Kitas iššūkis – ruošiama atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kuri atsakys į klausimą, ar Lietuva tęs naujos atominės jėgainės statybos Visagine projektą. Be to, Vyriausybės laukia elektros energetikos įmonių pertvarka, kuriant naują holdingą, šiemet realių veiksmų jau imtasi, pagal ES reikalavimus pertvarkant šalies dujų ūkį. O įsibėgėjant suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai, ketinama keisti pernai patvirtintą jo finansavimo modelį.
J.Neverovičius, kurio šeima kol kas gyvena Varšuvoje, sako, kad jei tik turi galimybę, grįždamas iš komandiruočių, ją aplanko.
„Pasiūlymas dirbti energetikos ministru buvo netikėtas, o sprendimą reikėjo priimti greitai. Tam nebuvome pasiruošę, o vaikai eina į pirmąsias klases. Todėl nusprendėme, kad vaikams geriau užbaigti mokslo metus Varšuvoje, o nuo birželio šeima sugrįš čia. Kai turiu progą, važiuoju į Varšuvą arba jie atvažiuoja į Vilnių“, – interviu BNS sakė energetikos ministras, pernai gruodį palikęs „LitPolLink“ generalinio direktoriaus postą ir pradėjęs vadovauti ministerijai.
J.Neverovičius atsakė į BNS klausimus.
– Kokia padėtis derybose su Ignalinos atominės elektrinės generaliniu rangovu „Nukem“? Ar jos buvo sustojusios, kai mėnesį IAE neturėjo vadovo? Ar tikitės, kad iki kovo pabaigos bus išspręsti ginčai su „Nukem“?
– Kontraktas nėra suspenduotas, rangovai turi savo įsipareigojimus pagal tą kontraktą. Iš Ignalinos AE pusės irgi visi techniniai darbai vyksta. Su nekantrumu laukiame rezultatų. Jie galimi tada, kai bus visiškas rangovų bendradarbiavimas, pateikiant pakankamą ir išsamią dokumentaciją, konkrečiai kalbant apie karščiausią klausimą – konteinerius. Tam, kad juos priimtų ir jų dokumentaciją pateiktų įvertinimui VATESI, turi būti išsami dokumentacija, kuri patenkintų visus reikalavimus.
Pasiūlymas dirbti energetikos ministru buvo netikėtas, o sprendimą reikėjo priimti greitai. Tam nebuvome pasiruošę, o vaikai eina į pirmąsias klases. Todėl nusprendėme, jog vaikai geriau užbaigs mokslus Varšuvoje.
– Vis dėlto ar jūs tikitės, kad iki kovo pabaigos bus susiderėta su „Nukem“ dėl konteinerių kokybės. Ar jūs prašysite Europos Komisijos pratęsti moratoriumą po kovo 31 dienos, jei nebus suspėta susiderėti su „Nukem“ ir GNS?
– Mes darome viską, kas nuo mūsų priklauso – ir susitikinėjame rangovu, aiškinamės ir tuos techninius klausimus, labai spaudžiame, kad kuo greičiau, ir laukiame to konkretaus įvertinimo iš nepriklausomų techninių ekspertų, kad turėtume nepriklausomą požiūrį į tai, kas yra daroma. Tam tikri klausimai jau buvo išspręsti, yra likę klausimai, kurių dar nepavyko išsiaiškinti. Yra deklaracija iš rangovo – GNS įmonės – jie pasiryžę dirbti, kad atsakytų į tuos klausimus. Artimiausiomis dienomis, mes tikimės, be to, ką jau įvertino ir pati Ignalina, sulaukti išorinių techninių konsultantų įvertinimo. Tai įgalins Ignalinos įmonę (AE – BNS) priimti sprendimą – ar priimti tuos konteinerius ir pateikti dokumentaciją vertinimui VATESI.
– Kokia kompanija pasamdyta vertinti GNS dokumentaciją?
– Tai nėra vieša informacija, negaliu jos atskleisti dėl konfidencialumo. Tai yra užsienio ekspertai.
– Ar tai reiškia, kad šiandien neturite atsakymo, kas bus kovo 31 dieną ir po jos?
