Jis apsidžiaugė išgirdęs, kad Lietuvos aludariai atsakingai žiūri į savo amatą ir, pavyzdžiui, pasikviečia žymius krepšininkus, kad šie paragintų gerbėjus saikingai vartoti alkoholį.
– Ar tiesa, kad alaus ištakos susijusios su religija? – paklausė „15min“ P.O.Bergerono, kuris neseniai viešėjo Lietuvoje.
– Ryšio esama. Tai labai senas gėrimas, mažiausiai 5000 metų senumo. Viduramžiais ilgą laiką alų gamino vienuoliai vienuolynuose. Ir dabar yra konkreti rūšis, vadinama trapistų alumi. Tai sena tradicija ir šiuo metu Belgijoje jį gamina 76 vienuolynai, laikydamiesi labai griežtų formalizuotų taisyklių.
Įdomu, kad vienuoliams draudžiama užsidirbti iš trapistų vienuolynuose gaminamo alaus. Tais pinigais vienuolynai finansuoja socialinius projektus.
– Kur gaminamas geriausias alus pasaulyje?
– Tai išties milijono dolerių vertas klausimas. Aš pats dirbu su Europos aludariais ir matau, kad visame žemyne svarbiausias aludarių tikslas yra kokybė – pradedant nuo aukštos kokybės ingredientų: apynių, salyklo.
Kur gaminamas geriausias alus pasaulyje? Tai išties milijono dolerių vertas klausimas.
Taigi, pasakyti, kurioje šalyje gaminamas geresnis alus nei kitur, yra neįmanoma. Kokybė yra esminis elementas visiems aludariams. Be to, nepamirškime, kad alus gaminamas visose Europos Sąjungos šalyse. Ir tuo alus skiriasi nuo vyno, kuris daugiausia gaminamas vien Pietų Europoje.
– Tada kur geriausiai geriamas alus?
– Kaip tą galima pamatuoti? Vienas būdas – vienam žmogui tenkantis suvartojamo alaus kiekis. Šiuo požiūriu Europa yra nepaprastai įvairi. Tarkime, Prancūzijoje ar Italijoje vidutinis alaus suvartojimas yra 30 litrų per metus. Lietuvoje šis skaičius tikriausiai siekia 90–95 litrus. Čekijoje – 143 litrai. Vokiečiai, austrai išgeria apie 100 litrų per metus. Lietuvoje, Baltijos šalyse alaus išgeriama panašiai kaip ir Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. Gerokai daugiau nei Pietų Europoje.
Tačiau alus geriamas visur, jis įsišaknijęs į tautų gėrimo kultūrą. Jei žmonės sugalvoja praleisti vakarą su draugais, jie dažniausiai geria ne konjaką, ne vyną, o bokalą alaus.
Net ir tokiose valstybėse kaip Italija ar Ispanija, kurios yra vyno kultūros šalys, bet per pastaruosius dvidešimt metų alaus rinka ten nepaprastai išaugo. Tikriausiai dėl įvairių priežasčių, viena kurių yra tai, jog žmonės pamėgo gerti alų su tapas. Pavyzdžiui, Romoje užėjęs į mažą piceriją išvysi stovinčius žmones, valgančius picos gabaliukus – o ne visas picas kaip čia, kas turbūt yra sveikiau juosmens linijai – ir užgeriančius alumi.
– Vyno gėrimas yra apipintas įvairiais ritualais ir taisyklėmis – taurės forma, patiekimas, maistas. Ar alaus gėrimo kultūra turi ką nors panašaus?
– Kuo toliau, tuo labiau alaus gėrimas ima prilygti vyno gėrimui. Manau, kad tai viena iš šviesių alaus ateities pusių.
Be to, alus vis labiau derinamas prie maisto. Žmonės ima suprasti, kad esant tokiai alaus įvairovei, galima tam tikras rūšis suderinti su konkrečiais maisto produktais – pavyzdžiui, su tam tikrais sūriais, juodu šokoladu, žuvimi.
Pirmas dalykas, kurio paragavau nusileidęs Vilniuje, buvo kepta duona.
