2010 m. dėl likvidumo problemų buvo nacionalizuotas ir padalintas vienas didžiausių šalyje „Parex“ bankas. Geroji jo dalis, pervadinta į „Citadele“, sėkmingai veikia iki šiol. Ar gali su finansinėmis problemomis susidūręs bankas atgauti klientų pasitikėjimą? Kodėl Latvijoje nuspręsta turėti valstybinį komercinį banką, o Lietuvoje ne? Kokios mažųjų bankų galimybės konkuruoti Lietuvos finansų rinkoje? Apie visa tai kalbamės su „Citadele“ banko valdybos pirmininke Alma Vaitkunskiene.
– Gal galėtumėte priminti „Citadele“ banko istoriją?
Latvijos „Parex“ banko problema buvo netinkami verslo sprendimai, tačiau nebuvo nustatyta įstatymų pažeidimų. Jei pažeidimai būtų nustatyti, Latvijos Vyriausybės sprendimai būtų buvę visiškai kitokie.
– Latvijos „Citadele“ bankas buvo įsteigtas 2010 metų liepos mėnesį, įgyvendinant Latvijos parengtą ir Europos Komisijos patvirtintą buvusio „Parex“ banko restruktūrizavimo planą. „Parex” bankas buvo padalintas į dvi dalis. Visi banko aktyvai – paskolos, vertybiniai popieriai ir kitas turtas buvo įvertintas ir padalintas į „gerąjį“ ir „blogąjį“.
Gerieji banko aktyvai (paskolos, kurių grąžinimas buvo vykdomas laiku, žemos rizikos vertybiniai popieriai bei kitas pajamas generuojantis turtas) buvo perkelti į naujai Latvijoje įsteigtą „Citadele“ banką, kurio 25 procentus ir vieną akciją įsigijo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ir daugiau nei 74 procentus akcijų – Latvijos valstybė. Itin svarbu buvo tai, kad Latvijos valstybės pastangomis banko akcininku tapo ERPB – visame pasaulyje žinoma aukščiausio reitingo tarptautinė finansų institucija.
Toks banko restruktūrizavimo modelis, koks buvo įgyvendintas Latvijoje, nebuvo išskirtinis – taip ekonominės krizės laikotarpiu 2007–2012 metais, siekiant užtikrinti finansų sistemų stabilumą, restruktūrizuota nemažai Europos bankų. Pirmasis pagal panašų modelį restruktūrizuotas bankas buvo Didžiosios Britanijos „Northern Rock“ bankas, buvęs vienu iš penkių didžiausių būsto paskolas šalyje teikusių bankų ir turėjęs 77 filialus Didžiosios Britanijos teritorijoje ir užsienyje. Šio banko aktyvai sudarė 113, 5 mlrd. svarų sterlingų.
Lietuvoje veikiantis „Parex“ bankas kaip bendrovė restruktūrizuotas nebuvo. 2010 m. rugpjūčio mėnesį jis pakeitė pavadinimą į AB „Citadele“ bankas ir tapo dukteriniu Latvijos AS „Citadele banko“ banku.
– Kodėl Latvijos vyriausybei teko nacionalizuoti „Parex“ banką?
– 2008 metų rudenį Latvijoje, kaip ir Lietuvoje bei daugelyje pasaulio šalių, ekonominės krizės poveikis buvo toks stiprus, kad buvęs Latvijos „Parex“ bankas prarado dalį indėlininkų ir susidūrė su likvidumo problema. Latvijos Vyriausybė veikė ryžtingai – perėmusi banko akcijas iš buvusių akcininkų, kurie kreipėsi į valstybę pagalbos, ėmėsi banko restruktūrizacijos.
Latvijos Vyriausybė nusprendė perimti „Parex“ banko valdymą dėl svarbios priežasties – kad užtikrintų Latvijos finansų rinkos stabilumą, pasaulinei ekonominei krizei 2008 metais ypač apsunkinus valstybės padėtį visose srityse. Puikiai pamename, kad 2008 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais, dėl ekonominės krizės sunkumų ir nežinios, koks bus tolimesnis krizės poveikis visai ekonomikai ir finansų sektoriui, gyventojų ir įmonių indėlių bankuose mažėjo ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje.
– Kaip šis sprendimas buvo sutiktas indėlininkų?