– Aš norėčiau pasakyti, kad kovo 31 dieną turėsime pilną dokumentaciją, jau pateiktą VATESI, kad dėl jos nekils niekam jokių abejonių, kad visi techniniai klausimai bus atsakyti, kad rangovas pademonstruos ryžtą ir galimybes įgyvendinti savo įsipareigojimus, kad visi Europos Donorų asamblėjoje galėsime su palengvėjimu pasakyti, kad procesas juda į priekį. Dabar to pasakyti tikrai negaliu.
– Ar turėjote kontaktų su Rusijos energetikos bendrove „Rosatom“, gal derybų tarp IAE ir „Nukem“ kontekste?
– Kaip ir jau sakiau, mes buvome susitikę su rangovais, kurių vienas iš akcininkų yra būtent jūsų paminėta įmonė („Rosatom“ – BNS). Kartu su GNS ministerijoje buvo ir „Nukem“ atstovai – „Nukem technologies“ vadovas Ulfas Kutscheris ir „Atomstrojeksport“ atstovas Valerijus Zoria, atsakingas už darbus IAE, – ir kalbėjome apie konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybę . Tokį patikinimą iš jų pusės gavau. Tikimės dabar tai realizuoti, nes dabar yra tas laikas, kai reikia tai įgyvendinti – ne žodžiais, bet darbais.
– Bet jūs viešai sakėte, kad nebuvote susitikęs su „Rosatom“ atstovais.
– Tada klausimas buvo dėl tų žmonių, kurie važinėjo kalbėtis dėl atominės elektrinės Karaliaučiuje (Baltijos AE - BNS).
– Tai jūs susitikote su „Rusatom Overseas“ viceprezidentu Aleksandras Mertenu ar nesusitikote?
– Nesusitikome. Aš kalbu apie „Nukem“ įmones, kurios akcininkė yra „Atomstrojeksport“. Jie čia buvo su savo atstovais atėję. Vienas žmogus buvo, kuris atsakingas už „Nukem“ vykdomo projekto priežiūrą.
– Ar planuojamas jūsų susitikimas su JAV kompanijos „Holtec“ atstovais šį penktadienį? Gal jie pretenduoja dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektuose?
– Taip, susitinkame. Niekas niekur nepretenduoja. Tai yra pažintinis susitikimas, kadangi įmonė pasisiūlė prisistatyti. Mums šiuo metu yra aktuali ši tema. Norime išklausyti įvairių nuomonių, kad galėtume ir mes priimti geriau pasvertus sprendimus mūsų projektuose.
– „Rosatom“ atstovai kalba apie tai, kad juos domina Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kad jie gali pasiūlyti pigios elektros iš Baltijos AE Karaliaučiuje. Ar jūs gavote konkrečių pasiūlymų iš „Rosatom“?
– Tikrai nesame gavę jokių formalių pasiūlymų. Mūsų pagrindinis darbas yra padaryti tai, ką pavedė premjeras – iki gegužės 15 dienos paruošti visus Vyriausybės sprendimus dėl Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo. Tai yra mūsų prioritetas ir pagrindinis darbas. Kitose valstybėse vystomi projektai, be abejo, bus įvertinti, pirmiausia per tai, kad Lietuva turi paruošti modelį, kuriame bus numatytas būdas, kaip atrodys mūsų pačių energijos gamyba ilgalaikėje perspektyvoje.
– Ar jau galite ką nors pasakyti dėl Nacionalinės energetikos strategijos, nes premjeras žadėjo jau balandžio mėnesį pateikti partneriams Latvijoje ir Estijoje mūsų poziciją. Kokie yra naujausi Visagino atominės elektrinės projekto skaičiavimai? Ar jau yra tarpinių nuostatų?
