Interviu portalui 15min.lt diplomatas dalijosi mintimis apie Lietuvos verslininkų, dirbančių su Rusija, ilgiau nei mėnesį patiriamus sunkumus ir Briuselio bei Vilniaus santykius su Maskva. V.Ušackas taip pat papasakojo, kaip po pusketvirtų metų darbo Afganistane jam, sovietų armijoje tarnavusiam lietuviui, sekasi atstovauti Bendrijai Rusijoje.
– Rusija net po Afganistano jums tikriausiai nebus lengvas pasivaikščiojimas. Jau pirmą mėnesį užgriuvo Lietuvos verslininkų problemos – pasienyje itin nuodugniai buvo tikrinami mūsų šalies vežėjai, pirmadienį trukdžių sulaukė pieno gaminių eksportuotojai.
– Niekada neieškojau lengvo darbo. Ieškojau įdomaus, kuriame galėčiau ką nors pakeisti geresnių santykių linkme, įgyti patirties ir pasidalinti ja su kitais.
Lietuvos ir Rusijos dvišaliuose santykiuose politinis dialogas neišnaudojamas. Lietuvos politinė reputacija Maskvoje prasta.
Tiek ES, tiek kaimyninių šalių, ypač Lietuvos, santykiai su Rusija yra labai dinamiški, intensyvūs ir kompleksiški. Mūsų interesai ne visada sutaps, o kartais gali būti akivaizdžių nesutarimų. Tačiau svarbiausia, kuo aš vadovaujuosi savo veikloje, yra ieškoti bendro problemų sprendimo, o dar geriau – išvengti tokių problemų. Tai akivaizdžiai matome Lietuvos ir Rusijos problemų fone.
ES visada gynė ir gins savo narių interesus. Nuo pirmų dienų, kai Lietuva susidūrė su matomomis diskriminacinėmis priemonėmis savo vežėjų atžvilgiu, šį klausimą ne tik aš, bet ir (ES užsienio politikos įgaliotinė) Catherine Ashton kėlė susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Niujorke. Mūsų iniciatyva laišką kolegoms, Rusijos vyriausybės ministrams, parašė du eurokomisarai – Algirdas Šemeta ir Karelas de Guchtas.
Mes situaciją stebime labai akylai ir esame pasiruošę išnaudoti visas priemones – teisines, prekybines, esant reikalui – ir politines, kad apgintume ES šalių interesus. Ar ir kada kreipsimės į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), priklausys nuo visapusiškos informacijos suteikimo mums ir tolesnės įvykių raidos.
Kita vertus, vertindamas situaciją kaip lietuvis, turėdamas omeny savo patirtį, turiu pripažinti, kad Lietuvos ir Rusijos dvišaliuose santykiuose politinis dialogas nėra išnaudojamas. Lietuvos politinė reputacija Maskvoje yra prasta. Manau, viena iš pamokų, kurią turėtų išmokti Lietuvos valstybės vadovai, – bendrauti, kalbėtis su kaimynais, ypač su tais, su kuriais turime daugiausia sudėtingų klausimų, kad ne tik spręstume, bet ir išvengtume problemų.
– Lietuvos maisto produktų ir žemės ūkio produkcijos eksportas į Rusiją ypač augo. Šių metų pradžioje ten buvo eksportuojama penktadalis maisto pramonės produkcijos – didžiausia dalis visoje ES. Jau vien dėl to ES turėtų aktyviai ginti savo narių ekonominius interesus.
 |
| Vygaudas Ušackas |
– Reikia turėti omeny, kad ES ir Rusijos santykiai tikrai daugialypiai. Mus sieja bendras žemynas, istorija, kaimynystė ir tokie tarptautinio saugumo iššūkiai, kaip Sirija, Afganistanas. Kai kuriais klausimais bendradarbiavimas ir sutarimas yra labai geras – Afganistano, Artimųjų Rytų, dialogo dėl Irano, vykstančios konsultacijos dėl krizės Sirijoje išsprendimo politiniu būdu.
Kita vertus, esama akivaizdžių nesutarimų dėl bendrų mūsų kaimynų, Rytų partnerystės – Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos pasirengimo stoti į bendrą ES rinką, Asociacijos sutarčių pasirašymo.
