Kabule, kuriame dirbti jam liko mažiau nei trys mėnesiai, stipriai saugomame „Green Village“ – taip vadinamas diplomatų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei kitų užsieniečių gyvenama teritorija, kuri saugumo sumetimais kelioms dienoms persikėlė iš savo rezidencijos, V.Ušackas atsakė į portalo 15min.lt klausimus.
– Rudenį persikelsite dirbti į Maskvą. Kokie ten laukia svarbiausi uždaviniai?
– Iki šiol einu pareigas Afganistane, todėl nenorėčiau plėtotis Rusijos tematika. Ji yra viena svarbiausių ES strateginių partnerių: mus sieja ypatingai glaudūs ekonominiai ir energetiniai ryšiai, bendri geopolitiniai iššūkiai – nuo Afganistano iki Irano ir Sirijos, Artimųjų Rytų. Mano uždavinys yra atstovauti ir reikšti greitai jau 28 ES valstybių interesus, stiprinti strateginę partnerystę, plėtoti abipusiai naudingą bendradarbiavimą. Žmogaus teisės, pagarba laisvėms ir demokratijai taip pat bus svarbus klausimas darbotvarkėje.
– Kokia jums atrodo ES narės Lietuvos politika Rytų kaimynų atžvilgiu?
„Kai atliksime savus namų darbus, manau, ir santykių su Rusija darbotvarkė bus mums palankesnė.“
– Rusija savaime yra svarbi kaimynė, su kuria Lietuvai svarbu kurti abipusiškai naudingus santykius. Daug ką turime nuveikti namuose, jei kalbame apie energetinę nepriklausomybę, pirmiausiai – tuos darbus, apie kuriuos kalbame jau 7–8 metus: energetinių resursų diversifikavimą, tolimesnius atominės elektrinės planus. Kai atliksime savus namų darbus, manau, ir santykių su Rusija darbotvarkė bus mums palankesnė, galėsime kur kas laisviau plėtoti tuos ryšius, kurie mums ypatingai svarbūs, išlaikant prekybinius srautus, pritraukiant abipusiai naudingas investicijas.
Lietuvai sudaryta galimybė, pirmininkaujant ES ir organizuojant Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, atskleisti naują puslapį santykiuose su Ukraina, pasirašant asociacijos sutartį.
– Koks Afganistanas atrodys, jums išvažiavus, o ypač po 2014 metų, kai numatytas užsienio pajėgų išvedimas?
– Atrodys panašiai kaip dabar. Norėtume, kad pasiekimai, kuriuos kartu su tarptautine bendruomene padėjome sukurti, išliktų. Manau, kad situacija dar kurį laiką išliks sudėtinga. Kol nebus sutarimo dėl taikos, visapusio saugumo ir stabilumo šalyje nebus.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Vygaudas Ušackas |
Tikiuosi, kai bus išvesta didžiuma užsienio karinių pajėgų ir bus išrinktas naujas prezidentas, atsiras naujų galimybių Talibano ir naujos valdžios taikos susitarimui.
ES neišeina iš Afganistano, ji lieka ilgalaike partnere. Čia esame jau ilgiau nei 11 metų ir būsime dar mažiausiai, manau, vieną afganiečių kartą. Šiuo metu baigiamas derinti ES ir Afganistano susitarimas – teisiškai įpareigojantis susitarimas dešimčiai metų dėl bendradarbiavimo ir partnerystės tarp Afganistano ir 28 ES valstybių. Ruošiame programą kitiems 7 metams, kaip finansiškai padėsime Afganistanui.
Tai akivaizdžiai liudija, kad ES čia liks, nors ES narių, dalyvaujančių operacijoje po NATO vėliava, karinės pajėgos gerokai sumažės. Mes, kaip ES, tęsime paramą policijai, pareigūnų apmokymui, EUPOL (ES policijos misijai Afganistane – red. past.). Skiriame 130 mln. eurų pareigūnų gebėjimams didinti ir algoms. Parama išliks ir žemės ūkio, sveikatos apsaugos sritims.
„Reikia būti atviriems ir nuoširdiems – pasiekimai yra trapūs.“
Išliks infrastruktūra, galimybė naudotis sveikatos apsaugos įstaigų paslaugomi, pažanga švietimo srityje. Mokyklas lanko 8 mln. vaikų, apie 2,5 mln. iš jų yra mergaitės, ko prieš 10 metų nebuvo.
