- Ar skausmas, kurį jaučiate kojoje leis jums išbėgti į aikštę Čempionų lygos rungtynėse su Mančesterio „United“ ?
- Jau viskas gerai. Koja buvo šiek tiek pervargusi, tačiau esu pasiruošęs tiek susitikimams su Sevilija, tiek su Mančesteriu.
- Atšventėte gimtadienį. Kokios dovanos prašote iš ateities?
- Pirmiausia ateities prašyčiau dešimtosios pergalės Čempionų lygoje. Madrido „Real“ jau daug metų jos nelaimi, todėl norėtųsi, kad šiemet tai įvyktų. Man, kaip žaidėjui, tai irgi būtų nuostabi dovana. Jau dešimt metų esu profesionaliame futbole, didžiuojuosi tuo, ką pasiekiau. Tačiau vis dar turiu daug tikslų. Šiais metais norisi laimėti Čempionų lygą ir Karaliaus taurę. Suprantame, kad Ispanijos lygą laimėti jau yra sunku – situacija komplikuota.
Kaip manote, kiek laiko dar išbūsite futbolo elite?
Asmeniškai aš norėčiau žaisti dar dešimtmetį, bet nežinau, ar sugebėsiu. Jei jausiuosi gerai tiek fiziškai, tiek psichologiškai, žaisiu ilgai. Daug dirbu, kad tai pasiekčiau, manau, man pavyks. Sakoma, kad sulaukus 32-33-ejų, žaidėjai sulėtėja, pasikeičia jų žaidimo forma. Tačiau jie jau turi daug metų patirties ir gali ją išnaudoti.
- Jus pradeda lyginti su Alfredo di Stefano, vienu garsiausiu „Real“ žaidėjų. Kaip jaučiatės?
- Didžiulė garbė būti lyginamam su žaidėju, rašiusiu klubo istoriją. Išties, malonu būti šalia tokių vyrų, bet man svarbiausia yra ne būti lyginamam, o stengtis, kad komanda eitų į priekį. Negalvoju apie asmeninius rekordus ar apie tai, su kuo mane lygina – tai nėra geras bruožas. Man svarbu, kad žmonės liktų manimi patenkinti. Noriu palikti pėdsaką Madrido „Reale“, ir tai pasieksiu tik stengdamasis atiduoti komandai viską, ką galiu.
- Kas pasikeitė tarp jūsų ir sirgalių? Dabar šie santykiai atrodo kaip neišskiriama santuoka...
Tai mane džiugina. Žmonių emocijos tiek stadione, tiek gatvėje man malonios. Didžiuojuosi, kad sirgaliai suprato, kad Cristiano visada toks pats – jog man svarbu atiduoti visą save. Dabar išties jaučiuosi, kad „Real“ gerbėjai mane priima kaip savą, jaučiuosi kaip namuose. Toks palaikymas, nepaisant to, ar įmušu ar ne, mane stipriai motyvuoja.
Savo sąskaitoje jų turite 100 įvarčių per 87 rungtynes. A. di Stefano pasiekė tokį patį rezultatą. Kaip jaučiatės kai „Santiago Bernabeu“ skanduoja jūsų vardą?
Tai – išsipildžiusi svajonė. Prieš trejus metus, kai pasirašiau sutartį su Madridu, tai buvo vienas tų dalykų, kurių norėjosi. Sirgaliai žino, kad kūnu ir siela ginu komandos spalvas. Kai pirmą kartą skandavo mano vardą, namo grįžau kupinas teigiamos energijos ir jausmo, kad esu įvertintas.
- Vos tik atvykus į Ispaniją, žmonės į jus žiūrėjo kaip į gražų ir turtingą vyruką. Jūs pats taip prisistatėte po vienų varžybų. Kas pasikeitė, kad dabar žmonės į jus žiūri kitaip?
- Visada buvau tas pats žmogus, tačiau kiti neturi galimybės manęs pažinti. Laikui bėgant jie mane mato įvairiose situacijose, mato, kad esu toks pats ir aš pats jaučiu, kaip keičiasi mūsų santykis. Yra dalykų, kuriuos galima gerinti, bet aš nepasikeičiau.
- Varžybų metu su jumis kartais elgiamasi itin šiurkščiai. Ar po to kiti futbolininkai jūsų bent atsiprašo?
- Oi ne, tikrai ne. Tačiau nenoriu apie tai kalbėti. Šiurkštus žaidimas nusipelno bausmių, bet akivaizdu, kad futbole ne visi žaidėjai vertinami vienodai. Tai mane žeidžia, nes tokiu atveju matome, kad futbole ne viskas sąžininga. Jei taip elgiamasi, koks pavyzdys rodomas besitreniruojantiems vaikams?
- Ar pastebėjote, kad šį sezoną jums skamba mažiau įžeidžiančių šūkių, tokių kaip „Mirk, Cristiano“? Kaip manote, kodėl?
Taip, pastebėjau. Išvykose priešininkų sirgaliai mane įžeidinėja mažiau. Negaliu padaryti, kad visas pasaulis būtų laimingas. Dievui tai nepavyko, nepavyks ir man. Pagalvoju apie vaikus stadionuose – jiems rodomas itin blogas pavyzdys. Galų gale futbolas yra žaidimas, žmonės turėtų tiesiog juo mėgautis, o ne įžeidinėti ir žeminti žaidėjus.
Prieš penkis mėnesius buvo pasklidusios kalbos, kad esate liūdnas, visas pasaulis buvo susirūpinęs jūsų nuotaika.
- Kas nuo to laiko pakito?
- Manau, kad pasikeitė mano mąstymas. Šiuo metu jaučiuosi geriau nei prieš kelis mėnesius. Darau tai, kas man patinka ir esu ten, kur man gera.
- Pastaruoju metu vyksta daug diskusijų apie dopingo vartojimą. Ar galėtumėte pasakyti, kad futbolininkai irgi vartoja neleistinus preparatus?
Tai labai jautri tema. Man atrodo, kad to nėra. Futbolas yra komandinis sportas ir nemanau, kad reikia vartoti dopingą, kad būtų pasiekti geresni rezultatai.
- Manote, kad futbolas – švarus sportas?
- Taip, esu tuo įsitikinęs.