– Mes esame darbo grupėje tokiame etape, kur buvo aptartos pagrindinės prielaidos, išeitinė pozicija, kuri mus įgalina toliau vertinti ir analizuoti visas alternatyvas. Ta linkme toliau dirba mokslininkai, kurie atlieka visą analitinį darbą – konsultuojasi su kaimynais latviais, estais, su lietuviškomis įmonėmis. Šiuo metu taip pat pradėjome viešųjų konsultacijų procesą, kur kviečiamės asocijuotus partnerius, įvairias ekspertines organizacijas, įmones pateikti savo viziją ir klausimus, išsakyti savo pastebėjimus dėl tų vietų, kur, jų nuomone, turėtų būti sustiprinta arba koreguojama energetikos strategija (...). Tas darbas mus priartina prie to galutinio rezultato, kai bus pateikta galutinė rekomendacija Vyriausybei, o po to Seimui.
– Kokia yra jūsų asmeninė nuomonė dėl Nacionalinės energetikos strategijos? Ar jūs ją turite?
– Jeigu ir yra ta asmeninė nuomonė, tai ji tikrai neturėtų būti kliūtis tam, kad objektyviai įvertintume situaciją. Visos nuomonės ir visi pasiūlymai darbo grupėje yra išklausomi. Neturime jokios baimės išklausyti visų.
– Kokios yra paskutinės naujienos iš Rusijos „Gazprom“?
– Mes esame atviri dialogui ir pasiruošę kalbėtis. Mūsų pozicija nesikeičia – kad Lietuvos interesas, net ir kalbant su mūsų pagrindiniu dujų tiekėju, dirbti prie alternatyvų. Tai, be abejo, yra Klaipėdos gamtinių dujų terminalas ir lygiagrečiai įgyvendinamas trečiasis energetikos paketas – perdavimo sistemos operatoriaus dujų sektoriuje atsiradimas. Tas procesas yra įgyvendinamas sklandžiai. Liepos mėnesį, mano giliu įsitikinimu, turėsime atskirą perdavimo sistemos įmonę.
– Ar tiesa, kad „Gazprom“ per paskutinį susitikimą su Jumis pareikalavo, kad Lietuva sustabdytų trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą?
– Aš galbūt nekomentuosiu „Gazprom“ pasiūlymų turinio ir jų pozicijos.
– Pakalbėkime apie SGD terminalą. Skelbta, kad gali būti atsisakyta vadinamosios 25 proc. taisyklės, be to, premjeras Algirdas Butkevičius yra užsiminęs, jog taip pat bus ieškoma kito terminalo finansavimo modelio, atsisakant vadinamojo terminalo priedo. Ar Energetikos ministerija jau rengia būsimų sprendimų projektus ir kokie jie?
– Baigiame analizę šiuo klausimu. Neformaliai deriname su Kainų komisija, su Vyriausybe. Manau, kad artimiausiomis savaitėmis turėtume pateikti konkrečius pasiūlymus dėl galimų sprendimų. Kol kas nenorėčiau jų atskleisti. Kai ateis laikas, tai, manau, galėsime pristatyti ir visuomenei, kaip mes siūlome keisti tą dabartinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu. Tai bus geras sprendimas – geresnis nei dabartinis, kai jis kelia daug emocijų ne tik Lietuvoje, bet ir tam tikrų abejonių Europos Komisijoje.
Jeigu pasižiūrėsite į Visagino atominės elektrinės viršūnę, tai yra vieno projekto holdingas. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad ten jau viskas yra tvarkoje. Tikrai ne.
– Grįžkime prie Visagino atominės elektrinės, kurios akcijos neseniai perduotos Finansų ministerijai. Skelbta, kad planuojama pertvarkyti naujos AE projektą turėjusią įgyvendinti bendrovę, ją perkeliant į naują „Lietuvos energijos“ holdingą. Gal galite pakomentuoti planuojamas pertvarkas?
– Finansų ministerija čia yra pagrindinis tų dalykų organizatorius. Pirmas žingsnis bus nominavimas valdybos, kuri paruoš tinkamą formatą ir naują požiūrį, restruktūrizuojant įmonę tokiu būdu, kad viskas atsistotų į savo vietą – projektai į projektų eilę, o įmonėje atsirastų vadovybė, kuri užsiims visu energetikos ūkiu, kuris būtų po ta įmone. (...) Pirmas etapas – bus atnaujinta Visagino atominės elektrinės valdyba, kad paruoštų restruktūrizaciją. Antras etapas – kai atsiras „Lietuvos energijos“ holdingas, bus normali korporatyvinė struktūra, kur yra vadovybė, valdyba.