Reikia būti atviriems ir nuoširdiems – pasiekimai yra trapūs. Afganistaniečiai dar neturi pakankamai gebėjimų. Mūsų parama bus skirta gebėjimams išugdyti, kad jie galėtų patys pasirūpinti savo šalimi, būti ekonomiškai savarankiški. Afganistaniečiai gyvena ant Mendelejevo lentelės, reikia tik išmokyti, kaip tais žemės gelmių turtais pasinaudoti. Investicijos ateina iš Indijos ir Kinijos – tai padės afganistaniečiams generuoti pajamas patiems.
– 1989-aisiais išvedus sovietų kariuomenę, JAV paliko Afganistaną tvarkytis pačiam, o šalyje kilo pilietinis karas. Ar tai gali pasikartoti?
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Vygaudas Ušackas |
– Taip, tokia grėsmė yra. Ją svarstome tarp užsieniečių ir su Afganistano vyriausybe. Visi puikiai suprantame, kad negalime leisti antros istorinės klaidos. Kai 1989 m. išėjo kariuomenė, buvo nutrauktas finansavimas iš Vakarų ir valstybė realiai žlugo. Buvo sudarytos sąlygos čia įsigalėti tarptautinėms teroristinėms organizacijoms, įskaitant „al Qaeda“.
Pernai Tokijo konferencijoje kartu su Afganistano vyriausybe įsipareigojome: tarptautinė bendruomenė – per kitus trejus metus suteikti apie 16 mlrd. JAV dolerių paramos, o Afganistano valdžia – savo ruožtu atsakyti didesne atsakomybe, atsiskaitymu savo piliečiams ir mums. Visų pirma, kitų metų balandį surengiant prezidento rinkimus, kovojant su korupcija, užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos afganistaniečiams pritraukti investicijas, pasinaudoti turtingais savos žemės resursais, gerbti žmogaus ir ypač moterų teises. Tai yra politinės sąlygos, kurias ištesėjus, tarptautinė bendruomenė tęs finansinę paramą. Ji šiuo metu ypač svarbi, nes 80–90 proc. biudžeto ateina iš užsienio.
– Nors afganistaniečiams baigiama perduoti atsakomybę už saugumą, situacija negerėja. Išpuoliai rengiami net, atrodytų, palyginti saugiame Kabule. Ar afganistaniečiai bus pajėgūs pasirūpinti savo saugumu?
„Tikėjomės, kad ši vasara – paskutinė prieš prezidento rinkimus – bus karščiausia.“
– Matome, kad Afganistano karinės ir policijos pajėgos sparčiai profesionalėja.
Reikia pripažinti, kad išpuolių padažnėjo. Mes, ES delegacijos darbuotojai, dėl saugumo laikinai persikėlėme į kitą vietą (jie jau sugrįžo į savo nuolatinę darbo ir gyvenimo vietą – red. past.). Tai rodo žvalgybos ir saugumo pajėgų gebėjimus eliminuoti pavojus, su kuriais susiduriame.
Tikėjomės, kad ši vasara – paskutinė prieš prezidento rinkimus – bus karščiausia. Talibanas ir kitos kovotojų grupės bando save pozicionuoti prieš rinkimus. Bet mūsų skiriama parama saugumo pajėgoms yra tikslingai panaudota. Jos jau dabar perima vis didesnę kontrolę ir susidoroja su išpuoliais.
– Pasaulio bankas skelbia, kad, išvedus tarptautines pajėgas, Afganistano biudžete atsivers 40 proc. BVP dydžio skylė. Padengti išlaidas saugumui užtikrinti ir kitoms reikmėms jai gali reikėti kone 8 mlrd. dolerių kasmet. Kaip Afganistanui pavyks prisitaikyti prie staigaus lėšų sumažėjimo?
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Vygaudas Ušackas |
– Kaip jau minėjau, tarptautinė bendruomenė ištesės savo įsipareigojimus toliau teikti paramą ekonominiam vystymui, kai Afganistanas įgyvendins savo įsipareigojimus: surengs prezidento rinkimus, išlaikys pagarbą žmogaus teisėms, kovos su korupcija, sukurs ekonomines sąlygas, kad didėtų vidaus ir užsienio investicijos.