Tačiau, nepriklausomai nuo ekonominių sunkumų, kuriuos išgyveno kai kurios Europos šalys, ir dabar lėtėjančio Rusijos ūkio augimo, praėjusiais metais prekyba tarp jos ir ES išaugo 10 proc. ir viršijo 340 mlrd. eurų.
Stebime, apie ką kalbėjo prezidentas Vladimiras Putinas savo pranešime prieš porą dienų, pasireiškiančias protekcionistines Rusijos prekybos tendencijas, kurios mums kelia susirūpinimą. Lietuva nėra išimtinis atvejis. Vien per praėjusius metus šalys, eksportuojančios maisto produktus, – Vokietija, Austrija ar Suomija – patyrė ir iki šiol patiria rimtus apribojimus mėsos bei gyvulių eksportui į Rusiją. Iki šiol neišspręstas klausimas dėl automobilių utilizavimo mokesčio.
Kaip ir civiliniuose, darbo ar verslo ginčuose, partneriai, ypač tokie artimi kaimynai kaip Lietuva ir Rusija, pirmiausia turėtų svarstyti klausimus dvišaliu lygiu prieš kreipdamiesi į arbitražą.
Visų pirma problemas, kurios kyla prekybos srityje, šalys stengiasi išspręsti dvišalio dialogo būdu. Prekybos komisaras K.de Guchtas, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Europos Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy keliskart mėgino kalbėti, ragino Rusijos prezidentą panaikinti prieš pusantrų metų įvestą diskriminuojantį importuojamų automobilių utilizavimo mokestį. Po keleto intensyvių derybų raundų svarstoma galimybė pateikti šią bylą diskusijai PPO. Tuo pačiu metu matome, kad Rusija, įsiklausiusi į argumentus, teikia įstatymo pataisą Dūmai, nors nesame tikri, kokios bus pasekmės.
Kaip ir civiliniuose, darbo ar verslo ginčuose, partneriai, ypač tokie artimi kaimynai kaip Lietuva ir Rusija, pirmiausia turėtų svarstyti klausimus dvišaliu lygiu prieš kreipdamiesi į arbitražą. Tuo pačiu, aišku, užsitikrinus ES palaikymą, kurį Lietuva turi.
– Ar manote kaip ES ambasadorius padaręs viską, kad apgintumėte vieną iš organizacijos narių? Kitaip kam mums jai priklausyti?
– Mes, kaip ES institucija, laukiame išsamios informacijos apie priežastis, kodėl taikomi apribojimai Lietuvos pieno perdirbėjams, kokius nuostolius jie patiria. Tokios informacijos dar neturime. Kai ji bus surinkta, bus priimami sprendimai dėl tolesnių teisinių, prekybinių veiksmų. Politiškai ir diplomatiškai ES reagavo nedelsdama. Šis klausimas buvo iškeltas aukščiausiu lygiu tiek dviejų komisarų laišku, tiek C.Ashton kalbantis su S.Lavrovu, tiek per mano susitikimus su Rusijos vyriausybės nariais.
– Rusija turbūt niekada neprovokuos konflikto su didele ES, bet jai nieko nereiškia atakuoti atskiras nares ar Rytų partnerystės šalis. Ji turėtų žinoti, kad, užkabinusi bent vieną, turės bendrauti su Briuseliu. Kaip priversti Maskvą tai suprasti?
– Priklausymas ES ar NATO nereiškia, kad prarandame dvišalius santykius. Kontaktų visuma sukuria arba palankią, arba nepalankią atmosferą. Visi esame žmonės, visi turime savo požiūrius.
 |
| Vygaudas Ušackas |
Man, kaip lietuviui, reikia pripažinti, kad Lietuvos santykiai su Rusija yra išlikęs tam tikras tabu. Trūksta nacionalinio sutarimo, kokie Lietuvos interesai santykių su Rusija atžvilgiu ir kaip juos realizuoti. Galima išnaudoti dvišalius kontaktus – platus visuomenės sluoksnis Rusijoje labai palankiai žiūri į Lietuvą dėl kultūrinių ryšių, bendros istorinės praeities, kartu išgyvento stalinizmo ir represijų, net asmeninės patirties – viešnagių Druskininkuose, Palangoje.