Kai prieš 25 metus pirmą kartą atvykau į Belgiją iš Prancūzijos, vyno kultūros šalies, labai nustebau, kai mane pavaišino vietiniu alumi. Padavėjas atnešė butelį, atnešė tai alaus rūšiai pritaikytą stiklą, taurės formos. Po juo padavėjas padėjo padėkliuką, pavertė tam tikru kampu ir ėmė lėtai pilti alų, stengdamasis, kad susidarytų tinkamo storio puta. Tokių dalykų neišrasi pats, jų reikia išmokti.
Alus veikia ir maistą. Pirmas dalykas, kurio paragavau nusileidęs Vilniuje, buvo kepta duona. Man pasakė, kad tai labai populiarus užkandis prie alaus. Ir aš visiškai sutinku – jų derinys yra fantastiškas. Prieš apsilankydamas čia nebūčiau net įsivaizdavęs.
– Viena Lietuvos alaus darykla savo alų reklamavo šūkiu „Moterys to niekada nesupras“. Alus daug kam atrodo vyriškas gėrimas.
– Galbūt kažkada taip ir buvo. Prisimenu panašių kampanijų devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, kai aludariai reklamavo alų siedami jį su lytimi, kaip vyrų produktą. Manau, kad tokios strategijos gali būti naudojamos tam tikriems produktams ar rūšims, bet būtų klaida, jei aludaris alų laikytų vien vyrams skirtu gėrimu. Vien iš rinkos plėtros perspektyvos.
Šiuo metu pastebiu, kad Europos rinkoje yra nemažai rūšių, kurios net jei ir nėra sąmoningai skirtos moterims, tačiau jas labiau traukia. Pavyzdžiui, galbūt teko girdėti apie vyšnių skonio alų, kuris yra svarbi Belgijos aludarystės dalis.
– Ar teisinga alkoholio gamintojus kaltinti dėl alkoholizmo?
– Europoje alus yra aukštos kokybės gėrimas, giliai įsišaknijęs gamtoje ir žemės ūkyje; jo galima skanauti daugybe progų.
Aludariai yra atsakingi, be abejonės. Bet nemanau, kad tik jie. Vartotojai taip pat atsakingi už savo sveikatą, dalį atsakomybės turi prisiimti ir valstybė. Ne aludarių galioje įtvirtinti draudimą vairuoti išgėrus, bet aludariai taip pat gali šį tą nuveikti.
Ne aludarių galioje įtvirtinti draudimą vairuoti išgėrus, bet aludariai taip pat gali šį tą nuveikti.
Belgijoje vykdoma kampanija, kuri pradėta prieš 15 metų ir vadinasi „Bobas“. 95 procentai žmonių ten žino, kas yra Bobas, – tai jau tapo Belgijos kultūros dalimi. Jei nusprendi su kolegomis ar draugais pasilinksminti vakarėlyje, diskotekoje ar dar kokioje nors vietoje, į kurią reikia važiuoti automobiliu, vienas žmogus bus paskirtas vairuotoju ir negers nė lašo alkoholio. Tai ir bus Bobas.
Šią švietimo kampaniją pradėjo Belgijos aludariai ir ji buvo tokia sėkminga, jog Europos Komisija pasiūlė ją eksportuoti į kitas šalis. Dabar 17 ES narių perėmė paskirtojo vairuotojo idėją. Prancūzijoje, pavyzdžiui, jis vadinamas capitain de soirée – vakaro kapitonas.
– Alaus pilvukas – mitas ar tikrovė?
– Moksliškai tai nėra tiesa. Danijoje buvo atliktas rimtas mokslinis tyrimas, trukęs 25 metus ir sekęs daugybę žmonių įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Jo metu analizuota tai, ką mokslininkai vadina juosmens ir klubų santykiu.
Tyrimo išvados buvo tokios, kad, pirma, nėra pagrindo tiesiogiai sieti alaus vartojimą su nutukimu pilvo srityje. Antra, tyrimas parodė, kad saikingai vartojant alų – dvi ar tris puspintes per dieną – bei sveikai maitinantis, mankštinantis ir neleidžiant visos dienos ant sofos, juosmens-klubų santykis gali net sumažėti. Taigi alaus pilvukas didžia dalimi yra mitas.
Kita vertus, jei geri labai daug alaus ar kitokio alkoholio, nesimankštini, valgai šlamštą, gyveni nejudrų gyvenimą – tada, be jokios abejonės, rizikuoji nutukti.