Matome pažangą, bet šiuo metu ji nėra pakankama. Situacija priklausys ne nuo to, kiek čia liks žmonių po 2014 metų, o nuo to, kaip jie įgyvendins savo įsipareigojimus.
„Matome pažangą, bet šiuo metu ji nėra pakankama.“
– O kaip derybos su talibais?
– Kabule ir visame Afganistane visi kalba su visais. Afganistano vyriausybė kalba su kovotojų atstovais, tam buvo įkurta Aukštoji taikos taryba (High Peace Council – red. past.). Neseniai jos atstovai lankėsi Katare, ruošiamasi naujam vizitui. Dohoje turi būti įkurtas Talibano biuras deryboms su Afganistano vyriausybe. Linkėčiau, kad pamatai taikos susitarimui būtų padėti iki rinkimų.
– Laukia ne tik atsakomybės už saugumą ir ekonominę plėtrą, bet ir politinės valdžios perdavimas. Kitais metais numatyti prezidento rinkimai. Ar Hamidas Karzai nusiteikęs užleisti postą ir ar pavyks surengti skaidrų bei saugų balsavimą?
– Manau, kad H.Karzai yra nusprendęs gerbti Afganistano konstituciją. Esu kalbėjęs su juo keletą kartų ir žinau jo bei jo patarėjų nuomonę. H.Karzai yra suinteresuotas tuo, kas vadovaus valstybei, kai baigs savo kadenciją. Neseniai pasiūlė, kad būtų mažiau kandidatų – du ar trys, kaip Amerikoje, panašiai galvoja ir kiti politikai.
Šalyje vyksta brandesnė diskusija. Bendrauju su viso politinio spektro atstovais, religiniais ir bendruomenių lyderiais. Yra sukurta politinių partijų ir asociacijų taryba, kuriai priklauso 34 partijos ir judėjimai. Nuolat susitinku su jais, girdžiu diskusiją ir stebiu veiksmus. Jie šiuo metu ruošia politinę platformą ir sprendžia, kas bus kandidatai į prezidento, pirmo ir antro viceprezidentų postus.
„Talibai gali keistis ir keisti savo požiūrį, jei išlaikysime paramą ir reikalausime, kad Afganistano vyriausybė vykdytų savo įsipareigojimus.“
Trečia stovykla siūlo nacionalinės vienybės vyriausybę, kurioje būtų ir dabartinės vyriausybės, ir opozicijos atstovų.
Skatinu afganistaniečius vertinti rinkimus kaip didžiausios svarbos nacionalinį projektą, kuris nulems būsimą situaciją ir ekonominę šalies raidą. Pirmi žingsniai ypač svarbūs – svarbiausia per artimiausias savaites priimti būtinus teisės aktus, rinkimų įstatymą, paskirti naują rinkimų komisijos pirmininką, rinkimų skundų komisijos narius ir aukščiausiojo teismo pirmininką.
– Vienas didžiausią rūpestį keliančių klausimų – žmogaus teisės ir pilietinės visuomenės kūrimas. Ar nebus taip, kad pasitraukus kariams šalis pradės ristis žemyn?
– Kad ir kas būtų valdžioje, Afganistanas kurį laiką priklausys nuo finansinės paramos iš Vakarų ir Rytų – Japonijos, Kinijos, kitų kraštų. Tarptautinės bendruomenės nariai nurodė, kad viena iš sąlygų tolesnei pagalbai yra pagarba moterų ir vaikų teisėms, nepriklausomai nuo to, kas bus prezidentas.
Mano bičiulis (buvęs paskutinis Talibano užsienio reikalų ministras Wakilas Ahmadas) Muttawakilis prieš trejus metus nepagarbiai ir atmestinai klausėsi mano žodžių apie pagarbą žmogaus ir moterų teisėms. Ką aš sakiau, jam buvo tik ES Ir JAV propaganda, moterims teisių esą nereikia, jos pripratusios gyventi su burkomis, nedalyvauti socialiniame gyvenime, neiti į mokyklas.
O neseniai jis atidarė naują universitetą, kuriame iš 400 studentų 120 yra merginos. Tai yra geriausias pavyzdys, kaip aukšti Talibų atstovai pripažįsta, jog reikia gerbti žmogaus teises. Jie gali keistis ir keisti savo požiūrį, jei išlaikysime paramą ir reikalausime, kad Afganistano vyriausybė vykdytų savo įsipareigojimus.
