Lietuvos kariuomenės dienos proga Lietuvoje apsilankęs JAV generolas pabrėžė, jog NATO vienybė yra ypač svarbi dabar, kai Maskva bando įbauginti savo kaimynus.
– Kiek laiko JAV rotacinės pajėgos ketina likti Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?
– Leiskite pradėti nuo to, kad į Vilnių atvykau Lietuvos kariuomenės dienos proga iš pagarbos savo draugui generolui Leikai (Sausumos pajėgų vadui generolui majorui Almantui Leikai), ir noriu pasveikinti visus vyrus ir moteris, tarnaujančius Lietuvos karinėse pajėgose.
Jungtinių Valstijų kariuomenės rotacinės pajėgos čia bus tiek, kiek reikės patikinti visus savo sąjungininkus ir atgrasyti Rusijos agresiją. Taigi, kol Lietuva norės tęsti pratybas su mumis, tiek tai darys ir JAV rotacinės pajėgos.
– Kada bus įgyvendintas per NATO viršūnių susitikimą sutartas Pasirengimo veiksmų planas?
– Pasirengimo veiksmų planas įgyvendinamas dabar. Po Velso viršūnių susitikimo Aljansas tapo vieningesnis, nei esu kada nors matęs. NATO kariu esu jau 34 metus ir niekada nemačiau tokio rimto šalių nusiteikimo. Be galo svarbu, kad 28 valstybės yra tokios vieningos dėl to, ką reikia daryti reaguojant į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją.
Pasirengimo veiksmų planas turi du komponentus: patikinimą ir adaptaciją. Patikinimas jau vyksta – tai sustiprinta oro policija, išaugęs pratybų skaičius, tarptautinės pratybos.
Pasirengimo veiksmų planas turi du komponentus: patikinimą ir adaptaciją.
Patikinimas jau vyksta – tai sustiprinta oro policija, išaugęs pratybų skaičius, tarptautinės pratybos. Adaptacija, akivaizdu, užtrunka ilgiau. Bet, pavyzdžiui, ypač aukštos parengties pajėgos (VTJF) – ties jų koncepcija daug dirba sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietė Izmire ir sąjungininkų pajėgų vadavietė SHAPE Belgijoje. Šalys jau ima skelbti, kad nori dalyvauti. Tikiuosi, kad 2015 metais jau pamatysime ypač aukštos parengties pajėgų tarpines versijas, artėdami link pradinių operacinių pajėgumų (IOC).
– Rusija neseniai sulaikė Estijos pareigūną ir Lietuvos laivą, Baltijos šalyse gerokai dažniau keliami NATO naikintuvai palydėti Rusijos lėktuvus. Ar, jūsų nuomone, Rusija taip bando įbauginti Baltijos šalis?
– Rusijos elgesys prieštarauja visoms pripažintoms tarptautinėms normoms – neteisėta Krymo aneksija, neteisėtas įsitraukimas Ukrainos viduje, bandymas įbauginti kaimynus. Rusija nenori, kad žmonės nusigręžtų nuo Rusijos link ES ar Aljanso. Jų elgesys su Estijos policininku, Lietuvos laivu yra akivaizdūs teisės pažeidimai. Rusija savo elgesiu – ir jūs tai žinote geriau už mane, nes čia gyvenate – iškraipo teisinių instrumentų interpretacijas, kad sukurtų spaudimą ir dviprasmiškumą, jie kuria ginčus, kur yra siena ar kur yra teritoriniai vandenys.
Rusijos įstatymas dėl Lietuvos jaunuolių, kurie 1990 metais neprisistatė į Raudonosios armijos punktus, nes Lietuva jau nebuvo Sovietų Sąjungos dalis, yra bandymas daryti spaudimą Lietuvai. Ir dėl to JAV kariuomenės pajėgos yra čia patikinti savo sąjungininkus, kad būsime čia ir teiksime paramą.
– Ar įžvelgiate ženklų, kad Rusija rengtųsi naujam Ukrainos puolimui sausuma?
– Be abejo, jie turi pajėgumų. Iš to, ką žinau, negaliu spręsti apie jų ketinimus, bet jie pademonstravo gebėjimus ir sutelkė pajėgumus tam daryti. Jie parėmė neteistą Rytų Ukrainos referendumą, kurio niekas kitas nepripažįsta, jie akivaizdžiai neketina trauktis iš Krymo, kuris yra Ukrainos suvereni teritorija pagal pačios Rusijos prieš daugelį metų pasirašytą sutartį. Taigi, pajėgumai yra, bet kol kas negaliu vertinti jų ketinimų.
– Kokį poveikį Rusijos veiksmai Ukrainoje daro saugumo situacijai Baltijos regione?
– Rusai pademonstravo savo pajėgumus pratybose „Zapad“, kurias jūs stebėjote net iš arčiau negu aš, padaugėjo oro erdvės pažeidimų – taip demonstruojami pajėgumai ir bandoma įbauginti. Sąjungininkai laikosi išvien, kad nebūtų sukurta situacija, kur Rusija gali įžvelgti galimybę. NATO šalių vienybė ir disciplina yra labai svarbi, kad maži incidentai neprivestų prie to, kas neturėtų įvykti.
Sąjungininkai laikosi išvien, kad nebūtų sukurta situacija, kur Rusija gali įžvelgti galimybę.
JAV kariuomenės pajėgos čia, Lietuvoje, taip pat Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje bus tiek, kiek reikės atgrasyti Rusijos agresiją ir patikinti savo sąjungininkus. Suplanavome rotacijas kitiems metams. Daliniai yra paskirti, kad tai tęstų.
– Kaip vertinate Lietuvos pasirengimą priimti JAV karius ir kitus sąjungininkus?
– Lietuvos valdžia neseniai nusprendė iki dešimtmečio pabaigos išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva įneša savo indėlį. Tai rodo civilinės vadovybės drąsą ir lyderystę.
Antra, Lietuvos karinė vadovybė yra tokia pat gera kaip ir kitose Aljanso šalyse. Generolą Leiką pažįstu jau seniai, ne kartą mačiau puikios „Geležinio vilko“ brigados pratybas. Neseniai pratybose Lietuvos brigados vadas ir štabas kontroliavo 11 kitų šalių pajėgas. Tai puiku. Jau dabar Lietuvos sausumos pajėgos demonstruoja pajėgumus, kurie galbūt viršija tai, ko žmonės tikėtųsi iš nedidelių pajėgų, neseniai prisijungusių prie Aljanso. Esu nusiteikęs optimistiškai dėl Lietuvos gebėjimų.
Kalbant apie pratybų organizavimą, JAV sausumos pajėgos Europoje dirba su Lietuvos sausumos pajėgomis tęsiant jūsų treniruočių centro modernizavimą ir stiprinant gebėjimus vykdyti pratybas. Man patinka generolo Leikos nuostata dirbti regiono mastu su kitomis Baltijos šalimis, Danija ir Lenkija.
Kaip suprantu, Lietuva svarsto galimybę didinti savo dalyvavimą Daugianacionalinio Šiaurės rytų korpuso vadavietėje Ščecine, Lenkijoje. Manau, kad tai labai svarbu. JAV šioje vadavietėje dalyvavimą padidins 500 procentų. Tai svarbus regioninis požiūris. Manau, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta labai svarbus vystymosi etapas.
