– Kaip Lietuvos dizainas šiandien atrodo globaliame kontekste: ar šiuo požiūriu vis dar esame provincija, ar žengiame koja kojon su Vakarais?
– Jei vertintume bendrą situaciją parduotuvių lentynose, tai, žinoma, atsiliekame. Tačiau pastarųjų penkerių metų tendencijos – Lietuvos gamintojų sąmoningumo augimas, besikeičiantis požiūris į prekių ženklų kūrimą ir investicijos į gerą dizainą – palieka teigiamą įspūdį ir nuteikia entuziastingai.
Galime stebėti kaip auga „BIOK laboratorijos“ prekių ženklų asortimentas, kaip iš provincijos gamintojo į baltą gulbę virsta „Biržų duona“, kaip savo vizualinį „veidą“ atrado „Vilkyškių pieninė“.
Galime stebėti kaip auga „BIOK laboratorijos“ prekių ženklų asortimentas, kaip iš provincijos gamintojo į baltą gulbę virsta „Biržų duona“, kaip savo vizualinį „veidą“ atrado „Vilkyškių pieninė“.
Alkoholio gamintojai taip pat daug investuoja į inovacijas, nuolat atnaujina esamų produktų įvaizdį ir kuria naujus produktus. Yra daug nedidelių žaidėjų su didelėmis ambicijomis ir aiškiomis vertybėmis.
Pavyzdžiui, šokoladas „Naive“, arba kol kas nedidelis, šaltai skandinaviško stiliaus apatinio trikotažo prekių ženklas „About“, kuris priklauso „Utenos trikotažui“, yra kuriami su aiškiais tikslais „išeiti“ už Lietuvos ribų.
– Kaip Lietuvos dizaineriams sekasi konkuruoti globalioje rinkoje?
– Kaip ir paminėjote – rinka yra globali. Ir dar pridėčiau – pasaulis tapo plokščias. Todėl šiandien, kaip niekada per visą istoriją, visi turi lygias galimybes konkuruoti. Kompiuterinės ir judėjimo technologijos įgalino dizainerius dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio. Ir klientui ir dizaineriui nebėra kliūčių susisiekti.
– Ar daug mūsų dizainerių dirba su užsienio užsakovais?
– Labai palaikau dizaino studijų stiprėjimą Lietuvoje, todėl galiu paminėti kelis sėkmingo bendradarbiavimo su užsienio klientais pavyzdžius. Miglės Vasiliauskaitės ir Kotrynos Zilinskienės įkurta studija „Prim Prim“ neseniai sukūrė vizualinį identitetą JAV įsikūrusiai organizacijai, renkančiai ir apdorojančiai duomenis, siunčiamus iš Žemės palydovų.
Jos centrinis biuras remiamas NASA. Globaliau jau sunku įsivaizduoti! Algirdo Oranto ir Donato Kliunkos įkurta studija „Studio libre“ turi klientų Skandinavijos, Prancūzijos rinkose, sukūrė porą projektų Oksfordo universitetui. Ir netgi daugiau – kartu su Švedijos, Ukrainos ir Šveicarijos dizaineriais studijos atstovai dalyvavo vienos stambiausių Vokietijos kompanijų moderuojamose kūrybinėse dirbtuvėse apie pakuotės tendencijas, jų grafinę ir kultūrinę aplinką po penkerių metų. Žvelgiant į tokius pavyzdžius – Vakarų vijimosi nėra. Kam reikia, jau pasivijo ir dalyvauja procese.
– Neseniai jūsų kurtas produkto dizainas degtinei ir arbatai pateko į tarptautinį pakuotės dizaino tinklaraštį „The Dieline“. Kokie kiti darbai puikuojasi jūsų pripažintų darbų sąraše?