– Dalis indėlininkų krizės metu banką paliko, dalis indėlininkų patyrė laikinas problemas, tačiau jau pirmosiomis dienomis, perėmusi banko valdymą, Latvijos Vyriausybė nedelsdama sudarė sąlygas įmonėms ir gyventojams naudotis sąskaitose buvusiomis lėšomis būtinosioms reikmėms tenkinti (buvo nustatyti tam tikri limitai).
Vyriausybei ir naujajai banko vadovybei aiškiai, paprastai ir suprantamai pristačius planuojamus pokyčius banko veikloje, daugelis klientų grįžo į banką ir vėl pradėjo naudotis jo paslaugomis. Juolab kad bankas pagal filialų skaičių ir krizės metu ir šiuo metu yra vienas didžiausių Latvijoje. Jis turi 39 klientų aptarnavimo skyrius.
– Latvijos Vyriausybė ėmėsi gelbėti „Parex“ banką, tuo tarpu nei „Snoro“, nei Ūkio bankams gelbėti valstybės lėšos neskirtos. Kaip manote, kodėl?
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr. / Uždarytas Ūkio banko skyrius Vilniuje |
– Manau, kad skirtingus Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių sprendimus dėl šių bankų lėmė trys pagrindinės priežastys. Pirma, skirtingus Vyriausybių sprendimus galėjo lemti skirtingos bankų problemų priežastys. Mano nuomone, Latvijos „Parex“ banko problema buvo netinkami verslo sprendimai, tačiau nebuvo nustatyta įstatymų pažeidimų, Latvijos centrinio banko nurodymų nesilaikymo ar nutarimų nevykdymo. Manau, jei įstatymų pažeidimai būtų buvę nustatyti, Latvijos Vyriausybės sprendimai būtų buvę visiškai kitokie.
Antra, mano nuomone, svarbi priežastis yra skirtinga sprendimų priėmimo metu vyravusi ekonominė situacija. Latvijos „Parex“ banko problemos kilo 2008 m., kuomet jau visu sunkumu buvo pasireiškęs pasaulinės ekonominės krizės poveikis daugeliui Europos šalių, taip pat ir Latvijai bei Lietuvai.
Tuo metu buvo beveik neįmanoma prognozuoti tolesnio krizės vystymosi ir pasekmių. Visas Baltijos šalių finansų sektorius buvo sudėtingoje situacijoje, todėl Latvijos Vyriausybė ėmėsi priemonių užtikrinti finansų rinkos stabilumą. Tuo tarpu tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko veikla buvo sustabdyta jau pasikeitus ekonominei situacijai – Lietuvos ekonomikai atsigavus ir augant po krizės.
Trečia priežastis – kadangi buvę „Parex“ akcininkai pakluso Latvijos Vyriausybės sprendimams ir visiškai perleido savo akcijas valstybei, Latvija gelbėjo banką, kuris jau buvo tapęs valstybės nuosavybe.
– Ar valstybės užnugarį turintis bankas lengviau pelno klientų pasitikėjimą?
Pasitikėjimas vienu ar kitu banku žymia dalimi remiasi pasitikėjimu jo akcininkais.
– Klientų pasitikėjimas – esminė banko veiklos sėkmės prielaida, nes bankas veikia ir tvarko klientų lėšas būtent pasitikėjimo pagrindu. Klientų nuomonių tyrimai rodo, kad pasitikėjimas vienu ar kitu banku žymia dalimi remiasi pasitikėjimu jo akcininkais.
Mano nuomone, itin reikšminga, kad šiuolaikinio banko bent vienu akcininku būtų pažangus institucinis investuotojas, nes greta tokių vertybių kaip perduodama geriausia tarptautinė praktika, pažangios rizikų prevencijos metodikos, sprendimų skaidrumas ir pagrįstumas, yra dar vienas esminis aspektas – bankas ir jo darbuotojai gali būti ramūs, kad niekada netaps fizinio asmens – vienintelio banko akcininko ar jo šeimos finansiškai nepasvertų idėjų ir neleistinai rizikingų investicijų iš banko lėšų pasekmių įkaitais.
Tačiau, verslo etikos požiūriu, manyčiau, būtų nekorektiška akcininkų žinomumu ir valstybės užnugariu naudotis kaip konkurencinio pranašumo argumentu siūlant banko paslaugas klientams, todėl šitaip nesielgiame.