Visa pertvarka turėtų įvykti greičiau nei per vienerius metus. Ta įmonė („Lietuvos energija“ – BNS) buvo politizuota, manau, kad taip neturėtų būti. (...) Manau, kad turi įvykti vadovų profesionalizacija – šiuo atveju tai reiškia, jog tą darbą turi dirbti specialistai, kurie turi žinias, patirtį ir neš visišką atsakomybę. Iki šiol patirtis parodė, kad valdybose dalyvaujant deleguotiems ministerijų atstovams to pasiekti, deja, nepavyko. Valdybose tikrai neliks ministerijų atstovų. Stebėtojų taryba yra ta vieta, kur gali būti atstovaujamas savininkas.
– Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas Visagino atominės elektrinės grupę kūrė taip pat siekdamas efektyvinti energetikos įmonių veiklą.
– Jeigu pasižiūrėsite į Visagino atominės elektrinės viršūnę, tai yra vieno projekto holdingas. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad ten jau viskas yra tvarkoje. Tikrai ne.
– Ką turite galvoje, kai sakote „ne viskas tvarkoje“?
– Aš gal nenorėčiau eiti į detales, čia turėtų atsirasti ir tam tikras pasiūlymas. Jis turėtų būti suderintas ir su kitomis ministerijomis, ir su Vyriausybe. Kai bus konkretus pasiūlymas, tai, manau, galėsime apie jį ir pakalbėti (...). Galbūt reikėtų iš tiesų konkrečiau kalbėti, kokios tos vietos yra, kurios kaip ir neprisideda prie didesnės holdingo vertės. Tai yra tie dalykai, apie kuriuos specialistai diskutuoja.
– Ar turite informacijos, kokiems projektams Lietuva gali tikėtis Europos Sąjungos paramos naujoje 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje?
– Mes pasiūlėme diskutuoti Vyriausybėje dėl numatytų procentų atskiriems sektoriams, dar praėjusios Vyriausybės numatytų. Norime naujai pasižiūrėti į tą programinį dokumentą. Mums atrodo, kad energetikai yra numatyta per mažai lėšų, deklaruojant tokius ambicingus tikslus ir kalbant apie energetikos strategijos tikslinimą ir savarankiškos energetikos įgyvendinimą.
Mūsų supratimu, nėra pritarimo ir supratimo nei visuomenėje, nei šioje Vyriausybėje, kad visus projektus galima įgyvendinti, dedant juos į tarifą ir užkeliant ant vartotojų pečių. Tikrai tam pritarimo nėra, todėl natūraliai europiniai pinigai yra tas finansavimo būdas, apie kurį galvojame. Norėsime diskutuoti, kad tas skaičius energetikai būtų padidintas.
– Ar iš tų pinigų tikitės gauti finansavimą strateginiams energetikos projektams – elektros jungtims su Lenkija, su Švedija ar suskystintų gamtinių dujų terminalui?
– „NordBalt“ (elektros jungtis su Švedija – BNS) projektas turi finansavimą. Paprašėme įmonių, tarp jų ir „Litgrid“, pateikti projektus, kurie galėtų patekti į tą sąrašą, kuriuos finansuotume iš europinių pinigų. Be abejo, ten yra ir „LitPolLink“ (elektros jungtis su Lenkija – BNS) ir kiti projektai.
– Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog Lietuvai reikėtų pasirinkti vieną iš dviejų projektų – arba dujų jungtį su Lenkija, arba suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje. Kaip vertinate tokį pareiškimą?
– Jo nekomentuojame.
*****
2012 metų lapkričio 28 dienos Vyriausybės sprendimas numato, kad 2014–2020 metais 11,95 proc. visos ES struktūrinės paramos Lietuvai bus skiriama energetikos sektoriui. Tačiau J.Neverovičius sako, kad jam turėtų būti skirta didesnė parama.
2007-2013 metais energetikos sektoriui buvo skiriama 7,3 proc. visos ES struktūrinės paramos Lietuvai.