– Mano darbų profilis gana platus. Dar praėjusių metų rudenį su „Biržų duona“ pristatėme „Miltės“ duonos ir konditerijos gaminių liniją, kurią nuolat vystome ir papildome naujais gaminiais. Nuolat ieškau naujų iššūkių, todėl yra tekę dalyvauti netradiciniame projekte, kuriame Baltijos šalių „Samsung“ atstovybė paprašė sukurti naujo hibridinio planšetės – kompiuterio dėklo grafinį apipavidalinimą.
Save galėčiau pavadinti labiau „butiku“, o ne „supermarketu“ – į mane besikreipiantys klientai žino, kad rezultatas nebus greitas, bet bus geras.
Iš esmės prekių ženklų, naujų produktų kūrimo srityje viskas vyksta neskubant. O save galėčiau pavadinti labiau „butiku“, o ne „supermarketu“ – į mane besikreipiantys klientai žino, kad rezultatas nebus greitas, bet bus geras. Netgi nevadinu jų klientais – tai lygiaverčiai partneriai, su kuriais kartu degi noru pasiekti maksimalų rezultatą.
– O gal galėtumėte apibrėžti kas, jūsų supratimu, yra geras dizainas?
– Tas, kuris atitinka nusibrėžtas gaires ir išsikeltus tikslus. Universalių receptų nėra, lygiai taip pat, kaip ir rinkodaroje nėra gero produkto visiems. Yra produktas, kuris visiškai patenkina tikslinių grupių fizinius ir emocinius poreikius. Pavyzdžiui „Samsung“ kompanija pasižymi nuolatinėmis inovacijomis – grafinis sprendimas turėjo tai atspindėti.
Todėl pasirinkau minimalistinį, banguojantį marginimo elementą. Man patinka pats rašto kūrimo procesas. Kai ilgai mąstant ir dėliojant elementariąsias geometrines struktūras, staiga atrandi jungtį ir toliau greitai mechaniškai padauginęs tuos gabaliukus gauni pačiam netikėtą ir akį traukiantį rezultatą. Įvyksta tarsi mažas stebuklas.
– Kokias šių dienų dizaino tendencijas galėtumėte išskirti?
– Viena aiškiausių tendencijų pakuotės dizaine tampa minimalizmas. Tačiau sukurti kokybišką minimalizmą yra sunku, nes jis turi būti patrauklus, pasižymėti išskirtinėmis detalėmis – priešingu atveju jis rizikuoja likti tiesiog nepastebėtas. Tarp kitų tendencijų galima pastebėti ryškių, net fluorescencinių spalvų naudojimą arba atvirkščiai – visiškai achromatinius sprendimus, kai ant skaidraus paviršiaus sukuriama balta grafika. Žinoma, svarbūs ir aplinkosauginiai aspektai, „žalesnių“ technologijų naudojimas.
Sunku atsakyti, kas yra pelninga. Kas vienam pelninga, kitam gali pasirodyti trupiniai.
– Jei jums reikėtų įvardinti vieną Lietuvos dizaino produktą, kuris yra geriausiai žinomas pasaulyje, kas tai būtų?
– Martyno Kazimierėno sukurti atšvaitai „Oreflector“, kuriuos gali įsigyti daugelio šalių dizaino gerbėjai nuo Skandinavijos šalių iki JAV ar Japonijos. Jie platinami ir reikšmingiausiose dizaino mugėse pasaulyje.
– Ar dizaineris yra pelninga profesija?
– Sunku atsakyti, kas yra pelninga. Kas vienam pelninga, kitam gali pasirodyti trupiniai. Bet kokiu atveju, jei nori gerai gyventi kurdamas dizainą, tai reikėtų pamiršti požiūrį į dizainą kaip į profesiją su darbo valandomis nuo devynių iki šešių. Ir svarbiau nei pelnas turėtų būti pasitenkinimas procesu bei rezultatu. Žinoma, turint dizaino verslą yra sudėtingiau, nes reikia mąstyti apie darbuotojus, atsakomybes, biudžeto balansą.