuria. Ji paiso Konstitucijos ir įstatymų, o ne Statuto, kuris turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.
– Bet Statutas neįpareigoja prezidentės. Ji kaip nori, taip ir elgiasi. Ar reikėjo keisti Statutą?
– Statuto nereikia kaitalioti, būtina kuo greičiau išvalyti jį nuo blogų nuostatų. Statutas neįpareigoja prezidentės atleisti prokuroro, bet jis įpareigoja Seimo komitetą teikti nutarimo projektą, raginantį prezidentę imtis vienų ar kitų veiksmų. Ar Seimas gali priimti nutarimą rekomenduoti prezidentei apylinkės teismo teisėją? Ne, negali. Taigi Seimas gali padaryti pareiškimą, o nutarimas jau yra norminis aktas. Labai abejoju dėl tokio nutarimo. Manau, yra peržengiamos Konstitucijos ribos.
– Bet kaip Seimas gali išreikšti politinę valią, jei Seimo daugumai atrodo, kad generalinis prokuroras yra netinkamas? Ar visi turi sėdėti ir tylėti?
– Šis prokuroras, hipotetiškai kalbant, gali būti pats blogiausias. Kalbame apie tai, kokių veiksmų Seimas negali imtis. Seimas gali priimti pareiškimą, jis nesukeltų jokių teisinių padarinių, gal prezidentė į jį ir atsižvelgtų. Tačiau dabar bandoma nustatyti pareigą prezidentei, o tokios pareigos Statute Seimas negali numatyti.
J.Sabatauskas: Statuto pataisose jokia pareiga prezidentei nenustatyta. Suformuluotas korektiškas siūlymas ir prezidentė pati spręs, kaip elgtis.
A.Kubilius: Pritariu ponui Kūriui, kad pati pradžia buvo bloga. Jeigu prašoma ataskaitos, o po to svarstoma, kokias bylas prokuratūra nagrinėja, tai įsivaizduokime, kas būtų, jei paprašytume Aukščiausiojo Teismo ataskaitos. Kodėl iš teismo neprašome ataskaitos, o iš generalinio prokuroro prašome? Ir tai virsta cirku.
J.Sabatauskas: Statutas sako, kad teismų ataskaitų negali būti prašoma. Tačiau yra 21 institucija, kuri atsakinga Seimui. Ir Seimas gali priimti sprendimą, kad tų institucijų veikla netenkina.
