Šiuo metu IAE darbų grafikas numato, kad po vadinamųjų karštųjų bandymų dar iki vienerių metų jėgainė su VATESI derins leidimus veiklai, o tai reikš papildomus kaštus.
Pasak D.Janulevičiaus, IAE tikslas, kad 2017-2018 metais pradėtų veikti abu objektai. Vėliau jėgainė pradės kuro iškrovimo operacijas – šis procesas turėtų būti baigtas 2022 metais.
„Tai bus penkeri metai intensyvaus darbo. Kuro iškrovimo operacijų negali pagreitinti, nes kiekviena klaida gali daug kainuoti, todėl negali leisti nė vienos klaidos“, – BNS sako D.Janulevičius.
Komentuodamas tolesnį IAE uždarymo finansavimą, jėgainės vadovas teigia, kad šioje ES finansinėje perspektyvoje jos uždarymui skirtų pinigų turėtų užtekti, tačiau dėl naujos perspektyvos laukia sunkus darbas.
„Jeigu bus rodomas tinkamas progresas ir Europos Komisija matys, kad mes laikomės įsipareigojimų, tai manau, kad bus rimtas rodiklis susitarti dėl naujos perspektyvos pinigų. Dabartiniai kaštai ir terminai rodo, kad eksploatavimo nutraukimo kaina šiek tiek didės, bet tai natūralu, nes pasaulyje tokio dydžio projektai niekada neįgyvendinami už pirminę numatytą kainą“, – kalbėjo IAE vadovas.
D.Janulevičius atsakė į BNS klausimus.
BNS: Kokių pastabų jums turėjo IAE uždarymo donorai (Europos Komisija ir Tarptautinio IAE uždarymo rėmimo fondas) pastarojoje asamblėjoje birželio pabaigoje?
D.Janulevičius: Donorai buvo kai kuriais atvejais nustebinti mūsų reguliatorių procedūromis, pavyzdžiui, kad ir patikrinimas jau veikiančių objektų su radioaktyviom atliekom – vadinamieji karštieji bandymai, – juos atlikus, dar iki eksploatavimo pradžios mūsų grafikuose numatyta vos ne 12 mėnesių gauti leidimus.
Jie to nesupranta ir sako, kaip mes, donorai, mokam lėšas, jūs statotės objektus, jūs juos patikrinate baigę statybas, tada atliekate bandymus be radioaktyvių atliekų (šaltieji bandymai), įrodote, kad jie jums tinka, tada prašote licencijos, ją gaunate, ir tada darote su radioaktyviomis atliekomis (karštuosius bandymus) ir dar po to turite 12 mėnesių suderinti dokumentacijai su reguliatoriumi, kad būtų gautas leidimas.
Delsimo kaina yra pakankamai didelė, dešimtimis milijonų per metus kainuoja išlaikymas – sistemų aptarnavimas, energetiniai ištekliai, patalpos, kur kuras vėdinamas, šildymas.
Akcentas yra B1 projekte – dėl leidimo eksploatuoti pradžios. Tą dieną prasideda realusis iškrovimas, tai kiek tu atidedi realią iškrovimo pradžią, tiek papildomai kainuoja. Delsimo kaina yra pakankamai didelė, dešimtimis milijonų per metus kainuoja išlaikymas – sistemų aptarnavimas, energetiniai ištekliai, patalpos, kur kuras vėdinamas, šildymas.
BNS: Ar jūs peržiūrėsite šį grafiką ir pagreitinsite procesą?
D.Janulevičius: Asamblėjoje dar pernai lapkritį, kai mes pristatėme patikslintus darbų grafikus, kuriuos sugebėjome suderinti su rangovais, buvo atkreiptas dėmesys, kad yra pakankamas ilgas tarpas. Jie sakė: mes (donorai – BNS) raginame jus labai aktyviai dirbti ir galbūt pavyktų susitarti su reguliatorium, kad tas terminas nebūtų 12 mėnesių ir jį galima būtų sutrumpinti. Dabar donorai jau antrą kartą atkreipė dėmesį į šią problemą ir, manau, kad jie tai kartos kiekvieną kartą, jog mūsų reguliatoriaus terminai yra perdėm ilgi.
Mes savo ruožtu imamės žingsnių ir tie žingsniai duoda vaisių – kalbu apie dialogą su reguliatoriumi, derinant dokumentaciją. Bendradarbiavimas su rangovais yra pagerėjęs, nes jie taip pat mato mūsų aktyvumą.
BNS: Kiek yra pasistūmėję darbai pagal sutartį su pagrindiniu rangovu – Vokietijos „Nukem“ ir GNS konsorciumu, kurią jūs po sunkių derybų patikslinote 2013-ųjų pabaigoje?
D.Janulevičius: Projekte B1 įvykdytas sėkmingas gamyklinis konteinerių užvirinimo testas – ši problema yra išspręsta ir tas vyko lapkričio-gruodžio mėnesį. VATESI šiuo metu peržiūri mūsų pateiktą dokumentaciją dėl konteinerių tinkamumo.