– Latvija turi valstybinį komercinį banką. Kaip manote, ar toks bankas būtų reikalingas Lietuvai?
 |
| Alvydo Opulskio/15min.lt nuotr. / „Parex“ bankas |
– Taip, Latvijos „Citadele“ banko dauguma akcijų priklauso Latvijos valstybei, tačiau neabejoju, kad Latvijos valstybė, atėjus tinkamam momentui, parduos savo akcijas arba jų dalį surastam solidžiam finansiniam investuotojui.
Kalbant apie Lietuvos bankininkystę, sunku pasakyti, ar valstybei pavyktų surasti finansinį investuotoją, kuris sutiktų pirkti reikšmingą dalį valstybės banko akcijų. Bet jei svarstytume apie banką, kuris būtų tik valstybės nuosavybė, tuomet, mano nuomone, Lietuvai įsteigtas naujas valstybinis bankas nėra reikalingas.
Turėtume prisiminti, kad iki 2002 metų valstybė turėjo net du valstybinius bankus – Lietuvos taupomąjį banką ir Žemės ūkio banką ir skubėjo juos parduoti dėl prastų veiklos rezultatų ar net nuostolių ir žemo šių bankų veiklos efektyvumo.
– Šiuo metu vyksta derybos su Šiaulių banku dėl sveikosios Ūkio banko dalies pirkimo. Kaip vertinate šį sprendimą?
– Neturiu pagrindo abejoti, kad Lietuvos bankas, vykdydamas savo pareigas, ieškojo ir surado iš visų galimų Ūkio banko sukeltų problemų tokį sprendimo būdą, kuris leistų problemą išspręsti per trumpiausią laiką ir kuo mažiau kainuotų mokesčių mokėtojams. 2009–2012 metų bankrotų istorijos parodė, kad Lietuvoje bankrotų procesai yra labai lėti ir itin brangūs.
– Dėl sudėtingų konkurencijos sąlygų iš Lietuvos ir Estijos rinkų traukiasi Latvijos „UniCreditBank“. Kaip jūs vertinat situaciją rinkoje ir perspektyvas?
„2009–2012 metų bankrotų istorijos parodė, kad Lietuvoje bankrotų procesai yra labai lėti ir itin brangūs“, - minėjo banko „Citadele“ vadovė.
– Lietuvoje veikia 14 bankų ir užsienio bankų padalinių. Rinka išties „prisotinta“ bankų paslaugomis ir pasiūlymais klientams. Tačiau ir dideliems, ir mažesniems bankams vietos Lietuvos rinkoje, mano manymu, yra. Dar mažesnėje Latvijoje veikia net 30 bankų ir užsienio bankų padalinių.
Šiuolaikiniam skubančiam klientui ne visuomet lemiantis banko pasirinkimą aspektas yra jo dydis, svarbiau yra jo patikimumas ir paslaugų kokybė. Nedidelis bankas gali sėkmingai augti ir turėti savo lojalių klientų. Nedidelis bankas gali būti greitesnis, lankstesnis ir pasiūlyti tokiam klientui labiausiai jam tinkantį nestandartinį sprendimą.
Banko prekės ženklo vertė yra ne kas kita, kaip klientų individualiai suvokta ir įvertinta pridėtinė vertė, kuria jis gauna naudodamasis konkretaus banko paslaugomis, ir šios paslaugos turi būti teikiamos kokybiškai ir greitai. Bankas, kuris paklūsta šiai tiesai, mano manymu, gali sėkmingai gyvuoti būdamas ir ne pačiu didžiausiu.
– Kokia šiuo metu banko „Citadele“ situacija Lietuvoje ir Latvijoje?
– 2011 metais, bankrutavus Latvijos „Krajbankui“, valstybė būtent bankui „Citadele“ patikėjo išmokėti indėlius „Krajbanko“ indėlininkams ir didelė jų dalis vėl pasirinko „Citadele“ banką. Šiuo metu Latvijos „Citadele“ bankas pagal užimamą indėlių rinkos dalį yra ketvirtoje vietoje iš 30 Latvijoje veikiančių bankų.
AB banko „Citadele“, kuris Lietuvoje veikia kaip savarankiškas bankas, finansiniai rezultatai 2011–2012 metais nuolat gerėjo. 2011 metais bankas kartu su dukterine lizingo bendrove uždirbo 5 mln. Lt, o 2012 metais – 12 mln. Lt grynojo pelno.
