Tačiau referendumai Vakarų Europos valstybėse, profesoriaus teigimu, pavojaus nekelia. „Visų pirma tai vyksta civilizuotai. Tai didelių Europos valstybių su europietiškomis tradicijomis regionai. Tad analogijų su Krymu rasti negalime“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalba politologas.
– Po Krymo aneksijos antradienį Moldovos Padnestrės regionas paskelbė, kad nori referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos. Kiek jis gali būti realus?
– Jau bene 20 metų Padnestrė de facto yra Rusijos teritorija. Šiuo atveju tai beveik tiek pat realu, kaip ir Kryme. Bet yra keblumų. Visų pirma teritorinis sąlytis sudėtingesnis, nors lygiai taip pat iš pietinės Ukrainos dalies galima nesunkiai prieiti prie Moldovos. Tačiau tai kelia didesnių keblumų, nes yra tiesioginis sąlytis su Ukrainos žemynine teritorija, o ne su pusiasaliu kaip Krymo atveju.
– Ar Rusijos įtakoje yra ir daugiau ginčytinų teritorijų ir gali būti panašiai kaip Kryme?
– Teritorijų „ansamblis“ ir taip nemažas – pradėkime nuo Kalnų Karabacho, Abchazijos ir Pietų Osetijos. Šiuo atveju turime Krymą, Padnestrę. Taip pat – senasis „pleištas“ – vadinamoji Kaliningrado sritis, kuri po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungai atiteko kaip karo grobis, kaip nuopelnai nugalėjus fašizmą. Šiuo atveju jau ir taip suformuota „pleištų“ sistema. Tad Padnestrės referendumas ir prijungimas prie Rusijos būtų tik esamos situacijos įteisinimas (ir tai pakankamai realu).
Baltijos valstybės gal ir nepatirs agresijos, bet provokacijos galimos
O kitos teritorijos (kaip minėjau, visai šalia mūsų yra Kaliningrado sritis, kuri yra seniai Rusijos teritorijoje), kitas provokacijų objektas, be jokios abejonės, galėtų būti Baltijos valstybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo visą laiką kėlė didžiulį nerimą Sovietų Sąjungos, paskui – Rusijos valdžiai. [...] Ir tai nuo 1990 m. visada buvo galimas provokacijų objektas. Taigi čia nieko naujo nėra.
– Pone Motieka, tai sistemingas siekimas? Koks tokios „pleištų“ politikos galutinis tikslas?
– Šiuo metu V. Putinas laikosi vadinamosios Masados geopolitikos. T. y. gerai įsitvirtinus žemyne bandyti skverbtis į žemyno pakraščius. Šiuo atveju – Europos link. Baltijos valstybės gal ir nepatirs agresijos, bet provokacijos galimos. Blogiausias variantas – tiesioginė intervencija (laikina, be jokios abejonės), nes 5 NATO straipsnis veikia. O geriausiu atveju tai reikštų provokacijas pasienyje, Vilniuje, Visagine, Neringoje.
– Taigi tokių „pleištų“ gali atsirasti pačioje valstybėje? Ir tai gali pasireikšti provokacijomis?
– Šiuo atveju kalbu apie geopolitinius „pleištus“. „Pleištas“ yra Kaliningrado sritis. Bet Jūs turbūt klausiate apie penktąsias ir šeštąsias kolonas, kurios gali palengvinti rusams daryti provokacijas Lietuvoje? Be jokios abejonės, vienokios ar kitokios, organizuotos paramos jie čia sulauktų, bet Lietuvoje dirva jiems nėra tokia jau palanki. Pvz., Latvijoje ji palankesnė.
– Referendumai vyksta ne tik Rusijos įtakos zonose, bet ir Italijoje. Ar ši referendumų banga gali vilnyti toliau? Pvz., nuo Italijos į Prancūziją, Vokietiją?
– Gali ir tegu vilnija – didelio pavojaus nėra. Visų pirma tai vyksta civilizuotai. Tai didelių Europos valstybių su europietiškomis tradicijomis regionai. Tad analogijų su Krymu rasti negalime. Net ir Škotijos ir Katalonijos referendumai yra civilizuoti: siekiama išspręsti vienokią ar kitokią padėtį, suteikiant daugiau autonomijos ir pan., numatyti ilgi perėjimo laikotarpiai.