Politikų atsakomybė yra tą draugų ratą bet kurioje šalyje, ypač tarp politikų, plėsti. Todėl aš, būdamas ministru ir ambasadoriumi JAV, Didžiojoje Britanijoje, Afganistane bei Rusijoje, siekiau ir sieksiu kurti tiltus tarp valstybių, plėsti mūsų šalies ar ES draugų būrį, gilinti supratimą Rusijoje. Tai nebus lengva, turint omeny, kad pati Rusija dar išgyvena savo pačios identifikacijos laikotarpį. Kaip ir mes visi, vertindami naujus globalizacijos tarpusavio priklausomybės požymius, kaip konstruoti santykius ateityje. Mūsų, ES ir, manau, Lietuvos akivaizdus interesas – turėti kaimynę, kuri gerbtų, prisiimtų tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių, prekybos, kaimyninių valstybių pasirinkimo teisės atžvilgiu.
ES siūlo Rusijai ilgalaikę partnerystę, dėl kurios iš principo esame sutarę – partnerystę modernizacijos labui. Pripažindami ir spręsdami problemas, su kuriomis susiduriame kasdien, siūlome bendrą integruotų keturių erdvių (ekonomikos ir energetikos, įstatymo viršenybės, mokslo ir švietimo, užsienio ir saugumo politikos) viziją. Tai yra ilgalaikė vizija, kurią pasiūlėme Rusijai ir kitoms mūsų bendroms kaimynėms dar 2009 metais, siekdami bendros ekonominės erdvės nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Tai – ambicinga ir ilgalaikė perspektyva, bet ji nuoširdžiai liudija ES interesą ir siūlymą dirbti išvien, kad kurtume suderinamas prekybos reguliavimo normas.
Rusija atsisakė tapti Rytų partnerystės nare, o ES į tai atsakė vystydama strateginę partnerystę su Rusija. Ukraina, Gruzija, Moldova pasirinko artimesnių santykių su ES plėtojimo kelią. Raginame ir tikimės, kad ir Rusija gerbs jų pasirinkimą.
Aš asmeniškai pasigendu aiškiai suformuluotų, prioritetinių užsienio politikos, ypač santykiuose su Rusija raiškos, kuri tarnautų žmonių interesams.
– Dar būdamas Lietuvos užsienio reikalų ministru sakėte: „Su rusais reikia kalbėtis, o ne karingai mojuoti vėzdais ar erzinti pareiškimais.“ Kaip su jais kalbėtis, kai jie taip elgiasi – ne vien pastarąjį mėnesį, bet ir visus du Nepriklausomybės dešimtmečius?
– Kaip minėjau, Lietuva nėra išimtis matomų protekcionistinių protrūkių ir tendencijų srityje. Klausimas: o ką mes, lietuviai, padarėme, kad to išvengtume? Šįvakar (antradienį – red. past.) vakarieniausiu su Lietuvoje viešinčiu mūsų prekybos partnerės Danijos princu Frederiku ir keletu dešimčių verslo atstovų. Tai daro visų valstybių atstovai. Kas savaitę Maskvoje lankosi ES narių ir kitų šalių prezidentai, vieni ar su didelėmis verslo delegacijomis, kad sukurtų politinę atmosferą.
Tiek gyvenimas, tiek tarpvalstybiniai santykiai nėra tik dokumentų pasirašymas ar problemų sprendimas arbitraže. Tai yra žmogiškų, normalių, pasitikėjimu grįstų santykių plėtra. O šito labiausiai ir pasigendu Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Yra individualių asmenų, kurie tai daro dėl vienų ar kitų interesų, kurie neša Lietuvos aukurą: Rimas Tuminas Maskvoje, Gintaras Rinkevičius Novosibirske, Rimas Kurtinaitis krepšinio klube „Chimki“. Tačiau palankesnė politinė atmosfera ir iš to išeinanti tiesioginė ekonominė nauda Lietuvai būtų kur kas didesnė, jei valstybių vadovai tarpusavyje bendrautų.
– Norite pasakyti, kad mes patys kalti dėl pastarųjų problemų?
– Ne, nesame kalti, tik sakau, kad tai yra realybė, kurią reikia turėti omenyje ir kurios reikia siekti išvengti, politiškai reaguoti ne post factum, o prieš faktą. Aš asmeniškai pasigendu aiškiai suformuluotų, prioritetinių užsienio politikos, ypač santykiuose su Rusija raiškos, kuri tarnautų žmonių interesams.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Vygaudas Ušackas |
Tikiuosi, kad prezidento rinkimai bus proga visavertei diskusijai apie Lietuvos užsienio politikos klausimus ir pamokoms, kaip jie neišvengiamai tiesiogiai lemia Lietuvos žmonių interesus.