Liepos mėnesį vyks darbinis susitikimas, kuriame atominės elektrinės ir GNS ekspertai peržiūrės visus probleminius klausimus. Visos šalys yra sutarusios skirti laiko, kad būtų pateikti tinkami atsakymai, kad nebūtų gaištamas laikas korespondencijai raštu, kad suderintume, kokiu formatu pateikta informacija tenkina ekspertus, nes klausimus dažnai užduoda pasamdyti užsienio ekspertai, tame tarpe ir VATESI samdyti ekspertai, į kuriuos tiksliausiai galėtų atsakyti GNS konstruktoriai.
Vėliau su rangovais diskutavome dėl amortizatorių baseino dugne, manipuliuojant konteineriu, jeigu jis kristų. Mes gavome mus tenkinančius amortizatorių brėžinius. Tai įvyko gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.
Rimtai pasistūmėjome su kranų modernizavimu – mes pasirinkome rangovą, jį patvirtino ERPB. Dar praėjusioje asamblėjoje donorai mus įpareigojo imtis aktyvių veiksmų, kadangi kranai yra B1 projekto kritinis momentas – be jų negalėtume kalbėti apie B1 projekto pabaigą ir kuro iškrovimo pradžią.
Mes manome, kad kranų klausimas yra ginčytinas – modernizavimą turėjo atlikti rangovas, nes jie neatitiko rangovo projekto tikslumo reikalavimų. Nors kranus modernizuojame, klausimas dėl rangovo atsakomybės bus sprendžiamas sutartyje numatytu teisiniu keliu.
Kontraktą dėl kranų modernizavimo pasirašėme vasario 18 dieną, jau įvyko pirminės apžiūros, sumokėtas avansas, gaminama dalis komponentų, kurie bus keičiami. Tuo pačiu kranai taps „single failure proof“, tai reiškia, kad bus atsparūs vienkartinei klaidai – vienam komponentui nesuveikus, jis dubliuojamas. Modernizavę kranus, mes jau būsime padarę tokią pažangą, kad galėsime pradėti iškrovimo operacijas.
Nerimą keliančių problemų šiuo metu nematyti. Darbinių problemų, kaip ir kiekviename statybos projekte, yra, tačiau jas stengiamės spręsti, o ne ieškoti priežasčių jų nespręsti, nes dėl uždelsimų laimėtų tik rangovai.
Nuo pavasario pradžios rimtai pajudėta ir su panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos darbais projekte B2/3/4 – dėl jo buvo pasirašyta papildoma sutartis. Mano žiniomis, rangovo tikslas yra iki kitų metų pavasario pabaigos, maksimum metų vidurio visą objektą pabaigti ir pradėti ruoštis šaltiems bandymams.
BNS: Ar dar yra kliūčių, kurios trukdytų projektus baigti laiku?
D.Janulevičius: Nerimą keliančių problemų šiuo metu nematyti. Darbinių problemų, kaip ir kiekviename statybos projekte, yra, tačiau jas stengiamės spręsti, o ne ieškoti priežasčių jų nespręsti, nes dėl uždelsimų laimėtų tik rangovai. Man patinka tai, kad ir rangovas, ir jėgainės personalas tinkamai reaguoja ir sprendžia iškilusius klausimus. Projektą įgyvendinantys žmonės žino, kad yra tikslai, grafikai ir įsipareigojimai. Donorai taip pat žino, kad mes stengiamės procesą valdyti ir kol kas mums sekasi.
Galima sakyti, kad paneigėme 2009-2013 metų požiūrį, kad turint tokias sutartis su „Nukem“, toli nenužygiuosime. Manau, arbitraže, jei toks kelias būtų pasirinktas, būtume turėję rimtų problemų įrodyti savo teisumą, o santykiai su EK būtų galutinai pašliję ir tikrai būtų iškilusi grėsmė tolesniam ES finansavimui. Be ES finansavimo neaišku, kaip būtume tęsę pagrindinius projektus.
Ginčai tęsėsi keletą metų
Projekto B2/3/4 vertė, pernai su „Nukem“ ir GNS konsorciumu pasirašius papildomą susitarimą ir skyrus 55 mln. litų, siekia apie 179 mln. litų, be to dar numatytas 17,9 mln. litų rizikos rezervas. Rangovui iš karto po susitarimo pasirašymo buvo sumokėtas 20 mln. litų avansas, kad jis sureguliuotų savo finansinius srautus, o likę pinigai mokami, atlikus numatytus darbus.
Projekto B1 vertė liko nepakitusi – apie 193 mln. litų, o dėl papildomo finansavimo, pasak D.Janulevičiaus, diskutuojama – pretenzijų turi ir rangovai, ir IAE.
Rusijos kapitalo bendrovės „Nukem“ bei GNS konsorciumui ir Lietuvai kelerius metus nepavyko susitarti dėl konteinerių kokybės, todėl 2012 metų gruodį IAE uždarymo donorai buvo įšaldę paramą saugyklos statybai, tačiau pernai liepą finansavimas buvo atnaujintas.
Iki šiol GNS pagamino 154 panaudoto branduolinio kuro konteinerius, iš jų į Visaginą atvežti 4, tačiau jie netinkami ir bus perdaryti Vokietijoje, o 1 konteineris yra brokuotas. Konteineriai bus vežami į IAE pamažu, pradedant 2016 metais.
