– Visada garsėjote kaip nebijantis kritikuoti valdžią, o kaip vertinate dabartinę Rusijos agresiją Ukrainoje?
– Mano žmona kilusi iš Kijevo. Ir scenoje Kaune publikai sakiau, kad dėl šių įvykių mes jau normaliai nemiegame. Turiu daug draugų Kijeve, Donecke, Simferopolyje, Lvove, visuose Ukrainos regionuose, kuriuos dabar bandoma supriešinti. Kasdien jiems skambinu.
Kas antra rusų šeima vienaip ar kitaip susijusi su Ukraina. Todėl tai didelė drama ne tik ukrainiečiams, bet ir rusams. Nemanykite, kad tai, kas rodoma per pagrindinius Rusijos televizijos kanalus, atspindi tikras nuotaikas mūsų visuomenėje. Esu įsitikinęs, kad daugiau kaip pusė rusų nepalaiko valdžios vykdomos politikos. Kuo toliau Rusija eis, spaus Ukrainą, provokuos priešpriešą. tuo daugiau žmonių nusigręš nuo dabartinių reakcionierių. DDT, Borisas Grebenščikovas, Viačiaslavas Butusovas iš „Nautilus Pompilius“ ir kiti roko muzikantai apie tai nuolat viešai kalbame. Juk mes rokenrolistai, laisvės vaikai, visada sakome: karui-ne.
Nemanykite, kad tai, kas rodoma per pagrindinius Rusijos televizijos kanalus, atspindi tikras nuotaikas mūsų visuomenėje.
– Vadinasi, propaganda Rusijoje nėra labai veiksni?
– Daugelis žmonių netiki valdžios kontroliuojama žiniasklaida ir informacijos ieško internete. Televizija transliuoja tik visokį popsą ir baisią propagandą. Vyresniems žmonėms tai patinka, bet jaunimas atsirenka, kas yra kas.
Manau, kad šiuo metu Rusijoje ir Ukrainoje vyksta kova tarp seno ir naujo, praeities ir dabarties. Greičiausiai to rastume ir Lietuvoje. Juk daug žmonių ilgisi praeities dėl to, kad ten viskas aišku, patirta, o ateitis neaiški, todėl bauginanti. Iš čia ir tas ilgesys Sovietų Sąjungai, sovietmečiui. Tačiau jaunimas nebijo ateities, naujovių, nežinomybės. Taip pat to nebijo visi nuoširdūs, išsilavinę, besidomintys istorija žmones. Tai natūralus procesas, visuomenei reikia užaugti, susitaikyti su tuo, kad reikia eiti į priekį.
– Manote, kad Rusijai nepavyks atkurti imperijos?
– Netikiu tuo. Istorija negali kaip vėžys judėti atgal. Žinote, būna tokie trumpi ledynmečio periodai. Rusiją dabar kausto mažasis ledynmetis, bet jis nebus ilgas. Dabartiniai politikai, Dūmos deputatai, kurie daro jau visiškai protu nesuvokiamus dalykus, pasibaigus šiam ledynmečiui išnyks kaip mamutai. Gal tai įvyks ne tuoj pat, gal truks kelerius metus, bet nemanau, kad jums reikėtų bijoti Rusijos. Viskas bus gerai. Neseniai parašiau dainą „Ne taip jau viskas niūru“. Mums labai reikia vilties. Sau dažnai sakau: „Jura, nėra taip blogai“.
– Tačiau skelbiama, kad šiuo metu savo šalyje esate nustumti į pogrindį kaip sovietmečiu.
– Su vienu draugu kartą liūdnai pajuokavom, kad gimėme Sovietų Sąjungoje, išsivadavome, o dabar mums gresia joje numirti.
Kai kurių miestų gubernatoriai mūsų neįsileidžia, jiems atrodo, kad gali kaip sovietmečiu nurodinėti, kokios muzikos žmonės turi klausytis. Tai kažkoks feodalizmas, bet taip yra. Visgi, kaip sakiau, aš įsitikinęs, kad tokie feodalai išmirs kaip mamutai. Beje, prieš Briansko gubernatorių, neleidusį rengti koncerto, laimėjome teisme. Taigi ir Rusijoje yra sąžiningų teisėjų.
Kai kurių miestų gubernatoriai mūsų neįsileidžia, jiems atrodo, kad gali kaip sovietmečiu nurodinėti, kokios muzikos žmonės turi klausytis.
Po vieno labdaros renginio prieš ketverius metus, kai viešai padiskutavau su Vladimiru Putinu, DDT nerodoma per jokią Rusijos televiziją. Mūsų koncertai būdavo labai žiūrimi, todėl tą draudimą labai pajutome finansiškai. Tačiau negalime dėl pinigų atsisakyti savo principų. Pagaliau esame roko, o ne pop grupė.
– Ar nesate gerbėjų kaltinamas patriotizmo stoka?
– Esu tikras Rusijos patriotas. Tačiau mano patriotizmas skiriasi nuo reakcionierių, kurie meilę tėvynei supranta kaip atsidavimą valstybei, vyriausybei, o žmogus tėra sistemos sraigtelis. Man svarbiausia žmogus.
Naujoje programoje „Kitaip“, su kuria jau aplankėme daug šalių, taip pat akcentuojama žmogaus laisvė, siekis būti laisvam bent jau viduje, tik tada galima būti pilnaverte asmenybe.
– Ko mums palinkėtumėte Nepriklausomybės atkūrimo proga?
– Jokia tauta negauna laisvės lengvai. Dėl jos reikia pakovoti, o paskui branginti. Taip pat perduodu geriausius linkėjimus iš visos Rusijos ir nuo visų akiniuočių (šypsosi).