– Koks buvo pirmas darbo Maskvoje mėnuo?
– Kupinas įspūdžių, dinamiškas, įvairus, prasmingas ir profesionaliai – aišku, kita prasme nei Afganistane, – kupinas naujos patirties.
Kai atvykau rugsėjo 9-ąją, sutapo keli dalykai: savivaldos rinkimai, Rusijos iniciatyva dėl Sirijos cheminio ginklo likvidavimo bei politinio sprendimo ir – toks sutapimas – Lietuvos problemos.
– Rusų žiniasklaida ne sykį stebėjosi, kad ES ambasadoriumi buvo paskirtas lietuvis. Ar dėl to sulaukiate komentarų?
– ES diplomatinė tarnyba yra – daugelis to turbūt nežino ir nesupranta – skaidriausia ir užtikrinanti konkurenciją. Kiekvienas asmuo, atitinkantis diplomatinės patirties ir vadybinius reikalavimus, turintis politinį suvokimą bei klausimų sprendimą, gali pretenduoti į tam tikras pareigas.
Didžiausia staigmena – kad 28 ES narėms atstovauja lietuvis, dvejus metus tarnavęs sovietų kariuomenėje. Jie leipsta juokais, ypač Valstybės Dūmos nariai.
Informuoti rusai žinojo, kad buvo konkursas ir iš 17 žmonių buvo atrinktas lietuvis. Sulaukiu įvairių reakcijų. Pirma – pozityvi, žmonės nustemba, bet reaguoja teigiamai, ypač priimdami domėn prieštaringą mūsų dvišalių santykių istoriją ir tai, kad esu asmuo, kuris, kaip juokavo vienas aukštas pareigūnas, ne tik kalba, bet ir galvoja rusiškai, gali atlaikyti Rusijos sudėtingumą.
Kitiems žmonėms didžiausia staigmena – kad 28 ES narėms atstovauja lietuvis, dvejus metus tarnavęs sovietų kariuomenėje. Jie leipsta juokais, ypač Valstybės Dūmos nariai.
– Dar ministraudamas užsitarnavote Rusijos draugo reputaciją. Net dabar Vilniaus ir jūsų retorika skiriasi. Nebus dėl to sunku?
– Aš draugavau ir draugausiu su visais savo draugais tiek Amerikoje, tiek Europoje, tiek Rusijoje. Žaidžiau ir žaisiu tenisą, golfą bei krepšinį. Rusijoje esu lankęsis daug kartų, bet nė karto negyvenau. Amerikoje praleidau beveik šešerius metus ir lankiausi tiek pat kartų, kiek Rusijoje.
Savo įsitikinimais ir vertybėmis visų pirma esu europietis. Jau tai savaime – tą jaučiu bendraudamas su rusų pareigūnais, turint omeny ir mano beveik ketverių metų patirtį Afganistane, atveria daugiau koridorių.
 |
| Nuotr. iš asmeninio albumo/ V.Ušackas Afganistane. |
ES delegacijos Rusijoje vadovu V.Ušackas tapo nuo rugsėjo pradžios. Iki tol jis ėjo analogiškas pareigas Afganistane. Savo paskyrimą diplomatas pavadino aukštu ne tik savo, bet ir visos Lietuvos įvertinimu: „Manau, kad mano asmeninė, profesinė, politinė patirtis, ES ir Rusijos santykių suvokimas leis tinkamai atstovauti ES ir Lietuvos interesams.“
Iki išvykdamas į Afganistaną diplomatas dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministru. Šias pareigas ėjęs vos daugiau nei metus, jis buvo priverstas atsistatydinti istorijos dėl CŽV slapto sulaikymo centro įkarštyje.
Teisininko išsilavinimą turintis 48-erių diplomatas iki tol buvo Lietuvos atstovu ryšiams su NATO, dirbo Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriumi, viceministru, vadovavo Lietuvos deryboms dėl įstojimo į ES, ambasadoriavo JAV ir Jungtinėje Karalystėje. V.Ušackas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys.
